Vokietijos, Prancūzijos ir kitų Europos Sąjungos šalių vadovų kvailumas yra neįtikėtinas

Mamyte Merkel, kur Tu?

 „HUSTONAS – Europos Sąjungos embargas daugeliui Rusijos naftos importo gali sukelti naują sukrėtimą pasaulio ekonomikai, paskatindamas pasaulinės energijos prekybos pertvarką, dėl kurios Rusija gal taptų ekonomiškai silpnesnė, Kinijai ir Indijai suteikiama derybinė galia ir praturtėja tokie gamintojai, kaip Saudo Arabija.

 

    Europa, Jungtinės Valstijos ir didelė likusio pasaulio dalis gali nukentėti, nes naftos kainos, kurios jau kelis mėnesius kilo aukštyn, gali dar labiau kilti, Europai perkant energiją iš tolimesnių tiekėjų. Europos įmonės turės išnaršyti pasaulį, kad rastų naftos rūšių, kurias jų perdirbimo įmonės gali apdoroti taip pat lengvai, kaip ir Rusijos naftą. Netgi gali pritrūkti tam tikrų degalų, pvz., dyzelino, kuris yra labai svarbus sunkvežimiams ir žemės ūkio įrangai.

 

    Iš tikrųjų Europa prekybą su vienu nenuspėjamu naftos tiekėju – Rusija – perduoda nestabiliems Vidurio Rytų eksportuotojams.

 

    Energetikos ekspertai teigė, kad Europos naujų naftos atsargų medžioklė ir Rusijos siekis rasti naujų naftos pirkėjų nepaliks nepaliestos jokios pasaulio dalies. Tačiau sunku išsiaiškinti poveikį kiekvienai šaliai ar verslui, nes šalių vadovai, energetikos vadovai ir prekybininkai reaguos įvairiai.

 

    Kinija ir Indija gali būti apsaugotos nuo tam tikros padidėjusių naftos kainų naštos, nes Rusija joms siūlo naftą su nuolaida. Per pastaruosius porą mėnesių Rusija tapo antra pagal dydį naftos tiekėja Indijai, aplenkdama kitus didelius gamintojus, tokius, kaip Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Indija turi keletą didelių naftos perdirbimo gamyklų, kurios galėtų uždirbti daug pelno, perdirbdamos rusišką naftą į dyzeliną ir kitus degalus, kurių paklausa visame pasaulyje yra didelė.

 

    Galiausiai Vakarų lyderiai siekia susilpninti prezidentą Vladimirą Putiną, atsisakydami iš jo pirkti už milijardus dolerių energijos. Jie tikisi, kad jų žingsniai privers Rusijos naftos gamintojus uždaryti gręžinius, nes šalis neturi daug vietų, kuriose būtų galima laikyti naftą, kol rikiuojasi nauji pirkėjai. Tačiau pastangos yra pavojingos ir gali žlugti. Jei naftos kainos išaugs iš esmės, bendros Rusijos pajamos iš naftos gali net padidėti.

 

    Kitiems naftos gamintojams, pvz., Saudo Arabijai, ir Vakarų naftos bendrovėms, tokioms, kaip „Exxon Mobil“, BP, „Shell“ ir „Chevron“, sekasi vien dėl to, kad naftos kainos yra didesnės. 

 

Kita pusė yra ta, kad pasauliniai vartotojai ir įmonės turės mokėti daugiau už kiekvieną galoną degalų ir rinkinį prekių, gabentų sunkvežimiais ir traukiniais.

 

    „Tai istorinis, didelis dalykas“, – sakė prezidento George'o W. Busho patarėjas energetikos klausimais Robertas McNally. „Tai pakeis ne tik komercinius, bet ir politinius bei geopolitinius santykius.

 

    E.U. pareigūnai dar neatskleidė visų detalių apie pastangas sutramdyti Rusijos naftos eksportą, tačiau teigė, kad ši politika įsigalios po kelių mėnesių. Taip norima duoti europiečiams laiko pasiruošti, bet taip pat suteiks laiko Rusijai ir jos partneriams ieškoti sprendimo būdų. Kas geriau prisitaikys prie naujos realybės, sunku žinoti.

 

    Remiantis tuo, ką iki šiol sakė Europos pareigūnai, Sąjunga uždraus Rusijos tanklaiviais importuoti žalią naftą ir rafinuotą kurą, pavyzdžiui, dyzeliną, kuris sudaro du trečdalius žemyno pirkimų iš Rusijos. Draudimas bus laipsniškai įvedamas daugiau, nei šešis mėnesius žaliai ir aštuonis mėnesius dyzelinui ir kitiems rafinuotoms degalams.

 

    Be to, Vokietija ir Lenkija įsipareigojo sustabdyti naftos importą iš Rusijos vamzdynais, o tai reiškia, kad europiečiai iki metų pabaigos gali sumažinti Rusijos importą 3,3 mln. barelių per dieną.

 

   Dar Sąjunga pareiškė, kad Europos bendrovėms nebebus leista niekur drausti rusišką naftą gabenančių tanklaivių. Šis draudimas taip pat bus laipsniškai įvestas per kelis mėnesius. Kadangi daugelis didžiausių pasaulio draudikų yra įsikūrę Europoje, toks žingsnis gali žymiai padidinti Rusijos energijos gabenimo išlaidas, nors Kinijos, Indijos ir pačios Rusijos draudikai dabar gali imtis šio verslo.

 

    Prieš invaziją į Ukrainą maždaug pusė Rusijos naftos eksporto buvo nukreipta į Europą, o tai sudaro 10 mlrd. dolerių sandorių per mėnesį. Rusijos naftos pardavimas ES. narių per pastaruosius kelis mėnesius šiek tiek sumažėjo, o JAV ir Didžiajai Britanijai skirtų narių skaičius buvo pašalintas.

 

    Kai kurie energetikos analitikai teigė, kad naujos Europos pastangos gali padėti atskirti Europą nuo Rusijos energetikos ir apriboti V. Putino politinį svertą Vakarų šalių atžvilgiu.

 

    „Yra daug geopolitinių pasekmių“, – sakė Harvardo Kenedžio mokyklos energetikos geopolitikos projekto direktorė Meghan L. O’Sullivan. „Draudimas dar labiau įtrauks JAV į pasaulinę energetikos ekonomiką ir sustiprins Rusijos ir Kinijos energetinius ryšius.

 

    Kita Vakarų lyderių viltis yra ta, kad jų žingsniai sumažins Rusijos pozicijas pasaulinėje energetikos pramonėje. Idėja yra tokia, kad nepaisant pastangų rasti naujų pirkėjų Kinijoje, Indijoje ir kitur, Rusija apskritai eksportuos mažiau naftos. Dėl to Rusijos gamintojams reikės uždaryti šulinius, ką jie ir padarys, bet negalės lengvai paleisti iš naujo dėl sunkumų, gręžiant ir išgaunant naftą nesvetinguose Arkties laukuose.

 

    Vis dėlto naujoji Europos politika buvo kompromisų tarp šalių, kurios gali lengvai pakeisti Rusijos energetiką, ir šalių, tokių, kaip Vengrija, kurios negali lengvai nutraukti savo priklausomybės nuo Maskvos arba nenori to daryti, rezultatas. Štai kodėl 800 000 barelių per dieną rusiškos naftos, kuri dujotiekiu patenka į Europą, kol kas nebuvo taikomas embargas.

 

    Europiečiai taip pat nusprendė palaipsniui įvesti Rusijos naftos vežimo draudimo apribojimus dėl laivybos pramonės svarbos Graikijai ir Kiprui.

 

    Kai kurie energetikos ekspertai įspėjo, kad tokie kompromisai gali pakenkti naujų Europos pastangų veiksmingumui.

 

    „Kodėl laukti šešis mėnesius? – paklausė Davidas Goldwynas, aukščiausias Valstybės departamento energetikos pareigūnas Obamos administracijoje. „Kadangi dabar nustatomos sankcijos, viskas, kas nutiks, yra tai, kad pamatysite daugiau Rusijos naftos ir produktų srautų į kitas šalis“, – sakė jis.

 

    Tačiau jis pridūrė: „Tai būtinas pirmasis žingsnis“.

 

    Nepaisant naftos embargo, Europa dar kurį laiką, galbūt, daug metų, priklausys nuo Rusijos gamtinių dujų. Tai galėtų išsaugoti dalį V. Putino svertų, ypač jei dujų paklausa išaugtų šaltą žiemą. Europos lyderiai turi mažiau alternatyvų rusiškoms dujoms, nes kiti pagrindiniai pasaulio degalų tiekėjai – JAV, Australija ir Kataras – negali greitai iš esmės išplėsti eksporto.

 

    Dar viena laukinė korta – augantis elektromobilių ir atsinaujinančios energijos populiarumas. Aukštesnės naftos ir dujų kainos gali paskatinti asmenis, įmones ir išrinktus pareigūnus Europoje ir kitur greičiau nusisukti nuo automobilių su degimo varikliais ir elektrinių, naudojančių iškastinį kurą.

 

    Rusija taip pat turi žaisti kitomis kortomis, kurios gali pakenkti Europos embargo veiksmingumui.

 

    Kinija yra auganti rinka Rusijai. Kinija, daugiausia sujungta beveik beveik pajėgumo vamzdynais, pastaraisiais mėnesiais padidino rusiškos naftos tanklaivių gabenamą importą.

 

    Saudo Arabija ir Iranas gali prarasti dėl padidėjusių Rusijos pardavimų Kinijai, o Artimųjų Rytų pardavėjai buvo priversti sumažinti savo kainas, kad galėtų konkuruoti su rusiška žaliava, kuriai taikomos didelės nuolaidos.

 

    Dr. O'Sullivanas sakė, kad santykiai tarp Rusijos, Saudo Arabijos ir kitų OPEC plius aljanso narių gali tapti sudėtingesni, „kadangi Maskva ir Rijadas konkuruoja siekdami sukurti ir išlaikyti savo rinkos dalį Kinijoje“.

 

    Ketvirtadienį Saudo Arabija, Rusija ir jų partneriai OPEC plius pareiškė, kad padidins naftos gavybą 648 000 barelių per dieną, 50 procentų daugiau nei 400 000 barelių, dėl kurių susitarė pernai. Tačiau kartelio nariams dažnai nepavyksta pagaminti tiek naftos, kiek buvo įsipareigoję.

 

    Net ir nutrūkus energetikos komerciniams ryšiams, dideli naftos gamintojai, tokie kaip Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, apskritai gavo naudos iš karo Europoje. Daugelis Europos įmonių dabar nori pirkti daugiau naftos iš Artimųjų Rytų. Saudo Arabijos naftos eksporto pajamos auga ir šiais metais gali pasiekti rekordą, teigia pramonę stebintys žurnalai Middle East Petroleum and Economic Publications, todėl karalystės prekybos perteklius išauga iki daugiau nei 250 mlrd. dolerių.

 

    Indija yra dar viena naudos gavėja, nes turi dideles naftos perdirbimo gamyklas, kurios gali perdirbti rusišką žaliavą ir paversti ją dyzelinu, kurio dalis galėtų patekti į Europą, net jei žaliava būtų atvežta iš Rusijos.

 

    „Indija tampa de facto Europos naftos perdirbimo centru“, – neseniai paskelbtoje ataskaitoje teigė RBC Capital Markets analitikai.

 

    Tačiau perkant dyzeliną iš Indijos padidės sąnaudos Europoje, nes gabenti kurą iš Indijos yra brangiau, nei tiekti jį vamzdžiais iš Rusijos naftos perdirbimo gamyklų. „Nenumatyta pasekmė yra ta, kad Europa veiksmingai importuoja infliaciją savo piliečiams“, – sakė RBC analitikai.

 

    Indija iš Rusijos gauna apie 600 000 barelių per dieną, palyginti su 90 000 per dieną pernai, kai Rusija buvo palyginti nedidelė tiekėja. Dabar ji yra antra pagal dydį Indijos tiekėja po Irako.

 

    Tačiau Indijai gali būti sunku toliau pirkti iš Rusijos, jei Europos Sąjungos apribojimai Europos bendrovėms, draudžiančioms Rusijos naftos gabenimą, pernelyg padidins išlaidas.

 

    „Indija yra nugalėtoja, – sakė RBC žaliavų strategijos vadovė Helima Croft, – tol, kol jai nebus taikomos antrinės sankcijos."

 

Indija dabar tampa mūsų dyzelino kolonėle, varoma rusiška nafta. Tik va bėda, dyzelinas brangs visiems, įskaitant mums. Tai dar gali išversti iš valdžios JAV prezidento Bideno partiją sekančiuose JAV rinkimuose šiais metais, nes infliacija JAV yra politiškai aštri problema. Bideno partija buvo mūsų, europiečių, sąjungininkė kovoje su atmosferos tarša.