Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2025 m. balandžio 9 d., trečiadienis

JAV prezidentas D. Trumpas siekia, kad investicijos iš Lietuvos, kitų JAV sąjungininkų ir JAV konkurentų ateitų į JAV. Šios milžiniškos investicijos reikalingos, kad sukurti naują, skaitmeninėmis technologijomis pagrįstą, ekonomiką


 

Todėl Lietuvos ir kitų JAV sąjungininkų elito bandymai apsaugoti jų investicijas, bučiuojant jam užpakalį, yra jam tokie naivūs ir juokingi, nes JAV sąjungininkų elitas lieka su senomis technologijomis ir nekonkurencinga gamyba. Globalizacija yra pasibaigusi negrįžtamai.

 

 

„Globalizacija atsirado XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje. Tuo metu SSRS, kaip pergalinga šalis, turėjo didžiulį autoritetą pasaulyje, daugelis Vakarų intelektualų buvo komunistinės ideologijos šalininkai, o planinė ekonomika, pagrįsta viešąja gamybos priemonių nuosavybe, demonstravo didžiausius augimo tempus. Atrodė, kad dar truputis ir visas sovietinis modelis laimės.

 

 

 

Jungtinėse Valstijose tai buvo suvokiama, kaip grėsmė demokratijai ir privačiai nuosavybei. Ir jie pradėjo galvoti apie globalios sistemos formavimą, kuri leistų laimėti šias ideologines lenktynes ​​ekonomikos srityje.

 

 

 

Rezultatas buvo globalizacija. Šalys, sutikusios dalyvauti, stabdant SSRS plėtrą, plėtoti rinkos ekonomiką ir išvengti konfliktų tarpusavyje, gavo apsaugą iš JAV, prieigą prie finansinių išteklių, technologijų, švietimo, saugių jūrų kelių ir Amerikos rinkos. Pagrindinis vaidmuo šioje sistemoje buvo suteiktas pasitikėjimui doleriu, kuris tapo pasauline valiuta. Iš globalizacijos naudos gavusios šalys turėjo galimybę sutaupytas lėšas investuoti į savo plėtrą ir pademonstruoti rinkos ekonomikos privalumus. Šiuolaikinius Pietryčių Azijos šalių sostinių vaizdus užtenka palyginti su praėjusio amžiaus 50-60-ųjų atvirukais.

 

 

 

Tačiau kiekvienas, kuris per pastaruosius kelis dešimtmečius lankėsi Jungtinėse Valstijose, negali nepajusti, kad šalis vis labiau atsilieka nuo Europos, Kinijos ir Pietryčių Azijos – pagrindinių globalizacijos naudos gavėjų. Matyt, tai pastebėjo ir prezidentas Trumpas, kūrėjas, pastatęs daugybę ikoniškų pastatų, daug dėmesio skyręs investicinių projektų detalėms ir daug pastangų įdėjęs, gerinant Niujorko miesto aplinką.

 

 

 

Jungtinės Valstijos prisiėmė liūto dalį išlaidų, reikalingų šiai didžiulei sistemai išlaikyti, ir atrodė, kad nepaiso šios politikos padarytos žalos. 1991 m. gruodį SSRS nustojo egzistuoti, o pagrindinė globalizacijos priežastis išnyko. Kodėl JAV dar tris dešimtmečius toliau toleravo besikaupiančią valstybės skolą, biudžeto deficitą ir neigiamą užsienio prekybos balansą, reikia atskiro tyrimo. Šiandien iš tikrųjų yra pateikiama sąskaita už gerovę, kurią JAV pasiekė mokėdamos už ją beveik 80 metų.

 

 

Tarifinių barjerų didinimas – tai ne tik D. Trumpo administracijos racionalaus požiūrio į savo šalies biudžetą įgyvendinimas, bet ir paskatų naujos ekonomikos formavimuisi JAV teritorijoje kūrimas. Akivaizdu, kad laikas buvo tobulas.

 

 

Pasaulis keičia technologines eras, pažangių technologijų diegimas reikalauja naujų investicijų, o prezidentas D. Trumpas sukuria sąlygas, kad šios investicijos būtų nukreiptos į jo šalį, o likusios šalys lieka su senomis technologijomis ir nekonkurencinga gamyba.

 

 

Tai darydamas jis perima pasaulinę kontrolę ir užtikrina, kad jo šalis turėtų prieigą prie mineralinių išteklių, reikalingų energijos perėjimui ir skaitmeninei transformacijai. Taip jis siekia išlaikyti Vašingtono lyderio pozicijas pasaulyje, ką ir pažadėjo jo rinkėjams.”

 

 

Lietuvos elito viltys, kad D. Trumpas apsigalvos, kad jau ateinantį rudenį duos mums daug, daug pinigų, yra tokios naivios, kad tikrai tik juokelio apie užpakalį vertos.

 


Komentarų nėra: