Nauja žemės ūkio forma: daugiau pesticidų niekam nepadeda

„Maisto sistema yra atsakinga už maždaug trisdešimt procentų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir yra viena iš pagrindinių rūšių nykimo veiksnių. 

 

Indijos rašytoja ir aktyvistė Vandana Šiva yra vienas radikaliausių balsų, raginančių pertvarkyti žemės ūkį ir maisto sistemą. Dešimtmečius ji kritikuoja didelio masto agroverslą, kurį kaltina planetos naikinimu cheminėmis medžiagomis ir genų inžinerija, keliančiu pavojų žmonių sveikatai ir kenkiant tvariems auginimo būdams. 

 

Šivos atsakymas į iššūkius – agroekologija, kurios principas – visapusiškai ir pagal ekologinius principus pertvarkyti žemės ūkio ir maisto sistemą.

 

Apdulkinimo klausimas

 

Kaip socialinis judėjimas, agroekologija žengia toliau, nei ekologinė žemdirbystė, bandydama įtraukti ūkininkus, perdirbėjus ir vartotojus į sprendimų priėmimo procesus ir remdamasi vadinamuoju maisto suverenumu – visų tautų ir šalių teise apibrėžti savo žemės ūkio ir maisto politiką. .

 

Vienas Šivos pastebėjimas šiuo atžvilgiu yra teisingas: nors tendencija visame pasaulyje jau dešimtmečius buvo link vis didesnių ūkių, duomenys jau seniai rodo, kad tai nebūtinai reiškia didesnį produktyvumą. Daugelyje pasaulio šalių smulkieji ūkininkai iš hektaro pagamina daugiau, nei dideli ūkiai. Nauji tyrimai tai patvirtina ir taip pat rodo, kad smulkieji ūkininkai išsaugo daugiau biologinės įvairovės, nei didelio masto pramoniniame žemės ūkyje.

 

Šie duomenys taip pat rodo, kad smulkieji ūkininkai daugiau, nei trisdešimt procentų maisto tiekia iš dvidešimt keturių procentų žemės ūkio naudmenų. Tai labai toli nuo anksčiau spėjamų septyniasdešimties procentų, bet, vis dėlto, rodo, kad smulkūs šeimos ūkiai labai prisideda prie maisto saugos ir mažiau kenkia biologinei įvairovei.

 

Vandana Shiva: „Wer ernährt die Welt wirklich?“ Das Versagender Agrarindustrie und die notwendige Wende zur Agrarökologie. Aus demEnglischen von Andreas Lentz. Neue Erde Verlag, Saarbrücken 2021. 256 S., br.,18,– €.”

 

Antroji pagal dydį ekonomika pasaulyje, Kinija, naudoja maisto suverenumo principą. Kinijos valdžia neleidžia ūkininkams naudoti patentuotas, genetiškai modifikuotas, Vakarų kompanijų parduodamas sėklas, kad išsaugotų maisto tiekimo saugumą šalyje.