Pasaulio lyderiai nukrypsta į vyresnius --- Kūdikių bumo kartos žmonės išlaiko valdžią, nes autokratai tvirtai laikosi, o demokratijose jauniems didėja kliūtys

     „Tai yra aukso amžius politikams su aukso metais – ir ne tik JAV.

 

     Prieš dešimtmetį tik vienoje iš 10, daugiausiai gyventojų turinčių, pasaulio šalių – Indijoje – lyderis buvo 70 metų ar vyresnis. Šiandien tai daro aštuoni iš jų, o mažiausiai pusę pasaulio gyventojų atiduota į 70–80 metų amžiaus žmonių rankas.

 

     Dvi šalys, kurios to nedaro – Indonezija ir Pakistanas – po šį mėnesį vyksiančių rinkimų taip pat yra pasirengusios turėti septyniasdešimtmečius.

 

     2014 m. vasario mėn. valdžios koridoriai atrodė žymiai mažiau žili. Baltuosiuose rūmuose užėmė palyginti jaunas 52 metų Barackas Obama. Kinijos Xi Jinpingui ir Rusijos Vladimirui Putinui buvo 60 metų. Enrique Pena Nieto Meksikoje buvo jaunatviškas 47 metų.

 

     Kas slypi už kūdikių bumo kartos prezidentų ir ministrų pirmininkų bumo? Daugybė priežasčių.

 

     Autokratai sustiprino savo valdžią. Xi pradėjo trečią, normas laužančią, komunistų partijos vadovo kadenciją 2022 m., kai jam buvo 69 metai. Putinas, pakilęs į valdžios viršūnę Rusijoje, kai jam buvo 47 metai, ten lieka beveik po 25 metų, nušluodamas pasipriešinimą jo valdžiai. Vienas iš aršiausių jo varžovų Aleksejus Navalnas šį mėnesį mirė kalėjime, būdamas 47 metų.

 

     Kliūtys patekti į rinką taip pat išaugo demokratinėse šalyse, kur laimėti rinkimus reikia vis didesnių pinigų, o tai suteikia persvarą nusistovėjusiems politikams, turintiems gerai išvystytus donorų tinklus.

 

     Tikimasi, kad Indijos Narendra Modi šiemet sieks trečios kadencijos, būdamas 73 metų. 76 metų šeichė Hasina sausio mėnesį laimėjo precedento neturinčią penktąją Bangladešo ministrės pirmininkės kadenciją ir, susidorojusi su opozicija, eina šias pareigas 16 metų iš eilės.

 

     Vasario viduryje Indonezija katapultavo 72 metų įsitvirtinusio politinio elito narį į aukščiausią postą. Jis ketina pakeisti prezidentą Joko Widodo, buvusį baldų gamintoją ir mažo miesto merą, kurio reikšmingi 2014 m. rinkimai, kai jam buvo 53 metai, suteikė trečiajai pagal dydį pasaulio demokratijai naujų vilčių.

 

     „Visame pasaulyje yra daug vietų, kuriose yra didelių kliūčių patekti į valdžią naujoms partijoms ir naujiems politikams, nesvarbu, ar jie demokratiški, ar ne“, – sakė JK ekspertų centro „Chatham House“ Azijos ir Ramiojo vandenyno programos direktorius Benas Blandas. . „Gana slogu matyti, kad tiek mažai jaunesnių lyderių ir visur atsiranda mažai naujų idėjų, atsižvelgiant į iššūkių, su kuriais susiduriame, mastą ir mūsų pasaulio kitimo tempą."

 

     Amerikoje klausimas "Kiek metų yra per senas?" artėja su prezidento rinkimais. Remiantis 2023 m. Pew tyrimų centro atlikta apklausa, dauguma rinkėjų teigia, kad jiems labiau patiktų jaunesnis, nei 70 metų prezidentas. Daugelis nerimauja, kad prasta sveikata gali būti kliūtis 81 metų prezidentui Bidenui arba 77 metų Donaldui Trumpui.

 

     Europa, kurios gyventojai yra vyresni, nei JAV, atsisako aukšto rango senų lyderių tendencijos. Jos parlamentinė demokratija suteikia daugiau erdvės jaunesniems politikams, pavyzdžiui, Italijos dešiniojo sparno ministrei pirmininkei Giorgia Meloni, kuri 2022 m., būdama 45 metų, tapo pirmąja savo šalies lydere moterimi. Ukrainos karo pastangoms vadovaujantis prezidentas Volodymyras Zelenskis yra 46 metų (ir kvailas, kaip bato aulas (K.)).

 

     Vyresnio amžiaus lyderiai savo senyvą amžių vertina, kaip privalumą tuo metu, kai karas Gazoje ir didžiųjų valstybių konkurencija tarp JAV ir Kinijos keičia pasaulio tvarką.

 

     Pasaulinės diplomatijos penkiamačiams šachmatams reikia patirties, tvirtina jų šalininkai.

 

     Kita vertus, daugelis žmonių abejoja, ar vyresnės kartos prezidentai ir ministrai pirmininkai gali vadovauti XXI amžiaus pasauliui, kurį greitai iš naujo apibrėžia dirbtinis intelektas ir klimato kaita.

 

     Politologai nerimauja, kad jauni žmonės pasitrauks nuo politikos, jei jausis, kad yra įstrigę su jų senelių kartos politikais.

 

     Japonijoje ir Vokietijoje atlikti tyrimai rodo, kad jaunesni savivaldybių vadovai linkę daugiau išlaidų skirti jaunimui aktualioms problemoms spręsti.

 

     Tačiau daugelyje pasaulio šalių septyniasdešimtmečiai veda subtilius pokalbius su jaunimu tokiomis temomis, kaip ilgalaikis visuotinio atšilimo poveikis arba poreikis turėti daugiau kūdikių.

 

     Kai kurie vyresni politikai bando įveikti amžiaus takoskyrą. Bidenas, gimęs per Antrąjį pasaulinį karą, šį mėnesį prisijungė prie „TikTok“ su vaizdo įrašu apie „Super Bowl“ su antrašte „lol hey guys“. Prabowo Subianto, 72 metų buvęs generolas, laimėjęs Indonezijos prezidento rinkimus vasario viduryje, apsikabino jo katę socialiniame tinkle „Instagram“.

 

     Pensilvanijos valstijos universiteto politikos mokslų docentas Kevinas Mungeris sakė, kad jaunimas turėtų pasistengti, kad būtų daugiau lyderių iš jų. „Tai pasikeis, kai po 10–15 metų bumeriai pasitrauks iš politikos“, – sakė jis, „bet tikrai ne anksčiau.“" [1]

 

Kartais jaunas gali būti kvailas. Prancūzijos prezidentas E.Macronas (46 m.) bando pradėti branduolinį III pasaulinį karą, po kurio žmonių rūšis išnyktų.

 
1. World News: World Leaders Skewing Older --- Boomers retain power as autocrats firm grip, barriers rise in democracies. Emont, Jon.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 29 Feb 2024: A.9.