Baltarusijos įmonės iš Lietuvos keliasi į Lenkiją. Mes žinome, kodėl: įšoko Oželis į rūtų darželį...

 

Kas nežinote šiandienos folkloro, smirdantis Oželis - tai kurstantis neapykantą tarp tautų, Vytautas Landsbergis.

"Baltarusijos verslo migracija į Lenkiją sparčiai auga. Daug įmonių kraustosi iš Lietuvos, kur verslo įteisinimas išlieka vienu iš pagrindinių baltarusių sunkumų. Jie taip pat susiduria su pašalinimu ir įtarimais dėl bendradarbiavimo su rusais.

Tyrimo centro BEROC (įkurto Švedijoje, specializuojasi Baltarusijos rinkoje) tyrimo duomenimis, 2023 metų pabaigoje Lenkijoje buvo įregistruotos 6826 įmonės, kuriose dalyvauja Baltarusija. Augimas prasidėjo 2020 m., kai atsidarė 454 įmonės.

Priežastis buvo politinė krizė, prasidėjusi 2020 m. po Lukašenkos režimo  rinkimų ir sustiprėjusi po protestų, o vėliau ir ES sankcijų Baltarusijai. Pernai Lenkijos mokesčių įstaigoje ZUS užsiregistravo 122 000 baltarusių. Po ukrainiečių tai antra užsienio mokėtojų grupė Lenkijoje.

Baltarusijos įmonės bėga iš Lietuvos. Problemos su verslo legalizavimu, sunki kalba

Lietuvoje, kuri nuo pat baltarusių emigracijos pradžios konkuruoja su Lenkija įdarbinant baltarusius darbuotojus, įskaitant IT sektorių, išaugo ir emigrantų iš Baltarusijos skaičius. 2020–2022 metais Baltarusijos įmonių skaičius siekė 1350 įmonių. Bet nuo 2023 metų sumažėjo – minus 37 proc., praėjusių metų pabaigoje buvo likę 850 juridinių asmenų.

BEROC išvardija pagrindines baltarusiško verslo problemas Lietuvoje: darbuotojų ir įmonių legalizavimo, sąskaitų atidarymo ir atsiskaitymų su Baltarusijos rangovais sunkumai, neigiamas Baltarusijos įvaizdis ir menkas finansavimo prieinamumas.

„Žmonės jaučiasi nepatogiai dėl nuolatinių diskusijų apie baltarusių deportaciją, leidimų gyventi atėmimą ir baltarusių prilyginimą rusams“, – teigiama tyrime, kurį cituoja „Deutsche Welle“. „Tai verčia mane galvoti apie šalies pakeitimą“. „Nenoriu, kad mane suvoktų kaip problemą“, – apie savo sprendimus keltis iš Lietuvos į Lenkiją rašė baltarusių emigrantai. 

Be to, kalba vaidina svarbų vaidmenį. Lietuvių kalba baltarusiams tikrai svetima, kitaip, nei lenkų kalba.

Lietuva tikrina baltarusius

Lietuvos migracijos departamento duomenimis, per pastaruosius metus atvykstančių baltarusių skaičius Lietuvoje sumažėjo 26 kartus. Jei 2023 metų pirmąjį pusmetį atvyko 9543 žmonės, tai 2024 metų pirmąjį pusmetį - tik 368. Tuo pačiu baltarusiai vis dar yra antra pagal dydį diaspora Lietuvoje – joje yra 62535 žmonės, iš kurių 4,5 tūkst. dirba IT ir finansų srityse. Pirmoje vietoje išlieka ukrainiečiai (76 000), trečioje – rusai (15 000).

Aleksandras dirba IT įmonėje. 2021 metais jis su žmona persikėlė gyventi į Lietuvą. „Problemos prasidėjo 2022 m., kai baltarusius pradėti tapatinti su rusais ir sugriežtino leidimų gyventi išdavimo sąlygas. Ši žinia greitai pasklinda, mūsų įmonėje buvo žmogus, kuriam buvo panaikintas leidimas – jie sužinojo, kad maždaug prieš dešimt metų šis asmuo dirbo teisėsaugos institucijose“, – pasakoja jis.

Andrejus taip pat dirba IT srityje, nuo 2022 metų gyvena Lietuvoje, tačiau artimiausiu metu planuoja su šeima persikelti į Vokietiją. „Lietuvoje adaptavomės greitai, bet čia galimybė gauti pilietybę net ne nulis, o neigiamas – toks dabar požiūris į baltarusius“, – sako jis. „Moku mokesčius, laikausi visų taisyklių ir nenoriu, kad mane laikytų problema. Taip dabar vyksta su baltarusiais Lietuvoje“.

Lietuva nekompensuoja Rusijos klientų praradimo

Baltarusijos IT įmonės pirmauja didžiausių Lietuvos mokesčių mokėtojų informacijos ir komunikacijos sektoriuje sąraše. Taigi 2024 metų pirmąjį ketvirtį EPAM užėmė pirmąją vietą, į Lietuvos biudžetą įnešusi 4,3 mln. Eur, o „Wargaming“ – beveik 3 mln.

Tarp vidinių problemų persikeliančių įmonių atstovai įvardijo sunkumus, vykdant verslą keliose šalyse bei poreikį nuotoliniu būdu valdyti dalį komandos, didelę emocinę įtampą ir didėjančias išlaidas. Darbuotojai, kurie persikėlė į ES, turėjo mokėti daugiau, taip pat padidėjo mokesčiai.

Naujos rinkos ne visada kompensuoja prarastus klientus Rusijoje ir Baltarusijoje – reikia peržiūrėti savo strategiją ir verslo modelį, ieškoti naujų rinkų ir nišų. Rimčiausia grėsmė, anot Baltarusijos verslo atstovų, būtų kariniai veiksmai Europos Sąjungos teritorijoje. Remiantis BEROC tyrimu, daugelis įmonių iš Baltarusijos neišgyvens kito perkėlimo ir veiklos iš naujo."