JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad konfliktas Ukrainoje prasidėjo dėl Zelenskio prašymų atsiųsti NATO karius į Ukrainą. Dabar G. Nausėda vėl agituoja siųsti NATO karius į Ukrainą. Kodėl iš stiklinio namo parke sklinda toks ryžtas sukelti branduolinį karą?

 

"Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva yra pasirengusi į Ukrainą siųsti taikdarių, bet tik drauge su kitais sąjungininkais. Be to, anot jo, Lietuva pasiruošusi priimti daugiau JAV karių, tačiau tai priklauso nuo politinio amerikiečių sprendimo.

 

"Penktadienį interviu agentūrai „Bloomberg“ G. Nausėda tikino, kad Lietuva pasirengusi suteikti visą reikiamą paramą, įskaitant ir taikdarišką.

 

„Kalbame apie labai konkrečius mūsų karių skaičius, tačiau turėtų būti visų šioje koalicijoje dalyvaujančių šalių įsipareigojimas teikti šią paramą. Kol kas diskutuojame ir būtų ankstyva atskleisti labai konkrečius skaičius. Aš būsiu pasirengęs pateikti šiuos skaičius per mūsų susitikimus“, – Briuselyje teigė prezidentas, paklaustas apie kokį taikdarių skaičių kalba.

Dėl taikdarių misijos dar tariamasi

 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pranešė, kad Ukrainą remiančios koalicijos lyderiai kitą savaitę vėl susitiks Paryžiuje, kur aptars šiuos klausimus.

 

E. Macronas kartu su Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu vadovauja pastangoms suformuoti koaliciją Ukrainai paremti, JAV prezidentui Donaldui Trumpui praėjusį mėnesį pradėjus tiesiogines derybas su Rusija, kad būtų nutrauktas trejus metus trunkantis konfliktas.

 

Tiek K. Starmeris, tiek E. Macronas sako, kad yra pasiruošę Ukrainoje dislokuoti taikdarius.

 

Tuo metu D. Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį per pokalbį telefonu susitarė dėl 30 dienų paliaubų energetikos infrastruktūros srityje, tačiau susitarimo dėl visiškų paliaubų taip ir nepasiekė.

 

Vėliau D. Trumpas telefonu pasikalbėjo ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pasak JAV vadovo, pokalbiu jis norėjo suderinti „Rusijos ir Ukrainos prašymus ir poreikius“ dėl ugnies nutraukimo.

 

G. Nausėda teigė neabejojantis, jog D. Trumpas turi labai „nuoširdų ketinimą pasiekti taiką, siekti paliaubų“.

 

Rusijos ir Ukrainos atstovai pirmadienį Saudo Arabijoje atskirai surengs derybas su JAV pareigūnais.

 

Pasak G. Nausėdos, Europa derybose taip pat gali vaidinti labai svarbų vaidmenį, tačiau tam reikalinga priimti sprendimus.

 

„Mes tuos sprendimus priimame. Turime labai aiškią poziciją dėl spaudimo Rusijai stiprinimo, be to, kalbame apie tolesnę ir didesnę karinę paramą Ukrainai ir manau, kad tie veiksmai yra veiksmingiausi, jei norime tęsti ir turėti derybas per jėgą“, – teigė Lietuvos vadovas.

Pasiryžę priimti daugiau amerikiečių

 

G. Nausėda tame pačiame interviu „Bloomberg“, anot agentūros BNS, pareiškė, kad Lietuva yra pasiruošusi priimti daugiau Jungtinių Valstijų karių.

 

„Esame pasiruošę priimti dar daugiau amerikiečių karių, turime tam reikalingą infrastruktūrą, esame pasirengę jiems suteikti visą reikalingą paramą. Tai yra politinio apsisprendimo klausimas ir aš labai tikiuosi, kad šis sprendimas bus priimtas“, – sakė prezidentas.

 

G. Nausėda pažymėjo šiuo metu Lietuvą turint „labai pozityvių ženklų“, kad JAV susitelkimas į NATO rytinį flangą išliks stiprus.

 

Šiuo metu Lietuvoje rotacijos būdu tarnauja kiek daugiau nei 1.000 JAV karių.

 

JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojami nuo 2014 m. pavasario, kaip dalis operacijos „Atlanto ryžtas“ rytinėje NATO dalyje. Nuo 2019 metų Lietuvoje rotuojami JAV sunkieji batalionai.

 

Klausiamas, ar Lietuva būtų nusiteikusi priimti prancūzų branduolinius ginklus, G. Nausėda nurodė, kad apie bet kokio branduolinio ginklo dislokavimą šalies teritorijoje kol kas nediskutuojama.

 

„Bet mes norime ir būsime pasirengę aptarti galimybę panaudoti šį branduolinį skydą arba bent jau branduolinio skydo idėją rytiniam flangui, įskaitant mano šalį“, – sakė G. Nausėda.

 

E. Macronas prieš kelias savaites pareiškė, kad Paryžius svarsto galimybę išplėsti šalies branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams.

 

Pasak G. Nausėdos, ši E. Macrono idėja yra „labai įdomi“, bet Lietuvai reikia atsakymų ir algoritmų, kaip atrodytų toks branduolinis „skėtis“.

 

„Ir, berods, prezidentas Macronas išreiškė poziciją, kad tikriausiai tam reikia siųsti ekspertus ir diskutuoti ekspertiniu lygiu“, – pridūrė Lietuvos vadovas.”

 

Tai kokį vaidmenį ES yra pasiruošusi atlikti derybose, tamsta Nausėda? Žlugdyti derybas su rusams nepriimtinais pasiūlymais ir reikalavimais? Kišti pagalius į ratus prezidentui D. Trumpui?