„STAMBULAS – Rusija prisitaiko prie Vakarų sankcijų savo karinei tiekimo grandinei, kreipiasi į laivybos ir logistikos kompanijų pasaulį, kad iš Irano atgabentų daugiau ginkluotų bepiločių orlaivių, dabar vaidinančių pagrindinį vaidmenį konflikte Ukrainoje, teigiama „The Wall Street Journal“ peržiūrėtame Kijevo vyriausybės pranešime.
Penki su Rusijos vėliava plaukiojantys laivai – pavadinimu „Baltijskiy-111“, „Omskiy 103“, „Skif V“, „Musa Jalil“ ir „Begey“ – per pastaruosius metus per Kaspijos jūrą išplaukė į Irano uostus 73 kartus, teigiama Ukrainos vyriausybės dokumente. remiantis žvalgybos duomenimis ir kitais šaltiniais.
Nė vienam iš laivų netaikomos JAV sankcijos. Vašingtonas įvedė sankcijas dešimtims komercinių laivų ir laivybos kompanijų, gabenančių Rusijai ginklus ir kitus karinius reikmenis.
Pasak ekspertų, Ukrainos vyriausybės dokumentas rodo, kad Rusija kreipiasi į įmones ir laivus, kurie turi mažiau atvirų ryšių su Rusijos valstybe ir į kuriuos Vašingtonas nebuvo nusitaikęs. Maskva taip pat naudoja neaiškias Turkijos, Graikijos ir Indijos laivybos bendroves, kad išlaikytų savo naftos eksportą.
„Taktika visada keičiasi, nes tai katės ir pelės žaidimas“, – sakė Vašingtone dirbantis Rusijos ginklų prekybos ekspertas Ericas Woodsas iš Midlberio tarptautinių studijų instituto.
Rusija 2022 m. rugpjūtį pradėjo paleisti Irane pagamintus „Shahed“ bepiločius orlaivius į Ukrainą, dažnai smogdama infrastruktūrai toli už fronto linijų. Jie buvo nukreipti į kariuomenei būtiną vandens, elektros ir šildymo infrastruktūrą.
Maži, nebrangūs ir sunkiai aptinkami dronai sukurti taip, kad sprogtų nuo smūgio ir tapo nuolatiniu iššūkiu Ukrainos vyriausybei. Ukraina pastaraisiais mėnesiais atnaujino savo oro gynybą, pasitelkdama kai kuriuos iš Vakarų tiekiamus ginklus, bet neturi tinkamo būdo numušti visus bepiločius orlaivius per pasikartojančias atakų bangas visoje šalyje.
Baltieji rūmai birželį viešai patvirtino Kaspijos maršruto naudojimą dronams gabenti. JAV taip pat atskleidė žvalgybos duomenis, patvirtinančius, kad Maskva stato gamyklą bepiločiams orlaiviams gaminti Rusijoje, o kai kurie nepriklausomi ginklų analitikai daro išvadą, kad gamykla bent iš dalies veikia.
Ukrainos nustatyti laivai priklauso mažoms žemo profilio laivybos bendrovėms, įsikūrusioms pietų Rusijoje, įskaitant tris Astrachanėje, netoli Volgos upės žiočių Kaspijos jūroje. Ukraina įvedė sankcijas mažiausiai vienai – „Lagoda Shipping“ – po to, kai jos laivai prisišvartavo okupuotame Kryme. Ši bendrovė ir kita įmonė, Astrachanėje įsikūrusi „Dalir“, „Baltiyskiy-111“ savininkė, savo laivynuose turi tik po du laivus. Nė viena bendrovė neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Krovininis laivas „Begey“ iš Astrachanės išplaukė rugpjūčio 17 d., o į Irano Amirabado uostą atvyko rugpjūčio 23 d., rodo viešai prieinami laivybos duomenys, peržiūrėti žurnale. JAV vyriausybė nurodė Amirabadą, kaip bepiločių orlaivių gabenimo išvykimo tašką. Omskiy 103 taip pat atvyko į Amirabadą rugpjūčio 23 d. – tai viena iš trijų kelionių į Iraną nuo liepos 1 d., rodo siuntimo duomenys.
Didėjanti priklausomybė nuo Kaspijos jūros maršruto taip pat rodo Vašingtono iššūkius, kai jis bando panaikinti pagrindinius Rusijos ginklų ir kitų karinių atsargų šaltinius. Nustačius tiesioginį kelią tarp dviejų šalių su mažais ryšiais su Vakarų finansų sistema, jei tokių yra, JAV ir jos sąjungininkėms gali būti sunku jį nutraukti.
Vis dėlto, ekspertų teigimu, gali būti tam tikrų būdų, kaip JAV bando daryti spaudimą slaptai Rusijos tiekimo grandinei, net ir Kaspijos jūroje, pavyzdžiui, apriboti prieigą prie tarptautinės draudimo rinkos, kad jos negalėtų perimti krovinių iš kitų šalių.
JAV sankcijos daro spaudimą Rusijos ginklų tiekimui kitais būdais, priversdamos Maskvą kreiptis į šešėlinį ginklų prekeivių pasaulį, kad įsigytų ginklų ir medžiagų, kurių jai reikia kariuomenei.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos karinių pirkimų tinklai turėjo nukreipti elektronikos siuntas į tris ar keturias šalis, kol jos atvyko į Rusiją, reaguodamos į JAV pastangas apriboti tiekimą per Turkiją ir kitas šalis, teigia JAV pareigūnai.
„Efektyvumas ir nuspėjamumas labai svarbūs gynybos gamybai“, – sakė aukštas JAV pareigūnas Vašingtone. „Tai, ką daro Rusija, valdo neskaidrią, improvizuotą tiekimo grandinę."
Ukrainos vyriausybės dokumente, kuris, pasak pareigūnų, buvo išsiųstas visoms Septynių didžiųjų ekonomikų grupės narėms, taip pat raginama griežtinti bepiločiuose lėktuvuose rastos komercinės elektronikos eksporto kontrolę.
„Nuo šių metų balandžio–gegužės vienai atakai panaudotų [nepilotuojamų orlaivių] skaičius labai išaugo“, – teigiama ataskaitoje.“ [1]
Ukraina nebrangius dronus numušinėja milijonus dolerių kainuojančiomis raketomis. Nenuostabu, kad jos sąjungininkai jaučiasi nejaukiai šiuo klausimu.
1. World News: Kremlin Turns to Little-Known Shippers to Get Drones. Malsin, Jared;
MacDonald, Alistair.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 29 Aug 2023: A.18.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą