"Ukrainiečių infrastruktūros ministras
Oleksandras Kubrakovas pareiškė, kad Lenkijos ūkininkai, blokuojantys bendrą
šalių sieną, kelia tiesioginę grėsmę Ukrainos saugumui. Lenkų ūkininkai teigia,
kad grūdai iš Ukrainos numušė grūdų kainas Lenkijoje. Kodėl Ukrainos grūdai
pasėjo nesantaiką su Lenkijos ūkininkais? Lenkų ūkininkai teigia, kad grūdai iš
Ukrainos numušė grūdų kainas Lenkijoje.
Anot publicisto, istoriko Jaceko
Komaro, Lenkijoje vyksta susiję, bet skirtingi ūkininkų protestai. „Kai eilinį
kartą blokuojami blokuojami dideli Lenkijos miestai, tai vyksta dėl Briuselio
paskelbto Žaliojo susitarimo. Su importo arba eksporto problema Lenkijos
ūkininkai susiduria ir dėl ukrainietiškų grūdų. Iš esmės, turime dvi problemas.
Kai prieš du mėnesius prasidėjo Ukrainos sienos blokada, tada buvo protestas
dėl karo – anksčiau visi grūdai buvo eksportuojami per Juodąją jūrą, bet dėl
karo ukrainiečiai negali siųsti savo produkcijos tuo keliu. Savo produkciją, ne
tik grūdus, ukrainiečiai gamina daug pigiau nei Europa
Jie eksportuodavo savo produkciją į Afriką,
Pietų Ameriką, Šiaurės Ameriką, bet dabar to daryti nebegali, todėl padarė
susitarimą su Europos Sąjunga (ES), kad siųs savo produkciją per Lenkiją,
Slovakiją, Rumuniją. Tai – ne tik Lenkijos, bet ir kitų šalių problema. Jei tai
būtų tik tranzitas, tai nebūtų jokios problemos, bet kiekvienoje šalyje
atsirado verslininkų, kurie tą produkciją bandė parduoti ir sėkmingai
pardavinėjo Lenkijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje.
Ta produkcija yra daugmaž
trečdaliu pigesnė, todėl savaime yra noras ją sustabdyti ir parduoti vietoje.
Tai reiškia, kad vietiniai gamintojai praranda milžiniškus pinigus, bankrutuoja
– nėra kitos išeities“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ aiškino
J.Komaras.
Dėl tokios situacijos lenkų ūkininkams užsidegė raudonos lemputės –
jie sukilo ginti savo ekonominių interesų. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir
prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas pabrėžė, kad problema –
globalesnė.
Visos ES ūkininkai pyksta, kad šiuo
metu jiems apskritai sunku uždirbti. „Problema ta, kad ūkininkai neuždirba
pinigų. Antri metai iš eilės grūdų kainos nesustojamai griūna ir pasiekė tokią ribą,
kada ūkininkauti neapsimoka. Yra taip, kad
ką tu užaugini, tu parduodi į minusą. Taip yra ūkininkams visoje ES. Kainos
kristi pradėjo 2022 metų gegužę, tada kviečių kaina siekė 400 eurų.
Šiandien
Lietuvos ūkininkas gauna žemiau nei 170 eurų, vadinasi, kainos krito daugiau
nei dvigubai.
Pinigai, kuriuos ūkininkas įdeda į
žemės ūkį, yra dideli, trąšos brangesnės, auga darbo užmokesčiai, infliacija.
Jei ne tai, gal Lenkijos ūkininkas nematytų problemų, kurios kyla dėl tranzito,
bet kai grūdų auginti nebeapsimoka, jie pirmiausia bando gelbėti savo verslą“,
– šnekėjo K.Šimas. Jis pabrėžė: buvo sutarta, jog grūdai iš Ukrainos per
Lenkiją bus tik vežami. „Jei tai būtų tik tranzitas, būtų tik maža bėda, kad
parduodant į laivą, Ukrainos grūdai pigesni nei lenkiški, konkuruojama
pakraunant į laivą.
Bet
jie mato didesnę bėdą: į Lenkiją įvežami ne tik grūdai, bet ir miltai, aliejai,
kiti produktai, kurie nusėda Lenkijoje. Kepyklos pradeda naudotis
ukrainietiškais miltais.
Taip nebuvo tartasi. Buvo tartasi
dėl rapsų, kviečių, miežių, kukurūzų tranzito, tačiau vežamos prekės, dėl kurių
nebuvo sutarta. ES – labai griežti tvarumo reglamentavimai. Mūsų produkcija
brangesnė dėl to, kad mes saugome gamtą. Ukrainoje gali auginti kaip nori.
Teisės nelygios. Dėl to automatiškai Lenkijos ūkininkai pikti, jei
ukrainietiški miltai pradeda važiuoti į pasienį“, – sakė K.Šmitas. Jis antrino
J.Komarui – didžiulė bėda kyla ir dėl Lenkijos verslininkų, bandančių apeiti
reglamentavimą.
„Buvo
prikurta smulkių verslininkėlių įmonių, apeinant reglamentavimą. Grūdai, kurie
buvo vežami pašarui, nusėdo Lenkijoje – nusėsti galėjo apie 300 tūkst. tonų per
tam tikras vietines schemas.
Dėl to lenkų ūkininkai labai
pyksta“, – aiškino K.Šmitas. Kad tokių dalykų nebūtų, sužiūrėti sunku ir pačiai
Lenkijos valdžiai. „Vienas iš žemės ūkio viceministrų yra žmogus, kuris pats
organizavo protestus. Jis bandė įtikinti, kad vyriausybė viską sutvarkys. Bet
čia nėra taip paprasta, nes čia yra keletas lygių: Briuselis, Varšuva,
Prancūzija, Italija. Dėl to pigaus eksporto nei lenkai, nei prancūzai normaliai
negali eksportuoti į Ameriką, Afriką savo produkcijos, nes Briuselis priėmė
aukšto lygio reikalavimus Europos valstybėms, tai reiškia, kad ta produkcija
tampa brangesnė.
Mes
Europoje suprantame, žinome, norime gero maisto, kuris beveik ekologiškas, bet
tai kainuoja.
O žmonės, kurie badauja Afrikoje,
Pietų Amerikoje, nori pirkti kuo pigiau, jiems visiškai nesvarbu, kaip grūdai
užauginti – jiems svarbu, kad būtų pigu“, – sakė J.Komaras. Dėl to konkurencija
tampa visiškai nelygiavertė – europiečiai praranda konkurencijos pranašumą.
„Europa galėjo su tuo sutikti, nes norėjo padėti Ukrainai. Bet atsitiko taip,
kad atsirado verslininkų, kurie pajautė, kad galima šiek tiek daugiau užsidirbti,
o žmonėms Europoje tai nebus svarbu“, – pridūrė publicistas. Anot K.Šmito,
Lenkijos valdžia galėtų priimti bent laikinų sprendimų. „Tai yra konfliktas ir
nesvarbu, kad ir Ukraina, ir ES yra vienoje pusėje. Konfliktas kyla dėl
skirtingų reglamentavimų – negali toje pačioje rinkoje vieni laikytis
reglamento, o kiti – ne. Yra laikinų sprendimų. Lenkijos ūkininkai reikalauja
subsidijų. Tačiau ūkininkai iš esmės mato neteisybę dėl schemų, dėl kurių
valdžia nereaguoja ar nesugeba jų pamatyti. Neteisybė atsiranda ir dėl to, kad
ne visi produktai apriboti“, – teigė pašnekovas."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą