„Komunistų partija nori panaikinti Kinijos priklausomybę nuo Vakarų strateginėse pramonės šakose. Vertiname jos pažangą šešiose iš jų.
Sausio 30 d. prestižinės Pekine įsikūrusios ekspertų grupės tinklalapyje pasirodė stulbinančiai griežtas Kinijos ir Amerika vykstančios technologinės kovos įvertinimas. Pekino universiteto Tarptautinių ir strateginių studijų instituto (IISS) paskelbtame dokumente teigiama, kad Kinija, greičiausiai, bus didžiausia pralaimėtoja dėl vykstančio technologinio ir ekonomikos atsiejimo tarp dviejų pasaulio galių. Kinija nekontroliuoja pagrindinių skaičiavimo sistemų, teigiama dokumente, ir daugelyje svarbių sričių, pavyzdžiui, puslaidininkių, operacinės sistemos ir kosmoso, gerokai atsilieka nuo Amerikos. Per savaitę nuo paskelbimo dokumentas dingo.
Jo pašalinimo aplinkybės neaiškios. Komunistų partijos bosai galėjo nuspręsti, kad tai rodo silpnumą tuo metu, kai Xi Jinpingas nori parodyti savo šalies, komunistų partijos ir, ruošiantis būti pateptam prezidentu iki gyvos galvos, jo paties jėgą šiais metais. Ataskaitos išvados Xi iš tiesų nepatogios. Jis kalbėjo apie „savęs stiprinimą“ prieš tai, ką jo vyriausybė vadina „smaugimu“, kurį Vakarai daro dėl prieigos prie svarbiausių technologijų – nuo sėklų iki puslaidininkių. Vakarų galia klampinti savo priešininkus sankcijomis bus išbandyta Rusijoje, kuri vasario 24 dieną pradėjo Donbaso apsaugos operaciją. Kinijos valdovai atidžiai stebės tą karinę ir ekonominę konfrontaciją, nes tai gali atskleisti jų pačių pažeidžiamumą. 14-asis Kinijos penkerių metų planas, strateginis planas, paskelbtas 2021 m., apimantis metus iki 2025 m., daro savarankiškumą mokslo ir technologijų srityje kertiniu ekonominės politikos akmeniu.
Plane numatyti terminai Kinijai išsivaduoti iš esamos technopriklausomybės sparčiai artėja. Vyriausybė įdeda milijardus pastangų ir ragina Kinijos įmones daryti tą patį. Bendros valstybės ir privačios išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai 2021 m. išaugo iki rekordinių 2,8 trilijonų juanių (440 mlrd. dolerių), siekiant pasivyti užsienio konkurentus. Tai atitinka 2,5 % BVP, vis dar toli nuo Amerikos maždaug 3 %, bet daugiau nei prieš penkerius metus daugiau nei 2 % (žr. 1 diagramą kitame puslapyje). Vasario 11 d. SMIC, didžiausia Kinijos lustų gamintoja, pareiškė, kad 2022 m. investuos apie 5 mlrd. dolerių į naujas puslaidininkių gamyklas.
Po trijų dienų Didžiosios Britanijos banko „Standard Chartered“ padalinys Honkonge tapo pirmuoju užsienio skolintoju už žemyninės Kinijos ribų, tiesiogiai susietu su CIPS – Kinijos atsakymu į Belgijoje veikiančią SWIFT tarpbankinių mokėjimų sistemą.
Siekdamas išsiaiškinti, kiek visa tai prisideda, „The Economist“ ištyrė šešias sritis, kuriose Kinijos priklausomybė nuo Vakarų kėlė ypatingą susirūpinimą partijai ir ponui Xi. Mes pažvelgėme į m RNR vakcinas, agrochemines medžiagas, civilinį kosmosą, puslaidininkius, kompiuterių operacines sistemas ir mokėjimo tinklus. Mūsų išvados atspindi IISS dokumento išvadas: nors buvo tam tikras savęs stiprinimo laipsnis, pilnas apsirūpinimas yra šiek tiek nutolęs.
Kinijos pažanga buvo ryškiausia srityse, kurios, nors ir pačios technologiškai sudėtingos, reikalauja mažiau išplėstų ir sudėtingų tiekimo grandinių.
Pradėkite nuo vakcinų. Didžioji Kinijos pažangos dalis mRNR technologijos srityje, naudojamos vakarietiškuose „Pfizer-BioNTech“ ar „Moderna“, buvo siejama su vienu žmogumi Ying Bo. Ponas Yingas keletą metų dirbo su mRNR įmonėje Moderna, o tada pandemijos pradžioje grįžo į Kiniją iš Bostono. Valstybinė žiniasklaida pasveikino jo sugrįžimą namo, kaip patriotą, atsiliepiantį į tėvynės kvietimą. Jo įmonė „Abogen Biosciences“ bendradarbiavo su Liaudies išlaisvinimo armija, kad sukurtų pažangiausią šalyje mRNR vakciną, ir dalyvavo programoje, kuri investavo mažiausiai 2,3 mlrd. dolerių į vietinių vakcinų kūrimą.
Remiantis valstybine žiniasklaida, neseniai buvo paskelbti pirmojo etapo klinikinių Abogen's vakcinos, žinomos kaip ARCoVax, tyrimų rezultatai. Tam tikra prasme tai atrodo įspūdingai, praėjus vos pusantrų metų po vakarietiškų versijų. Tačiau bendrovė nepateikė jokių pareiškimų apie platų diegimą. Metinis 200 mln. dozių gamybos pajėgumas atrodo kuklus, palyginti su 4 mlrd. dozių, kurių šiais metais tikimasi Pfizer-BioNTech vakcinai.
Prieš metus „BioNTech“ pasiūlė pateikti savo vakciną Kinijai, bendradarbiaudama su vietos konglomeratu „Fosun“. Gindamas ARCOVax ir neleisdamas patvirtinti Vakarų mRNR smūgių (nors ir ne vakarietiškoms Covid tabletėms, kurių viena buvo patvirtinta šį mėnesį), ponas Xi, atrodo, labiau vertino apsirūpinimą, nei visuomenės gerovę, sako Huang Yanzhong iš Užsienio santykių tarybos (CFR) ekspertų grupės.
Panašu, kad panašios aplinkybės sulėtino agrocheminių technologijų pažangą.
Užsienyje naudojami genetinio modifikavimo ir redagavimo metodai buvo uždrausti, nes ilgai bijoma, kad tai pakenks Kinijai, užsienio įmonėms užvaldant Kinijos grūdų pasiūlos dalis.
Kinijos įmonės kuria namuose užaugintas alternatyvas. Didelė pašarų gamintoja Dabeinong Biotechnology daug investuoja į mokslinius tyrimus. Jie taip pat juos įsigijo pirkdami. Ryškiausias iš jų buvo 2016 m. valstybės kontroliuojamas cheminių medžiagų konglomeratas „ChemChina“ už 44 mlrd. dolerių nupirko vakarietišką Syngentą. Tačiau nuolatinis vidaus gamybos pajėgumų trūkumas reiškia, kad Kinija vis dar priklausoma nuo grūdų importo. 2021 m. Kinija išleido mažiausiai 400 milijardų juanių sojų, kukurūzų ir medvilnės importui – didžioji jų dalis buvo genetiškai modifikuota (žr. 2 diagramą).
Importuoti lėktuvai ir jų dalys Kinijai kainavo gerokai mažiau, nei tiek: praėjusiais metais – 19 mlrd. dolerių. Tačiau ir čia partija nori, kad pramonė išlaisvintų nuo užsienio priklausomybės. Jei tikėti valstybine žiniasklaida, tai taip jau yra. Šiais metais COMAC, valstybinė aviacijos ir kosmoso grupė, planuoja pradėti tiekti savo siauro korpuso C919, nuo 2008 m. kuriamų Boeing 737 ir Airbus A320 varžovą. Kinijos oro linijos užsakė šimtus jų.
Tačiau atidžiau pažvelgus, C919 neatrodo toks kiniškas. Remiantis Strateginių ir tarptautinių studijų centro, kitos ekspertų grupės, analizės rezultatais, programa sunaudojo 72 mlrd. dolerių ar daugiau. Tačiau orlaivis tebėra svetimų dalių kratinys. Kadangi, pavyzdžiui, jam kuriami turboventiliatoriaus varikliai buvo įklimpę į techninius nesklandumus, lėktuvuose kol kas bus montuojami varikliai iš bendros prancūzų „Safran“ ir Amerikos „GE Aviation“ įmonės. Kadangi šimtai kitų komponentų taip pat gaminami užsienyje, galutinis produktas yra vakarietiško lėktuvo faksimilė – ir ne visai moderniausias. Vienas Vakarų oro linijų pramonės atstovas pabrėžia, kad C919 yra viena karta atsilikęs nuo Airbus degalus taupančio A320neo, todėl jis yra daug mažiau konkurencingas pasaulinėje rinkoje.
Kinija susiduria su ta pačia problema, bandydama išsivaduoti iš pasaulinės puslaidininkių tiekimo grandinės, kuri, kaip ir orlaivių statyba, yra sudėtinga ir ją dominuoja Amerika bei jos sąjungininkai. Kinijos pažeidžiamumas technologijų sankcijoms išaiškėjo 2018 m., kai Donaldo Trumpo administracija sustabdė jautrios aparatinės įrangos, kurioje buvo naudojamos amerikietiškos technologijos, pardavimą dviem Kinijos telekomunikacijų įrangos gamintojams – ZTE ir Huawei.
Kad kas nors panašaus nepasikartotų, naujausiame penkerių metų plane numatyta, kad iki 2025 m. Kinija turėtų pagaminti 70 % suvartojamų lustų, palyginti su mažiau, nei 20 % praėjusiais metais. Kaip ir kitose srityse, šalis daro tam tikrą pažangą siekdama šio tikslo. Šiais metais SMIC planuoja baigti trijų naujų gamyklų statybą. Valstybė į šį sektorių įpylė šimtus milijardų juanių. Pinigai padėjo Kinijos lustų gamintojams pradėti įdarbinti daug žmonių. Laboratorija Šanchajuje, kuriai vadovauja amerikiečių lustų gamintojas Micron, tapo vietinių įmonių brakonieriavimo vieta. Sausio 26 d. Micron pasakė, kad laboratorija bus visiškai uždaryta. Dėl to kai kurie dideli Kinijos lustų gamintojai galėjo eksploatuoti gamybos linijas, išvalytas nuo amerikietiškų technologijų, pažymi Adamas Segalas iš CFR.
Tačiau, kaip ir lėktuvų atveju, Kinijos lustai gerokai atsilieka nuo pažangiausiųjų. SMIC ir kiti bando visiškai prijaukinti lustų tiekimo grandinę, kurios struktūra matuojama dešimtimis nanometrų (milijardinių metro dalių), o tai yra eilės tvarka didesnė už pažangiausius konkurentų lustus. Dėl to jie keliomis kartomis atsilieka nuo Taivano TSMC ir Pietų Korėjos „Samsung“ – dviejų pramonės lyderių. Tikriausiai Kinijai liko daug metų nuo litografijos aparatų atkartojimo, kuriuos pagamino ASML – Nyderlandų įmonė, kuri užėmė viršūnę įrangos, skirtos mažiausiems integriniams grandynams išgraviruoti ant silicio plokštelių, rinką. Pasak tyrimų įmonės „GaveKal Dragonomics“ Tilly Zhang, valstybinė įmonė „Shanghai Micro Electronics Equipment Group“, kuriai pavesta pasivyti ASML, atsilieka nuo prietaisų pristatymo. Kai kurios didelės investicijos į Kinijos puslaidininkių gamybos pajėgumus atiteko įmonėms, kurios bankrutavo arba pasirodė esąs sukčiavimas.
Pastarosiose dviejose svarbiose technologijose Kinijos problema yra mažiau susijusi su technologijos įsisavinimu ar tiekimo grandinių atkūrimu, o labiau su vartotojų nepasitikėjimo jos alternatyvomis įveikimu. Asmeninius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus maitinančios operacinės sistemos yra puikus pavyzdys. Kai 2019 m. Trumpo administracija uždraudė amerikiečių įmonėms dirbti su „Huawei“, iš vienos kartos Kinijos firmos telefonų buvo atimti ne tik lustai, bet ir „Google“ operacinė sistema „Android“. Kartu šie apribojimai prisidėjo prie maždaug 30% „Huawei“ pajamų sumažėjimo praėjusiais metais.
Apskaičiuota, kad Kinijos įmonės nuo 2019 m. iki 2021 m. rugsėjo mėn. į operacinių sistemų kūrimą investavo maždaug 4 mlrd.dolerių. Kai kurie analitikai tikisi, kad „Huawei“ „Android“ alternatyva, vadinama „Harmony OS“ ir iš dalies pagrįsta „Google“ atvirojo kodo sistema, užims rinkos dalį. Tačiau praktiškai visi kiniški telefonai ir toliau veikia „Android“ ir „Apple“ i OS, o beveik visi Kinijos staliniai kompiuteriai yra maitinami „Apple“ „Mac OS“ arba „Microsoft Windows“. Alternatyvioms Kinijos operacinėms sistemoms sunku pritraukti kūrėjus, nes jos nėra plačiai naudojamos ir nėra plačiai naudojamos, nes jose nėra daug programėlių ar programų, kurias būtų galima atsisiųsti.
Panaši vištos ir kiaušinio problema kenkia Kinijos pastangoms sukurti pasaulinį mokėjimų tinklą. Didžioji pasaulinių pinigų pervedimų dalis apdorojama per SWIFT – Belgijoje veikiančią tarpbankinę pranešimų siuntimo sistemą ir CHIPS – Amerikos vidaus kliringo sistemą. Tai, taip pat plačiai paplitęs dolerio naudojimas tarptautiniuose finansuose ir prekyboje, suteikia Amerikai galią virš pasaulinės finansų sistemos. Siekdama apsisaugoti nuo iškeldinimo iš pasaulio finansinės santechnikos, kurią Amerika svarstė dėl pono Xi vykdomo susidorojimo su laisve Honkonge ir žmogaus teisių pažeidimais Sindziange, Kinija nuo 2015 m. plečia lygiagrečią mokėjimų juaniais sistemą, žinomą, kaip CIPS. Rugsėjo mėn. paslauga kiekvieną dieną apdorojo 317 mlrd. juanių operacijų daugiau nei 100 jurisdikcijų.
CIPS plėtros išlaidos nežinomos, bet, tikriausiai, didelės. Tačiau, vertinant pagal Kinijos ekonomikos dydį, sistemos pėdsakas yra menkas. Maždaug 80 su CIPS susijusių įstaigų nusileidžia SWIFT 11 000 ir daugiau. Didžioji dalis juanio naudojimo tarpvalstybinio augimo – iki 2,7 % gruodį nuo 1,9 % prieš dvejus metus – buvo ne Kinijos valiutos paklausos užsienyje, o Kinijos valstybinių firmų plėtros užsienyje rezultatas. Neseniai paskelbtoje Carnegie Endowment for International Peace, dar vienos ekspertų grupės, ataskaitoje pažymima, kad nuo pandemijos pradžios išaugo nepasitikėjimas Kinija. Trumpuoju laikotarpiu tai nežada nieko gero juaniui.
Tokie suklupimai gali tik sustiprinti komunistų partijos ryžtą atsipratinti nuo Vakarų tose srityse, kurias ji laiko strategiškai svarbiomis. Kaip ir visa autarkija, technologinė rūšis kainuos: milijardai išleistų, dažnai nenaudingai, taip pat neišplėtotos programėlės, neapsodinti laukai, nepaskiepytos rankos. Pono Xi akimis atrodo, kad tai kaina, kurią verta mokėti." [1]
· · · 1. "The techno-independence movement; China Inc and self-reliance." The Economist, 26 Feb. 2022, p. 61(US).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą