„BERLYNAS – prieš du dešimtmečius Vokietija atgaivino savo nykią ekonomiką ir tapo globalizacijos eros gamybos jėgaine.
Laikai pasikeitė. Vokietija atsiliko. Dabar didžiausia Europos ekonomika turi iš naujo atrasti save. Tačiau jos susiskaldžiusi politinė klasė beviltiškai stengiasi rasti atsakymus į ilgalaikius galvos skausmus ir trumpalaikes krizes, todėl vis labiau jaučiamas sunkus negalavimas.
Remiantis Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, Vokietija bus vienintelė didžiausia pasaulio ekonomika, kuri 2023 metais susitrauks, o net Rusija patirs augimą.
Dėl Vokietijos priklausomybės nuo gamybos ir pasaulio prekybos ji tapo ypač pažeidžiama dėl pastarojo meto pasaulinių neramumų: tiekimo grandinės sutrikimų per Covid-19 pandemiją, išaugusių energijos kainų po sankcijų Rusijai ir infliacijos bei palūkanų normų padidėjimo, dėl kurio kilo pasaulinė krizė.
Didžiausio Vokietijos automobilių gamintojo „Volkswagen“ vadovai liepą per vidinį konferencinį pokalbį pasidalijo siaubingu vertinimu, sakė su įvykiu susipažinę žmonės. Didėjančios sąnaudos, mažėjanti paklausa ir nauji konkurentai, tokie, kaip „Tesla“ ir Kinijos elektromobilių gamintojai, kelia „tobulą audrą“, savo kolegoms sakė skyriaus vadovas ir pridūrė: „Stogas dega“.
Vokietijos gamybos apimtys ir jos bendrasis vidaus produktas sustingo nuo 2018 m., o tai rodo, kad jos ilgai sėkmingas modelis prarado savo jėgą.
Kinija daugelį metų buvo pagrindinė Vokietijos eksporto bumo varomoji jėga. Sparčiai industrializuojanti Kinija supirko visas gamybos priemones, kurias galėjo pagaminti Vokietija. Tačiau daug investicijų reikalaujantis Kinijos augimo modelis jau daugelį metų artėjo prie savo ribų. Augimas ir importo paklausa sustojo.
Vietoj geriausių Vokietijos klientų Kinijos pramonė tapo agresyviomis konkurentėmis. Pažangūs Kinijos automobilių gamintojai konkuruoja su Vokietijos senbuviais, kurie atsilieka nuo elektromobilių revoliucijos.
Žvelgiant plačiau, pasaulis tapo mažiau palankus tokiai atvirai prekybai, kuri buvo naudinga Vokietijai. Pokytį aiškiausiai išreiškė tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas, įvedęs muitus ne tik importui iš Kinijos, bet ir JAV sąjungininkių Europoje. 2016 metais priimtas JK sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos ir Rusijos susijungimas su Krymu 2014 metais, dėl kurio buvo įvestos ES sankcijos, taip pat rodė perėjimą prie priešiškesnės aplinkos dideliems eksportuotojams.
Ilgas Vokietijos pramonės bumas paskatino susitaikymą jos su vidaus trūkumais – nuo senstančios darbo jėgos iki sklerozinių paslaugų sektorių ir didėjančios biurokratijos. Šaliai geriau sekėsi remti senas pramonės šakas, tokias, kaip automobiliai, mašinos ir chemijos pramonė, nei skatinant naujas, pavyzdžiui, skaitmenines technologijas. Vienintelė didelė programinės įrangos įmonė Vokietijoje SAP buvo įkurta 1975 m.
Ilgametis viešųjų investicijų taupymas lėmė nykią infrastruktūrą, vis vidutiniškesnę švietimo sistemą ir prastą didelės spartos interneto ir mobiliųjų telefonų ryšį, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis ekonomikomis.
Kadaise efektyvūs Vokietijos traukiniai tapo vėlavimo priežodžiu. Viešosios administracijos nuolatinis pasitikėjimas fakso aparatais tapo nacionaliniu pokštu. Net nacionalinės futbolo komandos yra nuolat mušamos.
„Mes tarsi pramiegojome maždaug dešimtmetį iššūkių“, – sakė Kylio pasaulio ekonomikos instituto prezidentas Moritzas Schularickas.
Kovo mėnesį viena garsiausių Vokietijos įmonių – tarptautinė pramoninių dujų grupė „Linde“ – pasitraukė iš Frankfurto vertybinių popierių biržos, siekdama išlaikyti vienintelę kotiraciją Niujorko vertybinių popierių biržoje. Tokį sprendimą iš dalies lėmė didėjanti finansinio reguliavimo našta Vokietijoje. Tačiau Linde, kurios šaknys siekia 1879 m., teigė, kad ji nebenori būti suvokiama, kaip vokiška – asociacija, kuri, jos manymu, mažina jos patrauklumą investuotojams.
Vokietija šiandien išgyvena dar vieną sėkmės, sąstingio ir spaudimo atlikti kapitalinį remontą ciklą, sakė ilgametis laikraščių leidėjas ir Stanfordo universiteto bendradarbis Josefas Joffe.
„Vokietija atsigaus, tačiau ji kenčia nuo dviejų ilgalaikių negalavimų: visų pirma jos nesugebėjimo paversti senos pramonės sistemos žinių ekonomika ir neracionalios energetikos politikos“, – sakė Joffe.
Finansų ministras Christianas Lindneris interviu sakė, kad svarbu prisiminti, kad Vokietija vis dar yra pasaulinė lyderė. „Esame ketvirta pagal dydį pasaulio ekonomika. Turime ekonominių žinių ir didžiuojuosi mūsų kvalifikuota darbo jėga“, – sakė jis. „Tačiau šiuo metu nesame tokie konkurencingi, kokie galėtume būti“.
Vokietija vis dar turi daug privalumų. Dėl gilių techninių ir inžinerinių žinių rezervuaro ir specialybės gamybos priemonių srityje ji vis dar gali gauti naudos iš daugelio besiformuojančios ekonomikos šalių augimo ateityje. Jo darbo rinkos kapitalinis remontas labai padidino darbą turinčių gyventojų dalį. Nacionalinė skola yra mažesnė, nei daugumos jos kolegų, o finansų rinkos jos obligacijas laiko vienu iš pagrindinių saugiausių pasaulio turtų.
Vis dėlto, vis daugiau Vokietijos įmonių skundžiasi didėjančiu biurokratijos tankumu. BioNTech, išgirta biotechnologijų įmonė, kuri sukūrė Covid-19 vakciną, pagamintą bendradarbiaujant su Pfizer, neseniai nusprendė perkelti kai kuriuos bazinius tyrimus ir klinikinius tyrimus į JK dėl Vokietijos ribojančių duomenų apsaugos taisyklių.
Energijos sąnaudos yra iššūkis tokiems sektoriams, kaip chemijos pramonė. Sankcijos Rusijai atskleidė brangų Vokietijos statymą dėl rusiškų dujų.
Vokietijos politikai atmetė įspėjimus, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naudojo dujas geopolitiniam svertui, sakydami, kad Maskva visada buvo patikima tiekėja.
Energijos kainos Europoje sumažėjo nuo praėjusių metų piko, kai ES šalys stengėsi pakeisti rusiškas dujas, tačiau Vokietijos pramonė vis dar susiduria su didesnėmis sąnaudomis, nei konkurentai JAV ir Azijoje.
Kiti Vokietijos vadovai skundžiasi kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, sudėtingomis imigracijos taisyklėmis, dėl kurių sunku atsivežti kvalifikuotų darbuotojų iš užsienio, ir dėmėtą telekomunikacijų bei skaitmeninę infrastruktūrą.
Viena problema, kurios Vokietija negali greitai išspręsti, yra demografija. Mažėjant darbo jėgai, liko neužpildyti du milijonai darbo vietų. Maždaug 43 % Vokietijos įmonių sunkiai ieško darbuotojų.
Dėl susiskaldžiusio Vokietijos politinio kraštovaizdžio sunkiau įgyvendinti plataus masto pokyčius. Kaip ir didžiojoje Europos dalyje, nusistovėjusios centro dešinės ir centro kairės partijos prarado savo dominavimą rinkimuose. Partijų skaičius Vokietijos parlamente nuolat auga.
Kancleris Olafas Scholzas ir jo socialdemokratai vadovauja sunkiai valdančiai koalicijai. Laisvieji demokratai nori sumažinti mokesčius, o žalieji – juos kelti. Kairiųjų pažiūrų ministrai nori labai padidinti viešųjų investicijų išlaidas, finansuojamas skolinantis, jei reikia, tačiau finansų vadovas Lindneris tai atmeta. „Mums reikia fiskalinio atsargumo“, – sakė jis.
Vyresnieji vyriausybės nariai sutinka, kad reikia sumažinti biurokratiją, taip pat pertvarkyti Vokietijos energijos tiekimą ir infrastruktūrą. Tačiau partijų skirtumai dažnai sulaiko net nedidelius pokyčius. Šį mėnesį žalieji panaikino Lindnerio siūlymo mažinti verslo mokesčius veto tik po to, kai jiems pažadėjo skirti daugiau gerovės išlaidų. Vykdydama susitarimą, vyriausybė sutiko priimti kitą įstatymą, kurį parengė vienas iš Lindnerio sąjungininkų, teisingumo ministras Marco Buschmannas, siekiant sumažinti verslo taisykles.
Scholzas neseniai atmetė niūrias prognozes apie Vokietiją. Jis paminėjo, kad į mikroschemų sektorių plūsta tokios įmonės, kaip „Intel“, kurioms padėjo dosnios vyriausybės subsidijos. Jo teigimu, planuojami imigracijos taisyklių pakeitimai, įskaitant palengvinimą gauti Vokietijos pilietybę, padės pritraukti daugiau kvalifikuotų darbuotojų.
Tačiau vyriausybės pritarimo reitingai sumažėjo, o kraštutinių dešiniųjų populistinė partija „Alternatyva Vokietijai“ apklausose aplenkė Scholzo socialdemokratus.
„Šaliai vadovauja būrys Keystone Kops (juokdariai policininkai) – marga koalicija, kuri negali susitvarkyti“, – sakė Joffe. [1]
Lietuvos elito klaida buvo padaryti mūsų Lietuvos ūkį labiausiai priklausomą tik nuo Vakarų, o ypač nuo Vokietijos. Štai kodėl mūsų stogas taip pat dega. Pagal mūsų geografinę padėtį turime grįžti prie tarpininko tarp Rytų ir Vakarų vaidmens.
1. Germany's Shrinking Economy Sparks a Struggle for Solutions. Pancevski, Bojan;
Hannon, Paul; Boston, William.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 29 Aug 2023: A.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą