Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2023 m. vasario 26 d., sekmadienis

Karinės operacijos pabaiga sukeltų energetinį šoką

„Rusijos klausimas, kokį vaidmenį šios šalies iškastinio kuro pramonė gali atlikti taikos metu, gali būti ne pati aktualiausia problema energetikos bosams ir juos remiantiems investuotojams. Tačiau apie tai jie pagrįstai galvoja.

 

     Metai nuo tada, kai Rusija pradėjo veiklą Ukrainoje, energetikos rinkoms buvo kalneliai. Naftos kainos buvo nepastovios, o pasaulinis Brent lyginamasis indeksas kovo mėnesį pasiekė aukščiausią tašką ties 133 dolerių už barelį, o šiandien nukrito apie 80 dolerių – žemiau, nei buvo prekiaujama pirmą operacijos dieną. Tai nieko, palyginti su gamtinėmis dujomis. Maskvai nutraukus dujotiekio tiekimą į Europą, regiono etaloninė TTF dienos dujų kaina rugpjūčio pabaigoje pasiekė lygį, atitinkantį beveik 580 dolerių už barelį naftos.

 

     Kitos problemos apsunkino operacijos pasekmes. Gaisras dideliame JAV dujų eksporto objekte dar labiau sumažino pasaulio energijos tiekimą, o dėl sausros smarkiai sumažėjo Europos hidroenergijos gamyba.

 

     Didžiosios energetikos įmonės, tokios kaip „Exxon Mobil“ ir „Shell“, dėl sankcijų uždirbo rekordinį pelną. Nepriklausomi JAV suskystintų gamtinių dujų gamintojai, padėję Europai užpildyti Rusijos dujotiekio dujų paliktą skylę, taip pat buvo pagrindiniai nugalėtojai. Tačiau jie gali daugiausiai prarasti, jei Ukrainos konfliktas baigsis anksčiau, nei tikėtasi.

 

     Dar per anksti kalbėti apie operacijos pabaigą, net jei ant stalo pateiktas naujas Kinijos taikos pasiūlymas. Visi ženklai rodo, kad Rusija ir Ukraina veržiasi į ilgą kovą. Tačiau energetikos įmonės, svarstančios išleisti milijardus dolerių 10 ar 15 metų projektams, turi pagalvoti, kas gali nutikti Rusijos iškastiniam kurui taikos metu.

 

     Šio scenarijaus rizika visiškai skiriasi nuo rizikos, susijusios su perėjimu nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių, kuris yra ilgalaikis ir negrįžtamas, sako daktaras Jamesas Hendersonas iš Oksfordo Energetikos studijų instituto arba OIES. „Rusijos klausimas yra daug labiau monetos vartymas... juodosios gulbės įvykis“.

 

     Daugelis pramonės žmonių mano, kad maždaug 30 milijardų kubinių metrų rusiškų dujų, vis dar patenkančių į ES per Ukrainą ir „TurkStream“ dujotiekį, galiausiai sumažės iki nulio. Bet jei per ateinančius porą metų netikėtai įvyks paliaubos, ar ši prielaida gali būti klaidinga?

 

     Svarbiausias šiod problemos klausimas yra tai, ar Europa kada nors pasitikės Rusija, kaip energijos tiekėja po to, kai ES išgyveno kančias dėl sankcijų. Europa, tikriausiai, niekada nesileis būti taip priklausoma nuo vieno šaltinio, kaip buvo prieš operaciją, kai Maskva tiekė 40% bloko gamtinių dujų importo. 

 

Tačiau „Rystad Energy“ duomenimis, Briuseliui vis dar reikia rusiškų dujų ir 2022 m. SGD importas iš Rusijos padidėjo 11 proc.

 

     Atrodo, kad reikalų sutvarkymo su Rusijos energijos gamintojais politika sudėtinga, tačiau ekonominis argumentas aiškus. Europos gamintojai kovoja su aukštomis kainomis – tai rodo praėjusiais metais sumažėjusi pramoninių dujų paklausa. „Goldman Sachs“ duomenimis, pramonės reikmėms skirtų dujų kainos yra beveik dvigubai didesnės, nei JAV. ES nerimauja, kad įmonės persikels į JAV.

 

     Taikos metu JAV SGD išlikti konkurencingoms gali būti sunku. Rusijos dujotiekio tiekimas paprastai yra pigesnis, nei importas jūra, kai atsižvelgiama į suskystinimo, gabenimo ir pakartotinio dujinimo išlaidas. Be to, didžioji dalis infrastruktūros, jungiančios Europą ir Rusiją, vis dar yra nepažeista. Netgi neįskaitant praėjusiais metais sabotuotų dalies povandeninių vamzdynų „NordStream“, OIES duomenimis, yra 100 milijardų kubinių metrų laisvų pajėgumų.

 

     SGD gamintojams rizika būti nukonkuruotiems dėl pigių rusiškų dujotiekio dujų grįžimo į Europą nuo dabar iki 2026 m. Didžiausias naujas pasaulinis dujų tiekimas nepasieks iki tol, todėl Europai gali būti sunkiau atsisakyti didesnių Rusijos srautų. Pagal vieną iš penkių rusiškų dujų scenarijų, sumodeliuotų Kolumbijos pasaulinės energetikos politikos centro, paliaubų atveju Europa iš Rusijos importuotų 56,5 mlrd. kubinių metrų dujotiekio dujų. Tai yra mažiau, nei pusė lygių, buvusių prieš operaciją, bet maždaug dvigubai daugiau, nei šiandien, todėl sumažėtų regiono SGD poreikis.

 

     JAV dujų gamintojai norėtų sumažinti tikimybę, kad taip atsitiks, kad ir kaip mažą, įtraukdami Europą į ilgalaikius susitarimus. Tiekėjams reikia, kad pirkėjai įsipareigotų sudaryti sutartis iki 20 metų, kad užtikrintų naujų SGD projektų finansavimą. Nepaisant praėjusių metų krizės, Briuselis nenori prisijungti. Tai sukelia JAV žaidėjų „netikėjimą ir sumišimą“, teigia Anne-Sophie Corbeau, Kolumbijos CGEP pasaulinio lygio tyrinėtoja.

 

     Europa tikisi, kad tokių didelių dujų kiekių jai nebereikės daug ilgiau, nes operacija tik sustiprino jos pasiryžimą pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Prieš konfliktą Rystad Energy apskaičiavo, kad iki 2030 m. ES turės 688 gigavatus vėjo ir saulės energijos, ty 75% daugiau, nei 2022 m. Paskelbtos papildomos priemonės, kadangi Rusijos eksploatacijos vidutinis pajėgumas iki šio dešimtmečio pabaigos turėtų būti 858 GW.

 

     Dėl operacijos dar sunkiau prognozuoti, kurie energijos šaltiniai per ateinančius kelerius metus išaugs į viršų. Kai kurios vyriausybės naudojasi krize, kad padvigubintų atsinaujinančių išteklių naudojimą. Kitos besivystančios šalys, kurios praėjusius metus praleido, negalėdamos mokėti pasaulinių SGD rinkų kainas, klausia, ar tikrai pagrįsta sena dujų, kaip pigaus ir patikimo energijos šaltinio, reputacija.

 

     Paliaubos, kai jos įvyks, atneštų palengvėjimą geopolitiniuose sluoksniuose, bet naujų iššūkių energetikos srityje. Ypač jei jos ateina anksti“ [1] 

 

Jeigu kinai pradės tiekti rusams artileriją bei karinius dronus, tai Zelenskiui teks sustabdyti spektaklį ir , o siaube, dujos mums, europiečiams, ir kinams atpigs. Juodoji gulbė tikrai... 


1. EXCHANGE --- Heard on the Street: Military Operation's End Would Bring an Energy Shock --- Even though a Ukraine truce doesn't appear imminent, energy producers need to consider the possibility of an end to the conflict before they invest in long-term projects. One expert calls it 'a black swan event.'
Ryan, Carol.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 25 Feb 2023: B.12.

Komentarų nėra: