„Amerikos prezidentas Joe Bidenas savo „Infliacijos mažinimo aktu“ išties išgąsdino europiečius – kilo didelis susirūpinimas dėl vietos, kurioje susikuria ateities ekonomika. Dabar aišku, kaip Briuselis nori reaguoti.
Europos Sąjungai sunku rasti atsakymą į milijardines JAV ir Kinijos finansavimo programas, skirtas ekologiškų technologijų gamybai. Dauguma valstybių narių anksti atmetė idėjas dėl naujų ir, galbūt, iš skolų finansuojamų ES fondų lėšų. Dabar Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba nori pagerinti žaliųjų technologijų pagrindines sąlygas „Net Zero Industry Act“. Vietiniams gaminiams taip pat turėtų būti suteiktas pirmenybinis režimas konkursuose ir aukcionuose („Pirkite europietišką“). Dėl to susitarė abiejų institucijų derybininkai.
Kompromisas numato, kad technologijų, kurioms bus taikomas Europos Komisijos 2023 metų pradžioje pasiūlytas įstatymas, sąrašas bus labai išplėstas. Be atsinaujinančių energijos šaltinių, tai apima branduolinę energiją, šilumos siurblius, vandenilio technologijas, technologijas, kurios gali būti naudojamos pramonei dekarbonizuoti, elektros tinklo plėtrą ir sintetinių e. degalų gamybą. Tai taip pat apima CO2 atskyrimą ir saugojimą arba naudojimą (CCUS).
Valstybės narės neprivalo propaguoti visų technologijų. Priešingu atveju ypač Vokietija nebūtų pritarusi branduolinės energijos įtraukimui į sąrašą.
Atsakymas į Europos saulės ir vėjo energijos pramonės skundus
Susitarime įtvirtintas tikslas sukurti pajėgumus, kad iki 2030 m. ES būtų surinkta 50 mln. tonų CO2. Tai atitinka antradienį Komisijos pristatytą CCUS plėtros planą. Kitoms ekologiškoms technologijoms – tekste kalbama apie neto-nulio technologijas – Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba paskelbė du tikslus: iki 2030 m. vidaus gamybos dalis turėtų padidėti iki 40 procentų naujų metinių įrenginių visose technologijose ir 15 procentų. kiekvienai atskirai technologijai procentais pasaulio produkcijos.
Norint tai pasiekti, „Net Zero Industry Act“ numato greitesnes patvirtinimo procedūras. Didesniems, nei 1 gigavato projektams jie turėtų būti apriboti iki 18 mėnesių. Mažesniems – dvylika mėnesių. Valstybės taip pat gali priskirti atskirus projektus strategiškai svarbiems, jei jie yra labai svarbūs, siekiant nepriklausomybės nuo tiekimo iš trečiųjų šalių. Tada patvirtinimo laikotarpis sutrumpinamas iki devynių mėnesių mažiems projektams ir dvylikos mėnesių dideliems projektams. Strateginiams projektams naudinga ir tai, kad poveikio aplinkai vertinimai turi būti supaprastinti.
„Neto nulinio pagreičio slėniams“, kuriuos gali paskirti valstybės narės, taip pat taikomas lengvatinis režimas, įskaitant supaprastintą aplinkos vertinimą. Su šiomis ekonominėmis zonomis valstybės turėtų ypač skatinti gamyklų ir žaliųjų technologijų tiekėjų grupes.
Patikrinkite 2027 m
Siekiant Europos gamintojams teikti pirmenybę konkursuose ir aukcionuose, kompromisas nustato keletą naujų reikalavimų. Tai niekas kitas, kaip reakcija į Europos saulės ir vėjo energijos pramonės skundus dėl tariamų konkurentų iš Kinijos dempingo kainų. Sudarant viešąsias sutartis dėl atsinaujinančios energijos, valdžios institucijos, be kainos, turėtų taikyti tokius kriterijus kaip socialiniai ir aplinkosaugos standartai bei kibernetinis saugumas.
Jei ES daugiau, nei pusė priklauso nuo technologijos pristatymo iš ne Europos trečiosios šalies arba jos dalis labai išaugo, tos šalies dalis konkursuose turėtų būti apribota iki 50 proc. Tai visų pirma skirta Kinijai. Išimtys iš šių reikalavimų galimos, jei išlaidos kitu atveju padidėtų 20 procentų ar daugiau.
Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros aukcionuose reikalaujama, kad bent 30 procentų aukcione parduodamos produkcijos arba 6 gigavatai kiekvienoje ES valstybėje būtų susieti su tvarumo ir atsparumo kriterijais – pavyzdžiui, 50 procentų kriterijumi viešuosiuose konkursuose. Komisija tai turėtų išnagrinėti 2027 metais ir tuomet, galbūt, siūlyti didesnę dalį – iki 50 proc. Prancūzija to reikalavo. Federalinė vyriausybė tam priešinosi. Vokietija, siekdama plėsti atsinaujinančius energijos šaltinius, labai priklauso nuo aukcionų. Reikalavimai aukcionams turėtų būti taikomi po 18 mėnesių pereinamojo laikotarpio. Čia taip pat galimos išimtys, jei išlaidos išauga 15 ar daugiau procentų.
Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba dar turi oficialiai priimti susitarimą. Tačiau šiuo atveju tai, tikriausiai, būtų formalumas. SPD parlamentaras Tiemo Wölkenas kalbėjo apie „svarbų pramonės pasitraukimo signalą: skatiname dekarbonizuoti ir investuojame į ateities pramonės šakas, tokias, kaip akumuliatoriai, saulės energija, vėjo energija ir šilumos siurbliai.
Europos Parlamento vyriausiasis derybininkas, CDU parlamentaras Christianas Ehleris, sakė: „Neto nulinės pramonės įstatymas gali neatspindėti Amerikos infliacijos mažinimo akto, tačiau jis gali padaryti Europą patrauklesnę, kaip mūsų pramonės vietą ir investicijų vietą“.
Parlamentas ir Ministrų Taryba taip pat susitarė dėl Komisijos pasiūlymo dėl žaliųjų technologijų skatinimo platformos STEP. Juo siekiama palengvinti esamo finansavimo prieinamumą.
Naujų pinigų nėra.“ [1]
Tai didžiulė klaida: neskirti pinigų. Vienų biurokratinių žaidimų, greitesnių leidimų, neužtenka. Jei nepsimoka ES gaminti, tai kam reikalingi tie leidimai. Nepirkti iš Kinijos yra kvailystė. Kinija mažomis kainomis ir gera kokybe užkariauja visą pasaulį. Europos Sąjunga negali konkuruoti pasaulyje, todėl žlunga.
1. Endlich steht die Antwort der EU auf Amerikas Milliarden-Förderprogramm: Wärmepumpen, Windräder, Wasserstoff: Die Antwort der EU auf die Förderprogramme Chinas und der USA steht
Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Feb 7, 2024. Von Hendrik Kafsack, Brüssel
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą