Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2024 m. liepos 18 d., ketvirtadienis

Europa ruošiasi saugumo ir ekonomikos pokyčiams --- Lyderiai susitinka aptarti regioninių iššūkių, galimą D. Trumpo antrąją kadenciją

„JAV prezidento rinkimai su Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus perspektyva žada turėti didelių pasekmių Europos saugumui, būsimiems transatlantiniams santykiams ir konfliktui Ukrainoje – pokyčiai, su kuriais Europos lyderiai pradeda grumtis. .

 

 Trumpo pasirinktas senatorius JD Vance (R., Ohajo valstija) pirmadienį sustiprino Europoje jausmą, kad buvusio prezidento grįžimas į pareigas gali reikšti dramatišką JAV pagalbos Ukrainai sumažėjimą ir postūmį priversti Kijevą pradėti taikos derybas su Maskva. Tai taip pat gali reikšti, kad JAV gynybos prioritetai bus nukreipti į Aziją, kad atgrasytų Kiniją, kuri palieka Europą vis labiau apsiginti pačiai.

 

 Ketvirtadienį vyksiančiame susitikime Europos lyderiai iš viso žemyno susidurs su iššūkiais, su kuriais susiduria regionas, jei JAV pasitrauks, įskaitant tai, ar Europa gali sutelkti vienybę ir karinius raumenis, kad patikrintų Rusiją ir išlaikytų Ukrainą.

 

 Naujasis JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris priims 45 lyderius iš Europos Sąjungos ir gretimų šalių, tokių, kaip Turkija ir Ukraina. Idėja buvo suteikti regionui už 27 ES narių ribų pasikalbėti saugumo klausimais ir grėsmėmis nepriklausomai nuo sąjungininkų, tokių, kaip JAV, ir galimų priešų, tokių, kaip Rusija ir Kinija.

 

 Oficialiai viršūnių susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama tokiems klausimams, kaip migracijos sprendimas ir pastangos sukurti demokratinį atsparumą hibridinėms atakoms, įskaitant dezinformacijos kampanijas, taip pat Ukrainos konfliktui. Didžiosios Britanijos ir ES pareigūnai taip pat vertina šį susirinkimą kaip galimybę naujajai Didžiosios Britanijos vyriausybei atkurti santykius su ES, kurią Britanija paliko 2020 m.

 

 Vis dėlto lyderiai nusiteikę diskutuoti apie Trumpo sugrįžimo galimybę ir sukeltus saugumo iššūkius, sako pareigūnai.

 

 D. Trumpas, kaip ir ankstesni prezidentai, kritikavo Europą už tai, kad ji nedidina savo karinių išlaidų ir pasikliauja JAV galia, kaip Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos dalimi, kuri reikalauja, kad JAV ir kitos narės gintų bet kurią NATO valstybę nuo puolimo. Nuo 2014 m., kai Rusija susijungė su Krymu, dauguma Europos šalių pradėjo pamažu didinti karines išlaidas, tačiau vis dar daugiausia pasikliauja JAV apsauga.

 

 Trumpas suabejojo ​​NATO reikalingumu ir pareiškė, kad negins organizacijos šalių, kurios nesilaikys minimalių karinių išlaidų gairių – 2% savo metinės ekonominės produkcijos. Jis taip pat pažadėjo nutraukti konfliktą.

 

 Susirūpinimas viršija saugumą. Trumpas antradienį paskelbtame interviu „Bloomberg News“ pakartojo grasinimus pritaikyti ES naujus prekybos tarifus, sakydamas, kad Europos šalys „su mumis elgiasi žiauriai“.

 

 Europoje atsirado du priešingi atsakymai D. Trumpui, abu siekiant užtikrinti tam tikrą veiksmų nepriklausomumą.

 

 Vienoje pusėje stovi Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Orbano pozicija, išdėstyta neseniai laiške aukštam ES pareigūnui, yra ta, kad blokas turėtų nukreipti Ukrainos strategiją nuo konflikto ir dirbti su Trumpu, kad užbaigtų konfliktą. Dėl tokio požiūrio ES atsidurtų diplomatinių pastangų pertvarkyti saugumo tvarką Europoje centre ir išvengtų brangių pastangų remti vienai Ukrainą, jei JAV atsitrauktų, teigė jis.

 

 „Neturėjome suverenios ar nepriklausomos Europos strategijos“, – rašė Orbanas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charlesui Micheliui.

 

 Tačiau daugumai Europos lyderių Orbano požiūris išparduotų Ukrainą.

 

 Ukrainos šalininkai mano, kad geriausias Europos pasirinkimas yra stiprinti pastangas didinti karines išlaidas ir Europos gynybos pramonę. Tai susilpnintų D. Trumpo argumentą, kad Europa negaili JAV mokesčių mokėtojų. Tai taip pat leistų Europai toliau padėti Kijevui ir stiprinti žemyno atgrasymą Rusijai.

 

 Birželį NATO pranešė, kad 23 iš 32 aljanso narių pasiekia 2 proc. Pernai prisijungė tik 10 narių. NATO neseniai pranešė, kad ne JAV NATO narių karinės išlaidos 2015 m. sieks 430 milijardų dolerių, palyginti su 250 milijardų dolerių 2014 m.

 

 Priešingai, JAV gynybai išleidžia 3,4% BVP – du trečdalius visų NATO išlaidų." [1]


 

Pagrindiniai regioniniai iššūkiai ES yra kitur. Įvesdama sankcijas pigiai rusiškajai energijai, ES padidino visko kainas. Kovojant su šiuo kainų šuoliu, kreditai ES pabrango. Šis konkurencingumo praradimas pradėjo naikinti pramonę, mūsų ekonomikos stuburą. Bandymai sukelti III pasaulinį karą, kurio niekas negali laimėti, šiuo metu būtų labai kvaila ES politika. Orbanas teisus.

 

1. World News: Europe Braces for Security Shift --- Leaders meet to discuss regional challenges, possible Trump second term. Norman, Laurence.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 July 2024: A.7.

Komentarų nėra: