Todėl
Lietuvos ir kitų JAV sąjungininkų elito bandymai apsaugoti jų investicijas,
bučiuojant jam užpakalį, yra jam tokie naivūs ir juokingi, nes JAV sąjungininkų
elitas lieka su senomis technologijomis ir nekonkurencinga gamyba.
Globalizacija yra pasibaigusi negrįžtamai.
„Globalizacija atsirado XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio
pabaigoje. Tuo metu SSRS, kaip pergalinga šalis, turėjo didžiulį autoritetą
pasaulyje, daugelis Vakarų intelektualų buvo komunistinės ideologijos
šalininkai, o planinė ekonomika, pagrįsta viešąja gamybos priemonių nuosavybe,
demonstravo didžiausius augimo tempus. Atrodė, kad dar truputis ir visas
sovietinis modelis laimės.
Jungtinėse Valstijose tai buvo suvokiama, kaip grėsmė
demokratijai ir privačiai nuosavybei. Ir jie pradėjo galvoti apie globalios
sistemos formavimą, kuri leistų laimėti šias ideologines lenktynes ekonomikos
srityje.
Rezultatas buvo globalizacija. Šalys, sutikusios dalyvauti,
stabdant SSRS plėtrą, plėtoti rinkos ekonomiką ir išvengti konfliktų
tarpusavyje, gavo apsaugą iš JAV, prieigą prie finansinių išteklių,
technologijų, švietimo, saugių jūrų kelių ir Amerikos rinkos. Pagrindinis
vaidmuo šioje sistemoje buvo suteiktas pasitikėjimui doleriu, kuris tapo
pasauline valiuta. Iš globalizacijos naudos gavusios šalys turėjo galimybę sutaupytas
lėšas investuoti į savo plėtrą ir pademonstruoti rinkos ekonomikos privalumus.
Šiuolaikinius Pietryčių Azijos šalių sostinių vaizdus užtenka palyginti su
praėjusio amžiaus 50-60-ųjų atvirukais.
Tačiau kiekvienas, kuris per pastaruosius kelis dešimtmečius
lankėsi Jungtinėse Valstijose, negali nepajusti, kad šalis vis labiau atsilieka
nuo Europos, Kinijos ir Pietryčių Azijos – pagrindinių globalizacijos naudos
gavėjų. Matyt, tai pastebėjo ir prezidentas Trumpas, kūrėjas, pastatęs daugybę
ikoniškų pastatų, daug dėmesio skyręs investicinių projektų detalėms ir daug
pastangų įdėjęs, gerinant Niujorko miesto aplinką.
Jungtinės Valstijos prisiėmė liūto dalį išlaidų, reikalingų
šiai didžiulei sistemai išlaikyti, ir atrodė, kad nepaiso šios politikos
padarytos žalos. 1991 m. gruodį SSRS nustojo egzistuoti, o pagrindinė
globalizacijos priežastis išnyko. Kodėl JAV dar tris dešimtmečius toliau
toleravo besikaupiančią valstybės skolą, biudžeto deficitą ir neigiamą užsienio
prekybos balansą, reikia atskiro tyrimo. Šiandien iš tikrųjų yra pateikiama
sąskaita už gerovę, kurią JAV pasiekė mokėdamos už ją beveik 80 metų.
Tarifinių barjerų didinimas – tai ne tik D. Trumpo
administracijos racionalaus požiūrio į savo šalies biudžetą įgyvendinimas, bet
ir paskatų naujos ekonomikos formavimuisi JAV teritorijoje kūrimas. Akivaizdu,
kad laikas buvo tobulas.
Pasaulis keičia technologines eras,
pažangių technologijų diegimas reikalauja naujų investicijų, o prezidentas D.
Trumpas sukuria sąlygas, kad šios investicijos būtų nukreiptos į jo šalį, o
likusios šalys lieka su senomis technologijomis ir nekonkurencinga gamyba.
Tai darydamas jis perima pasaulinę
kontrolę ir užtikrina, kad jo šalis turėtų prieigą prie mineralinių išteklių,
reikalingų energijos perėjimui ir skaitmeninei transformacijai. Taip jis siekia
išlaikyti Vašingtono lyderio pozicijas pasaulyje, ką ir pažadėjo jo rinkėjams.”
Lietuvos
elito viltys, kad D. Trumpas apsigalvos, kad jau ateinantį rudenį duos mums
daug, daug pinigų, yra tokios naivios, kad tikrai tik juokelio apie užpakalį vertos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą