Lietuvos spauda pilna pagyrų pusdurnio Macrono pasisakymams apie norą sukelti branduolinę pasaulio katastrofą. Girdi, gerai, kad sukeliamas strateginis dvipramiškumas klausime, ar žmonija dar po kelių mėnėsių egzistuos, ar ne. Girdi, gerai, kad Macronas taip elgiasi, nes branduolinis karas jau vyksta, tik raketos dar nepakilo, nes paskutinį kartą pavalgyti dar norėtųsi. Juk skanu.
Kodėl mes, lietuviai, taip elgiamės? Nes nieko negalim ir nieko nedarom. Kainos ir algos artėja prie vakarietiškų, todėl mūsų konkurencingumas pasaulyje nyksta, o ką nors naujo padaryti nesugebam. Kur mūsų Nobelio laureatai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą