Kodėl Lietuvos verslininkai gyvena žymiai geriau, negu kitų Europos šalių verslininkai? Nes esame kūmų kraštas...

"Skolinimasis brangsta ir Lietuvos gyventojams. Lietuvos banko duomenimis, kredito įstaigų paskolų namų ūkiams naujų susitarimų palūkanų normos vien per birželį padidėjo 0,06 proc. punkto – iki 6,6%. Baltijos šalys, drauge ir Lietuva, atskirai pagal kredito kainą išsiskiria visoje euro zonoje. Lietuvos gyventojai būstui skolinasi brangiausiai iš bendrą Europos valiutą naudojančių šalių.

VŽ paklausti apie susidariusią situaciją Šiaulių banko specialistai teigia, jog pagrindinė kainų skirtumo priežastis yra ta, kad Lietuvoje ir Baltijos šalyse paskolų portfelį „sudaro beveik 100% paskolų su kintamąja palūkanų norma“.

„Aš manau, kad pagrindinė priežastis yra susijusi su Lietuvos būsto ir Lietuvos paskolų rinkos ypatumais, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. – Tarkim, praeitais metais Lietuvoje 88% visų naujų paskolų įmonėms ir gyventojams buvo išduodama už kintamąsias palūkanas, o tai automatiškai reiškia, kad mūsų paskolų rinka, tiek kalbant apie verslo skolinimą, tiek kalbant apie būsto skolinimą, yra gana jautri tų bazinių palūkanų augimui.“  

Pavyzdžiui, Prancūzijoje pernai tik 34% visų naujų paskolų buvo išduota už kintamąsias palūkanas. Pasak ekonomisto, tikėtina, tai rodo, kad valstybė vienaip ar kitaip bando tas palūkanas fiksuoti arba bent jau kompensuoti įmonėms ir žmonėms.

„Aš taip atsargiai spėju, kad yra kokie nors valstybės mechanizmai, pavyzdžiui, valstybės dotacijos jaunoms šeimoms ar kas nors panašaus, kurie apriboja tas palūkanas. O Lietuvoje mes šia prasme turime visiškai rinkos ekonomiką“, – svarsto ekonomistas.

Tačiau, VŽ nuomone, yra tikrai viena itin silpna vieta, kurioje į valdžią ateinantys politikai galėjo, gali ir turėtų padirbėti, – tai didinti konkurenciją bankų sektoriuje, kad būtų sumažintas esamų dominavimas ir diktatas. Ne viena Vyriausybė žodžiais „vedė“ į Lietuvą užsienio bankus – atrodė, kad jau tuoj tuoj turėsime čia bent Lenkijos bankus, gal net iš dar toliau.

Turime šnipštą, populistinių pažadų kupinas vežimas tebestovi vietoje. Ko pritrūko? Ryžto, kompetencijos, o gal „planus“ nuskraidino kur kas aktyvesni lobistai, kovojantys už „savo“ teritoriją...

C3P0 komentavo šį straipsnelį taip:

Lygiai tokį patį straipsnį galima parašyti apie maisto prekes Lietuvoje, buitines chemijos prekes Lietuvoje, žaislus Lietuvoje. Tik skirtumas su bankiniu sektoriumi toks, kad banku palūkanos LT didesnes statistines paklaidos ribose, o maisto prekes parduoda salyginai daug pardaveju, tačiau tai nepadeda maisto kainoms buti mažoms, atvirkščiai, jos didesnės, nei pvz. Lenkijoje iki 2 kartu, t.y. ne 0.8 procento, o 200 procentu. Buitines chemijos prekes 3-5 kart brangesnės, nei Lenkijoje ar Vokietijoje, t.y. 300- 500 procentu. Žaislai brangesni iki 50 proc. Tai kas čia su ta konkurencija Lietuvoje? Ką? Ar tik bankus "tarkuosim", o apie visa kitą tylėsim?"