„Vakarų europiečiai bando įgyvendinti drąsią idėją: nusiųsti į Ukrainą nuo 10 000 iki 30 000 karių, kurie padėtų įgyvendinti bet kokį galimą taikos susitarimą su Rusija.
Tęsiantis paliaubų deryboms su Kremliumi, dešimčių Vakarų valstybių gynybos pareigūnai ketvirtadienį susitiko JK, kad paaiškintų, kaip JK ir Prancūzijos vadovaujama „norinčiųjų koalicija“ galėtų padėti Ukrainai. Jokie JAV kariai nedalyvautų.
Neįprastos derybos – Vakarų karinių sąjungininkų susibūrimas be amerikiečių – yra naujausias požymis, kad pasaulyje keičiasi geopolitika. JAV diplomatijos posūkis, siekiant prisitaikyti prie Rusijos, privertė Vakarų sąjungininkus kovoti su tuo, kaip padėti Ukrainai rasti ilgalaikę taiką, ypač dėl to, kad jiems trūksta karinių pajėgumų, kuriuos gali suteikti tik JAV.
Tačiau diskusijos tarp šių sąjungininkų jau dabar yra sunkios. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad koalicijos kariai gali įsitraukti į karštą karą su Rusija be didelės JAV paramos. Taip pat diskutuojama, ar Vakarų kariams Ukrainoje net būtų leista šaudyti į rusus, jei įvyktų įsiveržimas.
Kol kas tik Didžioji Britanija, Prancūzija, Švedija, Danija ir Australija pareiškė, kad svarsto galimybę dėti batus ant žemės.
Rytų Europos šalys teigia nenorinčios siųsti karių į Ukrainą, nes bijo išprovokuoti Rusiją ir susilpninti savo gynybą, tačiau gali suteikti logistinę pagalbą.
Gynybos pareigūnų grupė ketvirtadienį susitiko aptarti „veržlių ir varžtų planavimo, kaip atrodys pajėgos“, sakė JK ginkluotųjų pajėgų ministras Luke'as Pollardas.
Ketvirtadienį kalbėdamas susitikimo dalyviams, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris sakė, kad labai svarbu jau dabar pradėti detalizuoti planus, kurie padėtų užtikrinti Ukrainos saugumą ateityje, prieš galutinį taikos susitarimą.
Šiuo metu tikimybė, kad šios pajėgos kada nors nuvyks į Ukrainą, yra labai maža, sakė Londono King's College gynybos ekspertas Bence'as Nemethas. Europos lyderiai sako, kad siųs karius tik tuo atveju, jei Ukrainoje bus ilgalaikė taika.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmetė galimybę pasirašyti taikos susitarimą, apimantį Vakarų pajėgas Ukrainoje.
Tačiau galima fantazuoti apie daugelį būdų, kaip Rusija gal sutiktų su taikos palaikymo pajėgomis, pavyzdžiui, įtraukti karius, kuriuos Rusija laiko draugiškais, pavyzdžiui, iš Kinijos ar Indijos.
Labai svarbu, kad norinčiųjų koalicija taip pat nori, kad JAV įsipareigotų, jei Rusija pažeis taikos sąlygas. Pareigūnai teigia, kad konkretus prašymas, kurį Europa pateiks dėl Amerikos draudimo poliso, vis dar tikslinamas. Tačiau, greičiausiai, būtų prašoma bent jau logistinės paramos, oro gynybos pajėgumų ir žvalgybos duomenų rinkimo, siekiant padėti stebėti Rusijos pajėgas, sakė Europos pareigūnai. Tam taip pat reikės aiškiai išreikšto JAV politinio paramos Europos dislokavimui, sakė Camille'as Grandas, buvęs aukštas NATO pareigūnas, dabar dirbantis Europos Užsienio santykių Taryboje.
Prezidentas Trumpas tam neįsipareigojo. Per Baltuosiuose rūmuose vykusį susitikimą su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu D. Trumpas sakė, kad susitarimas suteikti JAV lengvatinę prieigą prie naudingųjų iškasenų Ukrainoje būtų pakankama saugumo garantija, kad atgrasytų Putiną nuo įsiveržimo į Ukrainą.
Kijevas ir Europos sostinės tuo abejoja.
Europos pareigūnai teigia, kad karinių pajėgų vadai įsitraukė į planavimą, todėl buvo labiau suprantami suvaržymai siųsti didesnes pajėgas.
Europos sąjungininkams didelės pajėgos, skirtos Ukrainai, galėtų nusausinti gyvybiškai svarbius NATO išteklius iš likusios Europos fronto linijos su Rusija, ypač Suomijos ir Baltijos šalių. Tai taip pat būtų potencialiai dešimtmečius trunkantis įsipareigojimas, kuris gali pasirodyti labai brangus.
Diskusijos atskleidžia Europos karinį silpnumą po dešimtmečius trukusių gynybos išlaidų mažinimo po Šaltojo karo pabaigos. Tokios šalys, kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija pamažu didina išlaidas gynybai, tačiau procesas užtruks ne vienerius metus.
Pavyzdžiui, jei JK pasiųstų 5000 karių brigadą į Ukrainą, ji absorbuotų maždaug pusę Didžiosios Britanijos lauko armijos, atsižvelgiant į poreikį reguliariai keisti karius, kad jie galėtų ilsėtis ir treniruotis, sako Edas Arnoldas, Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto, karinio tyrimo centro, mokslinis bendradarbis.
„Būtų geriau iš viso net nemėginti operacijos, o ne patekti į Trumpo prastai apibrėžtą misiją ir likti su pasekmėmis“, – sakė jis.
Kitas variantas būtų siųsti mažesnį priešakinį kontingentą, kuris galėtų paruošti kelią greitam pastiprinimui krizės metu, sakė RUSI direktoriaus pavaduotojas Malcolmas Chalmersas, kaip tai padarė NATO hipotetiniam Rusijos atakos prieš Baltijos šalis ar Lenkiją atvejui.
JK pareigūnai tikisi, kad prie taikos palaikymo pajėgų prisijungs ir kitos šalys. Be Europos šalių, Kanada ir Japonija pareiškė norą atlikti tam tikrą vaidmenį. Pajėgos nebūtų NATO dalis ir gali prireikti savo štabo ir vadovavimo struktūros.
Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pareigūnai atmetė idėją panaudoti dislokavimą, kaip labai mažas pajėgas, kurios valdytų sieną tarp Rusijos Ukrainos ir likusios Ukrainos.” [1]
Juokinga matyti, kad, nelegaliai parke esančiame, stikliniame name gyvenantis, Lietuvos prezidentas G. Nausėda nėra normalus rytų europietis. Jis labai nori pasiųsti Lietuvos kariuomenę į Ukrainą, stiklo šukės tegul bus prakeiktos.
1. World News: Europe Tackles Plans for Ukraine Peacekeeping Force. Norman, Laurence; Colchester, Max. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 Mar 2025: A8.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą