Sankcijos Rusijai perbraižo pasaulio energetikos žemėlapį ir pradeda naują erą, kai iškastinio kuro srautą įtakoja tiek geopolitinės konkurencijos, tiek pasiūla ir paklausa.
Per pastarąjį pusšimtį metų nafta ir gamtinės dujos gana laisvai patekdavo į rinkas, kuriose jų kainos buvo didžiausios visame pasaulyje. Tai netikėtai baigėsi, kai sankcijos Rusijai panardino pasaulinę prekybą į netvarką.
Šią savaitę Europos Sąjunga sutiko su iki šiol griežčiausiomis sankcijomis Rusijai, uždraudžiant jos naftos importą ir Europos Sąjungos draudėjams apdrausti naftos krovinius.
Kad ir kokia nauja tvarka atsirastų, nebus iki galo aišku daugelį metų. Tačiau prekybininkai, diplomatai ir kiti energetikos geopolitikos ekspertai iš esmės sutinka, kad ji bus labiau balkanizuota ir mažiau laisva, nei pasaulis matė nuo Šaltojo karo pabaigos.
Atsiranda trys galimos energetinės įtakos ašys: JAV ir kitos Vakarų valstybės, kurios savo didžiulę ekonominę ir perkamąją galią panaudojo, kaip politinį ginklą; Kinija ir didelės kylančios ekonomikos šalys, tokios, kaip Indija, Turkija ir Vietnamas, kurios atremia Vakarų spaudimą ir toliau bendradarbiauja su Rusija; ir Saudo Arabija bei kitos Artimųjų Rytų naftą išgaunančios šalys, kurios siekė išlaikyti neutralumą ir ateinančiais metais gali įgyti rinkos dalį.
„Esame tikrame istorijos posūkyje“, – sakė buvęs JAV ambasadorius Saudo Arabijoje Chasas Freemanas. Ponas Freemanas, kuris dabar yra Browno universiteto vyresnysis bendradarbis, sakė, kad Europa niekada nebegali pasitikėti Rusija, kad ji būtų jos pirminės energijos tiekėja, ir net jei sankcijos bus panaikintos, šalys siūlo brangiai kainuojančią naują infrastruktūrą ir pritaria ilgalaikėms alternatyvioms tiekimo sutartims, kuri užfiksuos naująjį energijos žemėlapį.
Naujoji tvarka žada, kad prekyba energija taps mažiau efektyvi ir brangesnė, todėl žaliavose gali atsidurti kitos pasaulinės ekonomikos krizės centras, sakė buvęs Iždo departamento pareigūnas Zoltanas Pozsaras, dabar vadovaujantis trumpalaikei palūkanų normų strategijai. Credit Suisse Group AG.
Jis pažymėjo, kad Vokietijos embargas rusiškai žaliavai, greičiausiai, reikš, kad rusiška nafta Hamburgą pasieks per savaitę ar dvi, o jai keliauti į Kiniją prireiktų kelių mėnesių. Atvirkščiai, Artimųjų Rytų naftos atveju embargas paskatintų ilgesnį žalios naftos, kuri paprastai būtų gabenama į Aziją, kelionę į Europą. Pasak jo, dėl tokio neefektyvumo padidės sąnaudos, kuriomis grindžiama prekyba energija.
Daugelis prognozuoja, kad Rusijos energetikos pramonė, jos ekonomikos stuburas, susitrauks, nes jos didžiausios rinkos praradimas negali būti visiškai pakeistas. Vakarų finansinės ir technologinės sankcijos pakenks Rusijos galimybėms išlaikyti dabartines pajamas ir gamybos lygį, sako šie žmonės.
„Rusijos, kaip energetikos supervalstybės, laikai baigėsi“, – sakė Danielis Yerginas, „S&P Global“ vicepirmininkas ir žymus naftos pramonės istorikas.
Tačiau naujasis žemėlapis kelia pavojų Amerikos galiai ir šalies, kaip pasaulinės prekybos garanto, statusui. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos doleris buvo pagrindinė naftos sandorių valiuta, o tai padėjo išlaikyti jo svarbą pasaulio ekonomikoje.
JAV finansų sistemos galių panaudojimas sankcijoms prieš Rusiją privertė suabejoti jos, kaip turto saugojimo vietos, patikimumu, sakė J. Freemanas.
Dabar Saudo Arabija, Indija ir kitos besivystančios šalys tiria galimybę vykdyti energijos sandorius ne JAV doleriais. Rusija panašiai pradėjo ieškoti kompensacijos rubliais už savo iškastinį kurą.
„Galbūt turėjome tam svarių priežasčių, bet JAV politizavo prekybą energija“, – sakė J. Freemanas.
Geopolitika ir energetika visada buvo susijusios, o JAV sankcijos Iranui ir Venesuelai pastaraisiais metais sutrikdė pasaulinius naftos srautus. Tačiau nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios arabų naftos embargo pabaigos santykinai laisva prekyba prekėmis, paremta JAV karine ir finansine galia, buvo tarptautinės sistemos bruožas.
Tai dabar keičiasi. Per balandį sakydama kalbą JAV iždo sekretorė Janet Yellen pareiškė, kad po Rusijos sankcijų atėjo laikas pertvarkyti Bretton Woods – 1944 metais priimtą prekybos taisyklių sistemą, kurioje pirmenybė teikiama ekonominiam efektyvumui ir tarptautiniam bendradarbiavimui. M. Yellen pasisakė už svarbiausių žaliavų tiekimo grandinių „draugavimą“, gilinant prekybos ryšius su „grupe šalių, kurios tvirtai laikosi tam tikrų normų ir vertybių“.
Prekybos srautai jau yra nukreipiami, nes Vakarų energetikos įmonės traukiasi iš Rusijos, o siuntėjai, skolintojai ir draudikai atsisako liesti Rusijos eksportą.
ES, šiandien pradėdama įgyvendinti Rusijos naftos eksporto embargą, prisijungia prie JAV, JK Kanados ir Australijos. Po Vengrijos susirūpinimo dėl ekonominio poveikio, embargas atleis iš Rusijos vamzdynais tiekiamą naftą. Vis dėlto iki metų pabaigos embargas apimtų 90% ankstesnio Rusijos naftos importo, nurodė ES pareigūnai.
Rusijos naftos eksportas į ES, JAV, JK, Japoniją ir Pietų Korėją jau sumažėjo 563 000 barelių per dieną arba 32% nuo vasario iki balandžio. Investicijų banko „Piper Sandler“ teigimu, visiškas ES draudimas reikštų, kad apie 2,8 mln. barelių per dieną žaliavos ir 1,1 mln. barelių produktų, kurie paprastai patenka į Europą, turės rasti naują rinką.
Europos lyderiams bus sunkiau atsipratinti nuo Rusijos gamtinių dujų, kurios paprastai sudaro daugiau, nei 30 % ES tiekimo ir dažniausiai tiekiamos dujotiekiu. JPMorgan Chase apskaičiavo, kad iki metų pabaigos Europa vis tiek gaus 81–94 % rusiškų dujų kiekio, kurį ji paėmė 2021 m. ES pareiškė nustos naudoti rusišką naftą ir dujas iki 2027 m., tačiau nutraukti ES priklausomybę nuo Rusijos energijos gali kainuoti daug.
Amosas Hochsteinas, prezidento Bideno energetinio saugumo koordinatorius, bendradarbiavo su užsienio pareigūnais ir energetikos vadovais, siekdamas sustiprinti alternatyvų naftos ir dujų tiekimą Europai, kad sumažintų skausmą.
Tačiau Europa ir JAV veikia pagal papildomus suvaržymus: J. Hochsteinas sakė, kad JAV neskatins ilgalaikių investicijų į iškastinį kurą, investicijų, kurios prieštarauja JAV planui skatinti pereiti prie ekologiškesnių energijos šaltinių.
„Stengiamės padėti Europai, stabilizuoti rinką ir apsaugoti JAV vartotojus, tuo pačiu priversdami Putiną sumokėti kainą, ir padaryti tai neatsitraukdami nuo mūsų bendro tikslo sumažinti iškastinio kuro naudojimą“, – sakė P. Hochsteinas.
ES vadovai pareiškė, kad dėl sankcijų dabar paspartins ambicingus planus kurti atsinaujinančios energijos projektus, tačiau pripažįsta, kad šiuo metu Europai reikės daugiau iškastinio kuro.
Pasak Saudo Arabijoje įsikūrusio Tarptautinio energetikos forumo generalinio sekretoriaus Josepho McMonigle'o, padidėjusi paklausa ir Vakarų energetikos sankcijos Rusijai, kurios sumažins jos gavybą, gali sukelti fizinį naftos trūkumą pasaulyje.
„Jei Rusija bus pašalinta iš eksporto rinkos, prasidės pasaulinė recesija, kuri žudo paklausą“, – sakė J. McMonigle.
Artimųjų Rytų gamintojai atrodo pasiruošę tapti besiformuojančios energetikos žemėlapio nugalėtojais.
Saudo Arabija ir kitos Persijos įlankos valstybės pastaraisiais metais patyrė spaudimą atsisakyti iškastinio kuro dėl augančio pasaulinio susirūpinimo dėl klimato kaitos. Tačiau prezidentas Bidenas paragino karalystę labiau pasistengti, rengiantis sankcijoms, o tai ryškus posūkis nuo jo prezidentinės kampanijos, kai pavadino šią tautą parija.
Į pensiją išėjęs adm. Dennisas Blairas, buvęs pirmuoju prezidento Baracko Obamos nacionalinės žvalgybos direktoriumi, sakė, kad nepaisant pastangų nukreipti JAV užsienio politiką nuo regiono, sankcijos vėl padidino Artimųjų Rytų svarbą JAV interesams.
„Su Saudo Arabija turime turėti labai atvirus, sandorio, santykius, kur turime grįžti į jų galutinį gynybos tiekėją, kol galėsime elektrifikuoti savo transportą ir pereiti prie įvairesnių energijos šaltinių“, – sakė ponas Blairas.
Valstybinė energetikos milžinė „Saudi Arabian Oil Co.“, žinoma kaip „Saudi Aramco“, kuri neseniai aplenkė „Apple Inc.“ kaip vertingiausia kompanija pasaulyje, jau sulaukia daugiau užklausų dėl savo naftos iš pirkėjų Europoje. Kalbant plačiau, Saudo Arabijos pareigūnai teigia, kad sankcijos parodė, kad agresyvūs tikslai sumažinti anglies dvideginio išmetimą, sparčiai mažinant iškastinio kuro naudojimą buvo nerealūs.
„Karalystei atrodo juokinga, kad praėjusiais metais kelios šalys, įskaitant JAV, spaudė jas laikytis [planų iki 2050 m. panaikinti anglies dvideginio išmetimą], bet dabar jos prašo daugiau naftos“, – sakė Saudo Arabijos pareigūnas.
Mėnesius atmetę JAV prašymus padidinti gavybą, OPEC ir jos sąjungininkės ketvirtadienį susitarė dėl didesnio, nei tikėtasi gavybos padidėjimo, todėl Saudo Arabija gali pumpuoti daugiau žalios naftos ir paruošti kelią potencialiam susitarimui dėl naftos saugumo su JAV ir prezidento Bideno vizitui vėliau šį mėnesį.
„Rusijos sankcijos garsiai ir aiškiai išmokė pasaulį vieno dalyko: mums reikia daugiau Saudo Arabijos naftos“, – sakė kitas Saudo Arabijos pareigūnas.
Naujas Rusijos imperatyvas – stiprinti ryšius su Azija, o ypač Kinija, siekdama kompensuoti gresiantį Europos rinkos praradimą.
Toks posūkis ypač reikalingas Rusijos gamtinių dujų eksportui, kuris yra mažiau pakeičiamas už naftą, todėl norint rasti naują namą, reikės didžiulės infrastruktūros plėtros. Anksčiau Rusija į Europą, kuri yra didžiausia jos rinka, kasmet eksportuodavo net 200 milijardų kubinių metrų dujų. Praėjusiais metais į Aziją pardavė apie 33 mlrd. kubinių metrų dujų.
Rusija turi keletą siūlomų dujotiekių ir suskystintų gamtinių dujų projektų, kuriais dujos paverčiamos skysčiu, leidžiančiu prekiauti jūra, o tai padidintų jos galimybes siųsti dujas į Aziją, tačiau daugelis projektų yra techniškai sunkūs. Analitikai teigia, kad jie bus ilgesni ir brangūs, o Vakarų sankcijos trukdys jų pažangai.
Svarbiausias planuojamas projektas yra maždaug 1600 mylių ilgio dujotiekis, jungiantis Rusijos Jamalo pusiasalį su Kinija, pavadintas „Sibiro galia 2“. Pirmasis „Sibiro galios“ projektas kainavo daugiau nei 50 milijardų JAV dolerių ir užtruko daugiau, nei penkerius metus. Jis į Kiniją per metus visu pajėgumu išsiųs beveik 40 mlrd. kubinių metrų dujų, o antrasis gali išsiųsti net 50 mlrd. kubinių metrų dujų.
Kai 2014 m. abi šalys susitarė dėl pirmojo dujotiekio sąlygų, Kinija išgavo palyginti pigias dujų kainas. „Mūsų draugai kinai veda sunkias derybas, kaip derybininkai“, – tuomet pažymėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas." [1]
Kinija ir politika yra tie drambliai, kurie gali pakeisti šiuos skaičiavimus. Jei Kinijos galia augs taip stipriai, kaip to nori Kinija, Vakarai gali nuspręsti nutraukti politines kovas su Rusija. Sankcijų sukeltas atsakas į infliaciją gali per rinkimus nušluoti sankcijas įvedusias Vakarų vyriausybes (žr. JAV respublikonų nuotaikų pokyčius) dar prieš tai, kai Kinijos problema paaštrėja.
Matthews, Christopher M.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 04 June 2022: A.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą