„Didžiausios pasaulio ekonomikos siūlo didžiules subsidijas, siekdamos laimėti ateities pramonės šakas.
Pralaimėtojai: visos šalys, kurios negali susimokėti, įskaitant JK ir Lietuvą.
Nauji mokesčių kreditai baterijų, saulės energijos įrangos ir kitų ekologiškų technologijų gamybai pritraukia kapitalo į JAV. Europos Sąjunga bando reaguoti su savo žaliosios energijos paramos paketu. Japonija paskelbė apie planus pasiskolinti 150 milijardų dolerių investicijų į ekologiškas technologijas bangai finansuoti. Visos jos stengiasi tapti mažiau priklausomos nuo Kinijos, kuri pirmauja tokiose srityse, kaip baterijos ir mineralai jų gamybai.
Dabar kai kurie mažesni žaidėjai atsilieka. Daugelis iš jų yra vikrios ekonomikos, kurios augo per dešimtmečius trukusios laisvosios prekybos, tačiau atsidūrė nepalankioje padėtyje naujoje agresyvios pramonės politikos eroje.
Išsivysčiusioms valstybėms, tokioms kaip JK ir Singapūras, trūksta masto, kad galėtų konkuruoti su didžiausiais ekonominiais blokais, siūlydamos subsidijas. Besivystančioms rinkoms, tokioms kaip Indonezija, kuri tikėjosi panaudoti savo gamtos išteklius, kad pakiltų ekonomikos laiptais, taip pat gresia pokytis.
Vokietijos vyriausybė „Intel“ pasiūlė 11 mlrd. dolerių. Pažadėtas vyriausybės finansavimas yra daug didesnis, nei Singapūro prekybos ir pramonės ministerijos metinis biudžetas.
„Leiskite jums pasakyti tiesiai šviesiai: mes negalime sau leisti viršyti didelių berniukų kainos“, – neseniai vykusiame politiniame mitinge savo šalininkams sakė ministro pirmininko pavaduotojas Lawrence'as Wongas.
Daugelio technologijų įmonių, kurias puoselėja JK, augimas slypi kitur. Britų baterijų technologijų startuolis „Nexeon“, savo technologiją sukūręs netoli Oksfordo, padedamas vyriausybės finansavimo, pernai surinko per 200 mln. dolerių. Pirmoji komercinė gamykla bus Pietų Korėjoje, o vėliau – Šiaurės Amerikoje.
„Deja, ne JK“, – sakė „Nexeon“ generalinis direktorius Scottas Brownas. „Nexeon“ nemano, kad tai pasikeistų be didesnės vyriausybės paramos akumuliatorių pramonei.
AMTE Power, viena iš nedaugelio JK vietinių baterijų gamintojų, teigė, kad gali persvarstyti planus Škotijoje įrengti siūlomą 200 mln. dolerių vertės gamyklą. Elektrinių transporto priemonių startuolis „Arrival“ praėjusiais metais teigė, kad nori sutelkti savo gamybą į JAV, o ne į JK, motyvuodamas mokesčių lengvatomis.
JAV, kurios pagal Infliacijos mažinimo įstatymą siūlo 369 mlrd. dolerių subsidijas gauna daug investicijų iš užsienio. Vokietijos automobilių gamintojas BMW ką tik įsiveržė į naują akumuliatorių gamyklą Pietų Karolinoje. Pietų Korėjos įmonės „Hyundai“ ir LG paskelbė apie 4,3 mlrd. dolerių vertės akumuliatorių gamyklą Georgijoje. Japonijos „Panasonic“ stato gamyklą Kanzase.
Lenktynės dėl subsidijų žymi žingsnį nuo ekonominės integracijos, kuri dešimtmečius griovė kliūtis prekybai ir investicijoms tarp šalių.
Globalizacija kažkada neturtingas šalis, tokias, kaip Pietų Korėja ir Taivanas, pavertė aukštųjų technologijų, išsivysčiusiomis ekonomikomis, ištraukdama šimtus milijonų žmonių iš skurdo. Vakarų vartotojai gavo daug prieinamų vartojimo prekių ir aukštesnį gyvenimo lygį. Technologijų pažanga ir naujos valdymo idėjos taip pat laisviau judėjo tarp šalių, kartu su prekėmis ir finansiniais ištekliais.
Modelis taip pat turėjo didelių išlaidų. Kadaise klestėjusios JAV ir Vakarų Europos bendruomenės buvo ištuštintos, nes gamybos darbai persikėlė į Aziją arba buvusias Sovietų Sąjungos valstybes. Aplinkosaugos problemų daugėjo, nes pasaulio ekonomika suvartojo daugiau gamtos išteklių. Kai kurios ekonomikos susidūrė su destabilizuojančiais kapitalo nutekėjimo priepuoliais, kai užsienio pinigai plūdo į jas ir vėliau išėjo.
Ekonomistai teigia, kad šios pasaulinės integracijos panaikinimas – dėl nacionalinio saugumo, geopolitinės konkurencijos ar tiekimo grandinės nerimo – turi savų problemų. Ypač didelė rizika yra mažesnėms besivystančioms ekonomikoms, kurioms reikia prieigos prie pasaulinių rinkų, jei jos nori prekiauti savo keliu į didesnę gerovę.
„Visas pasaulis tampa vis labiau susitelkęs į vidų ir nusigręžia nuo atviros prekybos ir investicijų“, – sakė Davidas Loevingeris, buvęs JAV iždo pareigūnas, turto valdytojo „TCW Group“ besivystančių rinkų generalinis direktorius. „Europa, JAV ir Kinija konkuruoja dėl subsidijų, o šios konkurencijos pralaimėtojai yra skurdesnės ekonomikos, turinčios mažiau fiskalinių išteklių“.
Vakarų pramonės politikos apkabinimas gali būti ypač skausmingas šalims, kurios tikėjosi išnaudoti žaliųjų technologijų pritaikymą, kad paskatintų savo ekonominį vystymąsi.
Indonezija siekia panaudoti savo gausius nikelio išteklius, kad įeiti į pirmaujančią pasaulyje baterijų pramonę. Tačiau JAV taisyklės, nustatytos kaip IRA dalis, neigia subsidijas elektromobilių baterijoms, kuriose yra daug mineralų iš šalių, kurios nėra Amerikos laisvosios prekybos partnerės. Tarp jų yra Indonezija.
"Mes turime visus gamtos išteklius. Turime žmogiškųjų išteklių. Mes esame demokratinė šalis", - interviu sakė Indonezijos prekybos ir pramonės rūmų vadovas Arsjadas Rasjidas. – Prašau mūsų neuždaryti."
Kaip subsidijų lenktynių lyderė, JAV išgyvena investicijų bumą. Jungtinių Tautų duomenimis, praėjusiais metais JAV gavo apie 22% pasaulinių tiesioginių užsienio investicijų, todėl jos buvo didžiausia gavėja pasaulyje. Tai yra šiek tiek mažiau, nei 26 %, gautų 2021 m., kai pasaulinės investicijos atsigavo po pandemijos užliūliavimo, tačiau gerokai daugiau, nei 13 %, gautų 2019 m. Išlaidos statyboms, susijusios su gamyba, gegužę padidėjo 76 %, palyginti su 2019 m. Surašymo biuro duomenys rodo, kad ši, sezoniškai pakoreguota, metinė suma yra 194 mlrd. dolerių.
JK „Nexeon“ finansavimas pabrėžia JAV piniginės galią iškreipti žaidimo sąlygas. Be privataus kapitalo, kurį pernai surinko, „Nexeon“ gavo du milijonus svarų, kurių vertė apie 2,55 mln. dolerių, iš JK vyriausybės EV pramonės fondo.
Po kelių savaičių du JAV konkurentai „Sila Nanotechnologies“ ir „Group14 Technologies“ gavo 100 mln. dolerių iš Energetikos departamento pagal baterijų pramonės finansavimo programą, įtrauktą į 2021 m. infrastruktūros įstatymą. Kaip ir „Nexeon“, šios įmonės gamina silicio pagrindu pagamintas medžiagas, skirtas naudoti baterijų anoduose, kad pagerintų našumą.
„Projektų JAV ekonomika tiesiog skrenda taip aukštai, kad mums nieko nematyti“, – sakė Guy'us Debelle'as, buvęs Australijos centrinio banko valdytojo pavaduotojas ir dabar Vakarų Australijos kalnakasės „Fortescue Metals“ žaliosios energijos padalinio „Fortescue Future Industries“ direktorius. Bendrovė ieško investavimo galimybių ir šiuo metu mano, kad JAV yra labiausiai tikėtina vieta dėl subsidijų, kurios gali sumažinti projekto kainą iki 60 proc., sakė Debelle.
Europos Sąjunga rengia savo paramos paketą, sušvelnindama subsidijų, kurias šalys narės gali suteikti pramonei, ribas. ES nori, kad iki 2030 m. 40 % pagrindinių technologijų, reikalingų ekologiškam perėjimui, būtų pagaminta bloke, įskaitant saulės energijos įrangą – šiuo metu dominuojamą Kinijos – vėjo turbinas ir baterijas.
Remiantis „Benchmark Minerals Intelligence“ skaičiavimais, JAV baterijų gamybos vamzdynas, matuojantis vykdomų projektų pajėgumus, nuo tada, kai buvo paskelbtas IRA, išaugo 67 proc. sako JK įsikūrusi įmonė, renkanti pramonės duomenis.
Pasaulinės prekybos pokytis vyksta ypač nepatogiu metu JK, kuri, 2020 m. išstojusi iš Europos Sąjungos, sunkiai siekė naujo pasaulio ekonomikos kurso, o tai reiškė, kad ji nebegalėjo lengvai patekti į ES milžinišką bendrąją rinką.
„Brexit“ šalininkai teigė, kad JK gali sudaryti dvišalius prekybos susitarimus su kitomis šalimis ir padvigubinti dalyvavimą globalizacijoje. Nuo tada laisvosios prekybos tempas sustojo ir dabar atrodo, kad traukiasi.
„Per „Brexit“ balsavimą niekas net neįsivaizdavo, kad JAV matysime pramonės politikos atgimimą“, – sakė Kolumbijos verslo mokyklos klimato ekonomistas Gernotas Wagneris.
Dabar JK vyriausybė susiduria su raginimais iš visų šalies ekonomikos kampelių reaguoti į intervencinį posūkį pasaulio ekonomikoje su savo atnaujinta pramonės strategija.
JK automobilių sektorius pastaruoju metu įgavo postūmį, kai „Jaguar Land Rover“ savininkas nusprendė ten statyti naują elektromobilių akumuliatorių gamyklą, tačiau bendras ekologiškų subsidijų mastas gerokai atsilieka nuo JAV.
Finansų ministras Jeremy Huntas pažadėjo JK atsakymą atskleisti šį rudenį, bet sumenkino lūkesčius ir pareiškė, kad Didžioji Britanija „nebedalyvaus su mūsų draugais ir sąjungininkais kažkokiose iškreipiančiose pasaulinėse subsidijų lenktynėse“. Jis sakė, kad JK sieks nukreipti finansavimą į sritis, kuriose Britanija turi aiškų konkurencinį pranašumą.
Vienas iš sprendimų šalims, kurios negali konkuruoti, yra priartinti turtingus prekybos partnerius ir gauti naudos iš jų pramonės politikos, kaip tai padarė Kanada ir Meksika, sudarydamos laisvosios prekybos susitarimą su JAV, sakė Chadas Bownas, prekybos ekspertas ir buvęs Pasaulio bankas. Petersono tarptautinės ekonomikos instituto pareigūnas Vašingtone, Kolumbijos apygardoje, Indonezijos vyriausybė dalyvauja Amerikos vadovaujamoje Indo-Ramiojo vandenyno ekonominėje programoje dėl gerovės – ekonominiame pakte, kuris, kaip ji tikisi, pagerins jos naudingųjų iškasenų patekimą į rinką.
Praėjusiais metais investicijų ministras Bahlilas Lahadalia sakė, kad Indonezija sieks suformuoti į OPEC panašų kartelį dėl nikelio – akumuliatoriaus mineralo, kurio gamyboje dominuoja Indonezija, reaguodama į elektromobilius gaminančių šalių protekcionizmą. OPEC pavyzdinė organizacija koordinuotų nikelio gamybos lygį su kitais pagrindiniais eksportuotojais, kad užtikrintų aukštesnes kainas.
Analitikai abejoja planu, iš dalies dėl to, kad kiti nikelio gamintojai nenori atstumti galingų prekybos partnerių, tokių, kaip JAV ir Kinija. Panašias idėjas sukurti į OPEC panašią ličio gamintojų organizaciją iškėlė kairiųjų lyderiai Lotynų Amerikoje, tačiau jos nebuvo įgyvendintos.
Indonezija ir Zimbabvė įvedė eksporto apribojimus mineralams, pvz., nikeliui, boksitui ir ličiui, taip pat iškėlė reikalavimus, kad užsienio bendrovės šalyje statytų perdirbimo įrenginius, kad būtų galima eksportuoti perdirbtas medžiagas.
„Nesu šios politikos gerbėjas, bet jos akivaizdžiai labai populiarios“, – sakė Tarptautinės prekybos ir ekonominės plėtros profesorius Simonas Evenettas iš Sankt Galeno universiteto (Šveicarija). „Akivaizdu, kad tai padidins kainas ir padidins netikrumą bei riziką."" [1]
Lietuvai subsidijuoti įmones leis naujos ES taisyklės. Problema tame, kad Lietuva neturi pinigų šioms subsidijoms (žr. į Taivano investicijas Vokietijoje, nepaisant Lietuvos diplomatinio harakiri). Vienas iš būdų išgyventi Lietuvai – pasiruošti labai tikėtinam Trumpo grįžimui į JAV prezidento postą. Trumpas yra linkęs sudarinėti taiką (žr. į Talibaną Afganistane). Mes, lietuviai, galėtume panaudoti šią taiką, kad paskelbtume neutralitetą tarp Rytų ir Vakarų, atvertume prekybos kelius į Rytus, užsidirbtume, naudodami juos, pinigų ir sukurtume ekonomiką, vertą XXI a.
1. Economic Losers In the New Order --- Smaller countries are getting left behind. Ballard, Ed;
Douglas, Jason; Emont, Jon.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 15 Aug 2023: A.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą