„Kam tai gali rūpėti: pretendentai į darbo vietą pilnai sustabdo tuos baisius motyvacinius laiškus.
Daugelis samdančių vadybininkų teigia, kad ryškus motyvacinis laiškas išlieka vienu geriausių būdų paaiškinti, kodėl esate tinkamas asmuo šiam darbui. Tačiau daugelis ieškančių darbo teigia, kad šis savęs reklamavimo pratimas yra per daug kankinantis ir atimantis daug laiko, kad būtų vertas pastangų dėl ne tik svajonių vaidmens. Jie taip pat tiesiog įžeidžia, nes dažnai informaciją tikrina ir rūšiuoja algoritmas, o ne žmogus.
Dabar, kai darbdaviai stengiasi užpildyti milijonus laisvų darbo vietų, darbo ieškantys asmenys naudojasi savo svertais, kad pasakytų „ne“ tam, kas dar neseniai buvo būtina, norint užimti padorią poziciją.
„Žmonėms iš esmės atsibodo, kad reikia tiek daug nuveikti, kad gautų darbą“, – sakė 27 metų Gianni LaTange'as iš Niujorko, dirbanti technologijų srityje. Motyvacinius laiškus LaTange vadina pasenusia samdymo praktika ir nebetaikoma toms darbo vietoms, kurioms jų reikėdavo.
Norėdama užimti dabartinį vaidmenį, ji susisiekė su darbuotojais įmonėse, kuriose norėjo dirbti, per „LinkedIn“. Viena darbuotoja po trumpo pokalbio sujungė ją su įdarbintoju, ir ji galiausiai gavo pasiūlymą neparašydama laiško, sakė ji.
Kai kurie darbo ieškantys asmenys sako, kad motyvacinių laiškų rašymas pats yra darbas, o už pastangas mažai atlyginama. Prieš paskutinį darbą Devinas Milleris parašė apie 10 motyvacinių laiškų įmonėms, kuriose norėjo dirbti. Kiekvienas iš jų buvo skirtingas, ir jis norėjo parodyti, kad žino, ką šis darbas apims. Jis nieko negirdėjo iš tų įmonių.
Norėdamas užimti dabartinį vaidmenį, jis atsiliepė darbdaviui, kuris kreipėsi į jį ir paprašė tiesiog gyvenimo aprašymo, sakė 33 metų p. Milleris.
P. Milleris lapkritį trumpam ieškojo naujo darbo informacinių technologijų srityje, nes persikėlė gyventi į Bostoną. Tačiau šį kartą jis teigė, kad kreipėsi tik dėl laisvų darbo vietų, kurioms nereikėjo motyvacinio laiško, ir gavo kelis interviu bei pasiūlymą.
„Tai tiesiog nesutampa su dabartiniais mano ar mano bendraamžių interesais, kaip jie nori tęsti savo karjerą“, – sakė M. Milleris, kuris galiausiai nusprendė likti esamoje komandoje ir dirbti nuotoliniu būdu.
Už visos neapykantos motyvaciniam laiškui slypi didelis atotrūkis tarp darbo ieškančių asmenų ir darbdavių, bandančių juos įdarbinti. Neseniai atlikta ResumeLab apklausa, kurioje dalyvavo 200 samdančių vadybininkų ir įdarbintojų, atskleidė, kad 83 % respondentų teigė, kad motyvaciniai laiškai buvo svarbūs, sprendžiant, ką samdyti, ypač kai reikėjo suprasti, kodėl kandidatas norėjo šio darbo, arba paaiškinti karjeros keitimą ar pertrauką. Beveik trys ketvirtadaliai teigė, kad tikisi motyvacinio laiško, net jei jis nebūtų aiškiai paprašytas.
„Jei neskirsi laiko save paaiškinti, jie į tave neatsižvelgs“, – sakė Jill Tipograph, „Early Stage Careers“, kolegijos studentams ir 20-mečiams skirtos karjeros mokymo įmonės, įkūrėja. Ankstyvosios karjeros kandidatams ypač reikia motyvacinių laiškų, kad išsiskirtų, sakė ji. Kalbama apie „faktų išdėstymą ir pagrindą to, ką pateikiate ant stalo“, – sakė ji.
Tačiau tik 38 % kandidatų prie savo paraiškų prideda motyvacinius laiškus, net kai to prašoma, teigia ResumeLab, teikianti patarimus ir internetinius šablonus, kaip kurti gyvenimo aprašymus ir motyvacinius laiškus.
Kevinas Grossmanas, Talentų tarybos, pelno nesiekiančios samdymo ir įdarbinimo tyrimų grupės, prezidentas, teigė, kad daugelis darbdavių, su kuriais dirba jo organizacija, nebežiūri motyvacinių laiškų, iš dalies dėl automatinių programų tikrinimo įrankių.
Pasak jo, išimtis yra tada, kai samdomų darbuotojų skaičius yra mažesnis, o įdarbintojai turi laiko.
Kita priežastis, dėl kurios motyvaciniai laiškai dažnai nepalieka įspūdžio: „Dauguma jų yra labai bendri“, – sakė įdarbinimo įmonės „Murray Resources“ generalinis direktorius Keithas Wolfas, patariantis darbo ieškantiems asmenims juos pritaikyti pagal konkrečią darbo vietą.
Praleidus net kelias minutes entuziastingai žinutei, galima atskleisti žmogaus stiprybes ir motyvaciją taip, kaip dažnai to negali padaryti gyvenimo aprašymas, sakė Sherrod DeGrippo, saugos programinės įrangos įmonės, kurios padalinys kiekvieną ketvirtį samdo apie 10 darbuotojų, viceprezidentė.
„Nesijaudinkite dėl to – tai nėra lemiantis dalykas“, – sakė ji. "Tai pagalba, tai premija."
30 metų Hadassah Williams, dirbanti administracijoje, naudojo panašią strategiją. Ji pradėjo rašyti įprastesnius raštelius, o ne oficialius laiškus, kai darbo sąraše nurodoma, kad motyvaciniai laiškai, kurių ji nemėgsta rašyti, yra neprivalomi. Jiems parašyti užtrunka apie 40 minučių ir juos galima pritaikyti pagal vaidmenį, į kurį ji pretenduoja, sakė ji.
Ji sakė, kad kartais įtraukdavo šiuos raštelius į paraiškų motyvacinio laiško lauką arba siųsdavo juos tiesiogiai įdarbintojams „LinkedIn“.
Julie Fugett požiūris į motyvacinius laiškus pasikeitė per jos karjerą. Būdama vyriausioji informacijos saugumo pareigūnė aukštosiose mokyklose, ji naudojo juos, vertindama kandidatų dėmesį detalėms ir kandidatų bendravimo įgūdžius.
Tačiau kai ji neseniai pateikė paraišką dėl viceprezidento pareigų kibernetinio saugumo įmonėje, ponia Fugett nusprendė jo nepateikti. Socialinėje žiniasklaidoje ji matė, kad technologijų pramonė nusigręžia nuo šios praktikos, ir ji nenorėjo pasirodyti atitrūkusi nuo šiandienos.
Ji gavo darbą ir džiaugėsi, kad galėjo praleisti motyvacinį laišką. Nuo to laiko ji susimąstė, ar motyvaciniai laiškai gali paskatinti nusiteikimą prieš talentingus kandidatus, kurie, tarkime, kalba angliškai, kaip antrąja kalba.
„Dar nesutikau nė vieno žmogaus, įskaitant mane pačią, kuriam patiktų rašyti motyvacinį laišką“, – sakė p. Fugett. "Aš daug jų parašiau, bet tai visada šiek tiek skausminga."” [1]
1. EXCHANGE --- The Hot Job Market Is Killing Cover Letters --- They're torturous, time consuming -- and, lately, they're no longer necessary to land a decent role
Ellis, Lindsay.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 26 Mar 2022: B.4.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą