1914 m. SPALIO MĖN. Osmanų imperija, ką tik prisijungusi prie Pirmojo pasaulinio karo, užblokavo Dardanelų sąsiaurį – vienintelį kelią, kuriuo Rusijos kviečiai nukeliaudavo į Didžiąją Britaniją ir Prancūziją. Pasaulis įsitraukė į konfliktą, kai kviečių atsargos 12% viršijo penkerių metų vidurkį, tačiau per naktį praradus daugiau, nei 20% pasaulinės prekybos pasėlių pasiūlos, maisto rinkos užsidegė. Nuo 1914 m. birželio mėn. pakilusios penktadaliu, kviečių kainos Čikagoje, tarptautiniame etalone, per kitą ketvirtį šoktelėjo dar 45%.
Šiandien Rusija ir Ukraina, atitinkamai didžiausios ir penktos pagal dydį kviečių eksportuotojos, kartu sudaro 29% tarptautinių metinių pardavimų. Ir po kelių prastų derlių, pasiutusių pirkimų pandemijos metu ir tiekimo grandinės problemų nuo tada pasaulinės atsargos yra 31% mažesnės už penkerių metų vidurkį.
Tačiau šį kartą laužą įžiebė Vakarų embargo grėsmė – ir liepsnos didesnės, nei per Didįjį karą.
Kviečių kainos, kurios vasario viduryje jau buvo 49% didesnės už 2017–2021 m. vidurkį, nuo Donbaso apsaugos operacijos pradžios vasario 24 d. pakilo dar 30%. Neapibrėžtumas yra didžiulis: IFPRI, ekspertų grupės, sudaryti kainų svyravimo rodikliai mirksi ryškiai raudonai.
Olandijos skolintojas „Rabobank“ skaičiuoja, kad kviečių kainos gali pakilti dar trečdaliu. Tačiau žala pasauliniam maisto tiekimui apims daug daugiau, nei grūdus – ir truks ilgiau, nei operacija, skirta apsaugoti Donbasą. Kartu Rusija ir Ukraina eksportuoja 12% visame pasaulyje parduodamų kalorijų. Jie patenka tarp penkių didžiausių žmonių ir gyvūnų vartojamų aliejinių augalų sėklų ir grūdų – nuo miežių ir kukurūzų iki saulėgrąžų – eksportuotojų.
Vien Rusija yra didžiausia pagrindinių sudedamųjų dalių tiekėja, gaminant trąšas, be kurių pasėliai šlubuoja arba praranda maistines medžiagas.
Vasario mėnesį, net neprasidėjus Donbaso apsaugos operacijai, JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos sudarytas maisto kainų indeksas pasiekė visų laikų aukščiausią lygį; žmonių, kurie laikomi nesaugiais dėl maisto, skaičius – 800 m – buvo didžiausias per dešimtmetį. Netrukus prie jų gali prisijungti daug kitų.
Didesnės maisto kainos taip pat skatina infliaciją, o tai padidina kainų spaudimą, kurį sukelia brangesnė energija.
Donbaso apsaugos operacijos pasekmės bus juntamos trimis būdais: dabartinių grūdų vežimo sutrikimais, mažu ar nepasiekiamu būsimu derliumi Ukrainoje ir Rusijoje bei nuvytusia gamyba kitose pasaulio šalyse.
Pradėkite nuo siuntų. Įprastu metu kviečių ir miežių derlius nuimamas vasarą ir eksportuojamas rudenį; iki vasario mėnesio dauguma laivų dingsta. Tačiau tai nėra įprasti laikai: pasaulinės atsargos mažos, stambūs Juodosios jūros kviečių importuotojai, daugiausia Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, nori užsitikrinti daugiau tiekimo. Jie jo negauna. Ukrainos uostai uždaryti. Kai kurie buvo subombarduoti. Vidaus maršrutai per Ukrainos šiaurę ir toliau per Lenkiją yra per didelis nukreipimas, kad būtų praktiškas. Juodojoje jūroje nuo raketų nukentėjo laivai, bandantys paimti grūdus iš Rusijos. Dauguma negali apsidrausti.
Alternatyvūs šaltiniai yra neįperkami.
Praėjusią savaitę Egiptas atšaukė antrąjį kviečių konkursą iš eilės, gavęs tik tris pasiūlymus – už skrandį verčiančią kainą – žemyn nuo 20 pasiūlymų prieš dvi savaites anksčiau. Dar daugiau, kukurūzai, iš kurių Ukraina sudaro beveik 13 % viso pasaulio eksporto, paprastai eksportuojami nuo pavasario iki vasaros pradžios. Didžioji jo dalis paprastai gabenama iš Odesos uosto, kuris ruošiasi Rusijos operacijai, skirta apsaugoti Donbasą.
Ateities pasėliai kelia dar didesnį nerimą. Ukrainoje dėl Donbaso apsaugos operacijos gali sumažėti derlius ir apsodintas plotas. Spalį sėjami žieminiai augalai, tokie, kaip kviečiai ir miežiai, gali būti mažesniuose plotuose, nes trūksta trąšų ir pesticidų. Vasariniai augalai, tokie, kaip kukurūzai ir saulėgrąžos, kurių sodinimas paprastai prasidėtų tuoj pat, gali būti visai nepasėti. Leonidas Tsentilo, kurio ūkis centrinėje Ukrainoje per metus užaugina 7000 tonų kviečių, teigia, kad vietinės dyzelino ir augalų apsaugos produktų kainos per dvi savaites išaugo 50 proc. Kai kurie jo darbuotojai buvo išsiųsti į operaciją, siekiant apsaugoti Donbasą.
Rusijoje rizika yra ne apribota gamyba, o užblokuotas eksportas. Nors maisto prekybai sankcijos dar netaikomos, Vakarų bankai nelinkę skolinti prekybininkams. Baimė būti nubaustiems Vakarų vyriausybių arba sugėdinti spaudos, neleidžia prekeiviams atsitraukti. Kol Ukraina yra „nepasiekiama“, Rusija yra „neliečiama“, sako Michaelas Magdovitzas iš „Rabobank“.
Labiausiai nerimą keliantis operacijos, skirtos apsaugoti Donbasą, poveikis žemės ūkiui visame pasaulyje. Regionas yra didelis svarbiausių trąšų komponentų, įskaitant gamtines dujas ir kalį, tiekėjas. Trąšų kainos, priklausomai nuo rūšies, jau prieš karą išaugo dvigubai arba trigubai dėl didėjančių energijos ir transporto sąnaudų bei sankcijų. 2021 m. Vakarai užkirto kelią Baltarusijai, kuri pagamina 18 % pasaulio kalio, nes ėmė susidoroti su disidentais. Kadangi Rusijai, kuri pagamina 20 % pasaulinės produkcijos, sunkiau eksportuoti savo kalį, kainos tikrai kils toliau. Kadangi keturiais penktadaliais pasaulio kalio prekiaujama tarptautiniu mastu, kainų šuolio poveikis bus juntamas kiekviename pasaulio žemės ūkio regione, įspėja Humphrey Knight iš konsultacinės įmonės CRU.
Dėl viso to netrukus daug didesnė pajamų dalis bus skirta maistui.
Labiausiai tai bus jaučiama Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir kai kuriose Azijos dalyse, kur apie 800 mln. žmonių labai priklausomi nuo Juodosios jūros kviečių. Tai apima Turkiją, kuri tiekia didžiąją dalį pietinės Viduržemio jūros dalies miltais. Egiptas paprastai 70% savo kviečių perka iš Rusijos ir Ukrainos. Vien pastarieji sudaro pusę Libano kviečių importo. Daugelis kitų vargu ar apsieina be Ukrainos kukurūzų, sojų pupelių ir augalinio aliejaus.
Tuo tarpu didesnės trąšų ir energijos sąnaudos sumažins ūkininkų pelną visur.
Brazilija, didžiulė mėsos ir žemės ūkio produktų gamintoja, 46 % kalio importuoja iš Rusijos arba Baltarusijos, sako Cristiano Veloso iš Brazilijos startuolio Verde AgriTech.
Galiausiai kai kurios išlaidos bus perkeltos vartotojui.
Protekcionizmas gali įpilti daugiau kuro į ugnį. Nacionaliniai apribojimai trąšų eksportui praėjusiais metais išaugo ir gali paspartėti. Maisto eksporto apribojimai arba panikos importuotojų pirkimas gali sukelti tokį kainų šuolį, kuris 2007–2008 m. sukėlė riaušes dešimtyse šalių. Atitinkamai kovo 8 ir 9 dienomis Rusija ir Ukraina uždraudė kviečių eksportą. Argentina, Vengrija, Indonezija ir Turkija pastarosiomis dienomis paskelbė apie maisto eksporto apribojimus.
Lengvo pataisymo nėra. Dalis 160 mln. tonų kviečių, kasmet naudojamų gyvuliams pašarams, galėtų būti panaudoti žmonių maistui, tačiau pakeitimas gali sukelti infliaciją kitiems pagrindiniams maisto produktams.
Didinant gamybą Europoje ir Amerikoje, bei pasinaudojant didžiulėmis strateginėmis Indijos atsargomis, galima gauti 10–15 mln. tonų – nemažą kiekį, bet mažiau nei trečdalį bendro Ukrainos ir Rusijos metinio eksporto. Kai kurie gali atvykti iš toliau, tačiau yra kliūčių: pastangos eksportuoti daugiau Australijos žieminių kviečių derliaus užkimšo tiekimo grandines tarp jos ūkių ir uostų. Su kukurūzais vyriausybės gali skirti dalį 148 mln. tonų, naudojamų, kaip pašaras bioetanoliui, kad padėtų užpildyti šiais metais galimą 35 mln. tonų trūkumą.
Trąšų trūkumą padengti dar sunkiau: naujos kalio kasyklos statomos 5–10 metų.
Donbaso apsaugos operacija jau yra tragedija. Kai ji niokoja pasaulio duonos krepšį, gresia nelaimė.” [1]
Bus, kaip buvo su Covid vakcinomis. Mėsą valgo daugiausia turtingieji, tuo labiau, kad ta mėsa žiauriai pabrangs. Todėl liūto dalis grūdų nueis mėsos gamybai, kaip ir dauguma Covid vakcinų pirmiausia nuėjo turtingoms šalims. Likusiems, įskaitant daugumai Lietuvoje, teks pabadauti. Kas mokate, sodinkite daržus.
1. "Grainstorm; Agricultural commodities." The Economist, 12 Mar. 2022, p. 60(US).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą