„Europos Parlamentas nori prilyginti modifikuotų genų augalus normaliam veisimui. Žalieji ir SPD kalba apie „juodąją dieną“ žemės ūkiui, o CDU ir liberalai – apie puikią galimybę.
Daugeliui ūkininkų ir žemės ūkio pramonės atstovų tai puiki galimybė užtikrinti maisto tiekimą klimato kaitos metu arba sumažinti pesticidų naudojimą; Kita vertus, ekologiniams ūkininkams tai yra genų inžinerija kitu pavadinimu: augalai, sukurti naudojant naujus genominius metodus (NGT), pvz., Crispr/Cas genų inžineriją.
Yra didelių skirtumų tarp šių augalų ir genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Skirtingai nei GMO, į augalą paprastai neįvedami jokie pašaliniai genai, pavyzdžiui, kad jis būtų atsparus vabzdžiams. Šalininkai teigia, kad Crispr/Cas genų žirklės, tikslingai įsikišant į genomą, tik paspartina tai, kas būtų įmanoma klasikiniu veisimu.
Europos Komisija pritaria šiai nuomonei. Štai kodėl ji vasarą pasiūlė, kad su modifikuotų genų augalais būtų elgiamasi taip pat, kaip su tradiciniu veisimu, kai reikia patvirtinti. Tai prilygsta registracijos reikalavimui be jokių specialių taisyklių.
Sąlyga yra ta, kad jie galėjo atsirasti natūraliai arba tikslingai veisiant, pavyzdžiui, kryžminant ir atrankos būdu.
Remiantis svarbiu 2018 m. Europos Teisingumo Teismo sprendimu, genetiškai modifikuotiems augalams taikomos tos pačios procedūros, kaip ir GMO. Jos yra ilgos ir, išskyrus kelias išimtis, iš tikrųjų padarė Europą žemynu be GMO. Skirtingai nuo įprastų genetiškai modifikuotų augalų, pagal pasiūlymą atskiros ES valstybės neturėtų turėti galimybės uždrausti šių redaguotų augalų auginimo ar bandymų lauke.
Palyginti nedidelė dauguma už naują ES genų inžinerijos reglamentą
Trečiadienį Europos Parlamentas gana nedidele balsų dauguma – 307 balsais už, 263 – prieš ir 41 susilaikęs, palaikė Komisijos pasiūlymą dėl naujo genų inžinerijos reglamento. Tačiau, skirtingai, nei Komisija, EP nariai reikalauja privalomai ženklinti prekes, pavyzdžiui, prekybos centruose, kurios buvo pagamintos, naudojant naujus genominius metodus. Komisija tik pasiūlė sėklas paženklinti. Taip ji nori, kad sėklos netyčia nebūtų panaudotos ekologinėje žemdirbystėje. Ten jos turėtų likti uždraustas net ir po Europos Parlamento sprendimo.
Žalieji ir SPD išreiškė griežtą kritiką šiam sprendimui. „Tai, ką konservatoriai čia rėmė liberalų ir dešiniųjų balsais, man yra politinis apreiškimas ir prieštarauja bet kokiai priežasčiai“, – sakė žaliųjų Europos Parlamento narys ir ekologiškas ūkininkas Martinas Häuslingas. Neatsakinga, kad dėl žemės ūkio pramonės interesų staiga atsilaisvina kelias aplaidžiam naujos genų inžinerijos naudojimui be pakankamai konsultacijų. Šimtai mokslininkų, pilietinė visuomenė, aplinkosaugos asociacijos ir šimtai įmonių puolė prieš jį. SPD parlamentarė Maria Noichl kalbėjo apie „juodąją dieną“ ūkininkams. Priėmus poziciją, tradiciniai ir ekologiniai ūkininkai iš dalies prarastų reikiamą apsaugą nuo anksčiau galiojusių sambūvio, atsekamumo ir skaidrumo reglamentų.
Kita vertus, CDU parlamentaras Peteris Liese'as pabrėžė: „Kaip daktaras, kuris savo daktaro disertacijoje intensyviai nagrinėjo genų inžineriją, nematau jokios neatsakingos rizikos žmonėms ar aplinkai, nes neįvedami jokie svetimi genai“. Vadinamajame natūraliame augalų selekcijoje sėklos dažnai apšvitinamos gama spinduliais, niekam dėl to nesinervinus. FDP parlamentaras Janas-Christophas Oetjenas kalbėjo apie „gerą sprendimą“. Nauji metodai leido augalams tapti atsparesniais ir mažiau naudoti pesticidus.
Dabar, kai Europos Parlamentas nusprendė dėl savo derybų mandato, valstybės narės dar turi susitarti dėl bendros pozicijos. Pirmasis bandymas tai padaryti Žemės ūkio ministrų taryboje taip pat nepavyko, nes federalinė vyriausybė negalėjo susitarti dėl bendros pozicijos ir todėl turėjo susilaikyti. Belgija, kuri Taryboje dirbs nuo sausio iki birželio pabaigos, pažadėjo greitą susitarimą. Tada Parlamentas ir Ministrų Taryba turi susitarti dėl bendro ES teisės teksto. Laikas tam baigiasi prieš Europos Parlamento rinkimus birželio 6–9 dienomis.
Klausimas, kaip turėtų būti reglamentuojamas modifikuotų genų augalų patentų įstatymas, reglamento projekte nėra išaiškintas. Taškas sukelia įtampą tarp skirtingų interesų grupių. Trečiadienį Europos Parlamentas nubalsavo už tai, kad nebegalima patentuoti augalų, pagamintų, naudojant genominius metodus. Tačiau tai tikrai neįpareigojančio poveikio neturėtų. Nepaisant to, Chemijos pramonės asociacijos biotechnologijų asociacija DIB išreiškė griežtą kritiką. Suabejojus išbandytu patentų reglamentavimu, kiltų pavojus teisiniam tikrumui ir medicinos bei pramoninės biotechnologijos naujovėms. Tai reiškia, kad pradedantiesiems ir ypač mažoms bei vidutinėms įmonėms bus atimta vienintelė jų apsaugos teisė.“ [1]
1. EU will Weg für Genschere an Pflanzen frei machen. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Feb 7, 2024. Von Hendrik Kafsack
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą