Dirbtinio intelekto (A.I.) priemonė labiausiai padėjo, atliekant kūrybines užduotis. Tačiau atliekant daugiau analitinio darbo, technologija sukėlė truputį daugiau klaidų, nei žmogus.
Praėjusį pavasarį, kai Karimas Lakhani pradėjo testuoti, kaip „ChatGPT“ paveikė elitinių verslo konsultantų darbą, jis manė, kad šis įrankis juos nudžiugins. Atlikus preliminarų dviejų dešimčių darbuotojų tyrimą, kalbos robotas padėjo jiems atlikti dviejų valandų trukmės užduotis per 20 minučių.
„Maniau, kad jie, kaip ir aš, manys: „Puiku! Aš galiu daug daugiau!" sakė Harvardo verslo mokyklos profesorius daktaras Lakhani.
Vietoj to, konsultantai jautė nerimą. Jie įvertino, kad per trumpesnį laiką atliko geresnį darbą. Tačiau greitas „ChatGPT“ darbas kėlė grėsmę, kad jie mažiau jaučiasi, kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojai, o kai kurie bijojo per daug tuo pasikliauti. „Jie tikrai nerimavo ir jautė, kad tai juos sumenkins ir bus tarsi tuščios kalorijos jų smegenims“, – sakė daktaras Lakhani.
Po šių preliminarių bandymų daktaras Lakhani ir jo kolegos sukūrė didesnį kontroliuojamą eksperimentą, siekdami įvertinti, kaip ChatGPT paveiks daugiau, nei 750, baltųjų apykaklių. Šis tyrimas, kuris peržiūrimas moksliniame žurnale, parodė labai skirtingus konsultantų darbo rezultatus. „ChatGPT“ labai pagerino smegenų šturmo užduoties atlikimo greitį ir kokybę, tačiau daugelį konsultantų jis suklaidino, atliekant daugiau analitinio darbo.
Tyrime taip pat išsamiai aprašyti įvairūs darbuotojų jausmai apie įrankį. Vienas dalyvis jį palygino su ugnimi, kurią Prometėjas pavogė iš dievų, norėdamas padėti mirtingiesiems. Kitas sakė daktaro Lakhani kolegai Fabrizio Dell'Acqua, kad ChatGPT jaučiasi, kaip greitas maistas – sunku atsispirti, jį lengva vartoti, bet, galiausiai, kenkia vartotojui.
Netolimoje ateityje kalbos robotai, tokie, kaip „OpenAI's ChatGPT“, „Meta's Llama“ ir „Google“ „Gemini“, atliks daugybę baltųjų apykaklių užduočių, tokių, kaip kopijavimas, teisinių dokumentų rengimas ir rekomendacinių laiškų rengimas. Šis tyrimas yra vienas iš pirmųjų, parodančių, kaip ši technologija gali paveikti tikrąjį biuro darbą ir biuro darbuotojus.
„Tai gerai suplanuotas tyrimas, ypač tokioje besiformuojančioje srityje, kaip ši“, – sakė Maryam Alavi, Džordžijos technologijos instituto Schellerio verslo koledžo profesorė, kuri nedalyvavo eksperimentuose. Daktarė Alavi, tyrinėjus naujų skaitmeninių technologijų poveikį darbuotojams ir organizacijoms, taip pat pažymėjo, kad tyrimas „tikrai parodo, kiek dar daug mums reikia sužinoti“.
Tyrimo metu buvo įdarbinti vadybos konsultantai iš Boston Consulting Group, vienos didžiausių pasaulyje vadybos konsultacijų įmonių. Bendrovė uždraudė jos konsultantams naudoti A.I. robotus jų darbe.
„Norėjome, kad jame dalyvautų daug tikrų darbuotojų, dirbančių realias užduotis“, – sakė eksperimentus rengti padėjęs bendrovės generalinis direktorius François Candelon.
Savanoriai buvo suskirstyti į dvi grupes, kurių kiekviena dirbo su skirtinga valdymo ir konsultavimo problema. Kiekvienoje grupėje kai kurie konsultantai naudojo ChatGPT po 30 minučių mokymo, kai kurie naudojo jį be instrukcijų, o kiti nenaudojo.
Viena iš užduočių buvo susimąstyti apie naujo tipo batus, nubraižyti įtikinamą verslo planą jų gamybai ir įtaigiai apie tai parašyti. Kai kurie tyrinėtojai manė, kad tokias kūrybines užduotis atlikti gali tik žmonės.
Jie klydo. „ChatGPT“ naudoję konsultantai parengė darbus, kuriuos nepriklausomi vertintojai vidutiniškai įvertino apie 40 procentų geriau. Tiesą sakant, žmonės, kurie tiesiog iškirpo ir įklijavo „ChatGPT“ produkciją, buvo įvertinti aukščiau, nei kolegos, kurie sumaišė „ChatGPT“ darbą su savo mintimis. Dar konsultantai, padedami A.I., buvo daugiau, nei 20 procentų, greitesni.
Šių metų „ChatGPT“ teisinės analizės ir „baltųjų apykaklių“ rašymo darbų tyrimai parodė, kad robotas daugiau padeda, prasčiau dirbantiems, žmonėms, nei labiausiai įgudusiems. Dr. Lakhani ir jo kolegos savo tyrime nustatė tą patį poveikį.
Tačiau atliekant užduotį, kurią reikėjo pagrįsti įrodymais, „ChatGPT“ nebuvo tiek naudingas. Šioje grupėje savanorių buvo paprašyta patarti korporacijai, kuri buvo sugalvota tyrimui. Jiems reikėjo interpretuoti duomenis iš skaičiuoklių ir susieti juos su pokalbių su vadovais nuorašais.
Čia „ChatGPT“ privertė darbuotojus per daug juo pasitikėti. Žmonės be pagalbos 85 procentus atvejų atsakydavo teisingai. Žmonės, kurie naudojosi ChatGPT nesimokydami, surinko kiek daugiau, nei 70 proc. Tiems, kurie buvo apmokyti, sekėsi dar blogiau – atsakymą gaudavo tik 60 procentų atvejų.
Po eksperimento atliktuose interviu „žmonės mums sakė, kad nepatikrino, nes jis toks išblizgintas, atrodo taip teisingai“, – sakė Didžiosios Britanijos Warwick verslo mokyklos vadybos profesorė Hila Lifshitz-Assaf.
Daugelis konsultantų teigė, kad „ChatGPT“ privertė juos sunerimti dėl to, kaip įrankis pakeis jų profesiją ir net jų savijautą. Beveik trys iš keturių dalyvių tyrėjams pasakė, kad jie nerimauja, kad „ChatGPT“ naudojimas galėtų priversti mažiau naudoti savo kūrybinius raumenis, kad tie atrofuotųsi“, – sakė ponas Candelonas iš Boston Consulting Group.
„Jei nepatyrėte egzistencinės krizės dėl šio įrankio, vadinasi, dar nelabai daug jį naudojote“, – sakė kitas bendraautorius Ethanas Mollickas, Pensilvanijos universiteto Wharton mokyklos vadybos profesorius." [1]
1. Helpful Tool, or Wrench in the Business Model?: [Science Desk]. Berreby, David. New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 02 Jan 2024: D.5.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą