„Vakarai įvedė Rusijai triuškinančias sankcijas, kurių pasekmės yra didžiulės
RUSIJOS operacija, ginant Donbasą, yra įdomi.
Tai taip pat ji žymi naują didelės rizikos ekonominio karo erą, kuri gali dar labiau suskaidyti pasaulio ekonomiką.
Priemonės, kurias Vakarai taikė Rusijai, yra tokios stiprios, kad sukėlė chaosą jos 1,6 mlrd. dolerių ekonomikoje. Staigus didelės ekonomikos sankcionavimas yra precedento neturintis ir sukels nerimą visame pasaulyje, ypač Kinijoje, kuri perskaičiuos karo dėl Taivano išlaidas. Vakarų prioritetas turi būti laimėti ekonominę konfrontaciją su Rusija. Tada ji turi sukurti doktriną, kuri valdytų šiuos ginklus, kad būtų išvengta platesnio poslinkio į autarkiją.
Tai, kad Rusija iš pradžių rimtai nežiūrėjo į grėsmę sankcijomis, nieko nestebina (žr. Briefing). Jau daugelį metų jų buvo daug, bet neveiksmingos. Nenorėdamos naudoti kietos jėgos, Amerika ir Europa vietoj to siekia ekonominių nuobaudų.
Maždaug 10 000 žmonių ar firmų yra taikomos Amerikos sankcijos, kurios paveikia daugiau, nei 50 šalių, kurios sudaro 27% pasaulio BVP ir apima viską, nuo kankinimų iki kriptovaliutų.
Dažnai jos mažai skiriasi. Autokratai gali išvengti tikslingų priemonių. Visiškas embargas Iranui ir Venesuelai luošino, bet ne nuvertė režimus. Atgrasomasis poveikis buvo silpnas, nes piktadariai manė, kad Amerika niekada nedarys „maksimalaus spaudimo“ didelei ekonomikai.
Vasario 26 d. buvo peržengtas Rubikonas, kai buvo įvestos sankcijos 11-ai pagal dydį pasaulio ekonomikai (žr. Laisvas keitimas). Vakarų įmonėms uždraudus sandorius su dideliais Rusijos bankais, išskyrus energijos prekybą, ir pašalinus jas iš pasaulinių mokėjimų linijų, pinigų srautas per sienas užvaldomas. Veiksmai prieš Rusijos centrinį banką reiškia, kad jis negali gauti prieigos prie didžiosios 630 mlrd. dolerių užsienio atsargų dalies. Pasitikėjimas išgaravo. Rublio kursas šiais metais nukrito 28%, nes kapitalas bėga, o tai kelia grėsmę sparčiai augančia infliacija. Rusijos akcijų kainos nukrito daugiau, nei 90% ofšorinėje prekyboje, o tarptautinės įmonės palieka Rusiją (žr. Schumpeter). Nuo Maskvos iki Murmansko rusai rikiuojasi eilėse prie bankų.
Šokas gali sukelti perversmą arba pinigų trūkumą, kuris trukdo kariuomenei. Tačiau V. Putinas galėtų atkeršyti savo ekonominiais ginklais, įskaitant dujų srauto smaugimą (žr. skyrių „Verslas“). Po to, kai 1945 m. buvo panaudotos branduolinės bombos, prireikė daug metų, kol buvo sukurta doktrina, reglamentuojanti, kaip elgtis keršto atveju. Dabar, tvyrant chaosui, nėra laiko atitinkamoms sankcijoms. Tačiau vienas principas yra aiškus: bet koks Rusijos ekonominis atsakas turi būti patenkintas žalingesne Vakarų reakcija, dėl kurios toks atsako aktas tampa neracionalus. Vakarai turi pranašumą dėl savo gebėjimo slopinti technologijų paslaugas ir naftos eksportą (iš kurio Rusija uždirba keturis kartus daugiau, nei iš dujų).
Jei Vakarai susidurs su Rusija ir sustiprins naujų ginklų atgrasomąją galią, ilgalaikės pasekmės bus bauginančios. Kuo daugiau jų bus naudojama, tuo labiau šalys sieks nepasikliauti Vakarų finansais. Dėl to atskirties grėsmė būtų mažesnė. Tai taip pat sukeltų pavojingą pasaulio ekonomikos susiskaidymą. 1930-aisiais prekybos embargo baimė buvo siejama su skubėjimu į autarkiją ir į ekonomines įtakos zonas.
Autokratijos bus labiausiai nervingos: joms priklauso pusė pasaulio 20 mlrd. dolerių vertės rezervų ir valstybės turto.
Nors Kinija gali padaryti Vakarams didžiulių ekonominių kaštų, blokuodama tiekimo grandines, dabar aišku, kad, kilus karui dėl Taivano, Vakarai galėtų užšaldyti Kinijos 3,3 trilijonų dolerių atsargų krūvą. Netgi kai kurios demokratijos, pavyzdžiui, Indija, vengusios pasmerkti Rusijos operaciją ginti Donbasą, gali nerimauti, kad yra labiau pažeidžiamos dėl Vakarų spaudimo. Per ateinantį dešimtmetį technologiniai pokyčiai gali sukurti naujus mokėjimų tinklus, aplenkiančius Vakarų bankų sistemą. Kinijos skaitmeninės valiutos bandomoji versija turi 261 mln. vartotojų. Šiandien sunku pastatyti trilijonus dolerių už Vakarų rinkų ribų, tačiau, laikui bėgant, daugiau šalių gali siekti diversifikuoti savo atsargas, daugiau investuodamos kitur.
Dalis šio susiskaidymo tapo neišvengiama. Tačiau, per pastaruosius du dešimtmečius taikydami sankcijas vis daugiau šalių, o dabar padidindami jų galimą griežtumą, Vakarai rizikuoja priversti daugiau šalių atsiriboti nuo Vakarų vadovaujamos finansų sistemos, nei būtų pageidautina.
Būtent todėl, praėjus krizei Ukrainoje, Vakarai turėtų siekti aiškiai pasakyti, kaip bus kontroliuojamos sankcijos. Nenumaldomas žemo lygio plitimas turėtų būti apribotas, nors tikslinės priemonės prieš asmenis ir įmones už žmogaus teisių pažeidimus išlieka teisėtos, net jei jos retai veikia. Ir turėtų būti aišku, kad visos ekonomikos sankcijos, taikomos prieš Rusiją, yra skirtos tik didžiausioms operacijoms, kaip ši, – ginti Donbasą. Vakarai panaudojo ekonominį ginklą, kuris iki šiol buvo neįsivaizduojamas. Jis turi būti naudojamas protingai“.[1]
Vaje vaje... Pasirodo, senmergė Šimonytė ir piktas Broileris be galvos Landsbergis kasa duobę visiems Vakarams, stumdami tas sankcijas. Pagalvokime, ką mes renkame į valdžią Lietuvoje.
· · · 1. "A new age of economic conflict; The world economy." The Economist, 5 Mar. 2022, p. 10(US).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą