Ką šeimos gydytojas gali padaryti įvairiose ES šalyse ir kiek jam už tai sumokama?

 

"Darbo užmokestis, matyt, yra vienas iš pagrindinių rodiklių, atspindinčių, kaip valstybė vertina konkrečią profesiją, jos svarbą ir reikalingumą šaliai. Be abejo, uždirbami pinigai parodo ir konkretaus žmogaus socialinį statusą, galimybes susikurti optimalias sau ir savo šeimai gyvenimo sąlygas. Beje, tikriausiai, visi sutiks su tuo, kad būtų naivu tikėtis, kad atsiras bent vienas, kuris pareikštų, kad uždirba per daug ir paprašytų sumažinti algą. Todėl visose šalyse ir visais laikais darbo užmokesčio klausimas buvo ir liks aktualus.

Ne paslaptis, kad po nepriklausomybės ir ypač įstojus į Šengeno erdvę, masė žmonių, ieškodami geresnio gyvenimo, paliko Lietuvą. Deja, emigravo ir dalis gydytojų bei slaugytojų. Man asmeniškai ne vienam šeimos gydytojui teko rašyti rekomendacijas, nes tuo laikotarpiu medikų algos buvo 5-6 kartus mažesnės, lyginant su Vakarų Europos šalių standartais, todėl kai kurioms jaunoms šeimoms tai buvo tiesiog išgyvenimo klausimas. Lietuvoje per 35 metus medikų algos pastoviai kilo, bet ir dabar yra dar daug galvojančių ir rašančių, kad medikų darbo krūvis yra per didelis, o užmokestis galėtų būti pakeltas daugiau, ypač turint omenyje, kad sveikatos apsaugai mes skiriame vos ne per pus mažiau, lyginant su europiniais vidurkiais. Bet ar iš tikrųjų, vertinant Lietuvos šeimos gydytojo darbo užmokestį ir atliekamą darbą, mes iškrentam iš europinio konteksto. Ką gi, bandykime pažiūrėti, kokios algos yra Europoje. Beje, visų šalių valiutas parodysime konvertuotas į Eurus. Statistiniai duomenys pateikiami už 2023-2024 metus. Gydytojų algos nurodytos iki mokesčių. Nors Europoje vyraujantis pavadinimas yra „bendrosios praktikos gydytojas“, šiame straipsnyje naudosime Lietuvoje oficialiai įteisintą sinonimą „šeimos gydytojas“. Ką gi, pakalbėkime faktais ir pradėkime nuo turtingiausių šalių.

Šveicarija. Per metus šeimos gydytojas uždirba 140-220 tūkst. EUR, o per mėnesį gauna 6-10 tūkst. EUR. Alga priklauso nuo regiono, pacientų skaičiaus bei atliekamų procedūrų. Šveicarijos miestuose medicininė vaikų priežiūra yra pediatrų rankose. Kaimiškuose regionuose už vaikus atsako šeimos gydytojas. Šeimos gydytojas be rutininio terapeuto darbo atlieka ir minimalias chirurgines bei ginekologines procedūras. Dauguma Šveicarijos gydytojų dėl geresnių algų stengiasi dirbti privačiose įstaigose. Socialinis šeimos gydytojo statusas yra labai aukštas. Gaunama alga leidžia pilnai patenkinti tiek visus buitinius, tiek kultūrinius poreikius.

Norvegija. Šeimos gydytojas, priklausomai nuo regiono, per metus uždirba 80-150 tūkst. EUR, per mėnesį – 5-7 tūkst. EUR. Darbo užmokestį sudaro bazinė alga bei įplaukos iš pacientų priemokų. Šeimos gydytojas atlieka tokias minimalias chirurgines operacijas kaip cistų, apgamų, įaugusių nagų pašalinimas ir pan. Taip pat atsakingas už ginekologinę priežiūrą – paima gimdos kaklelio tepinėlius, įdeda spirales ir pan. Kaimiškuose regionuose po papildomo apmokymo šeimos gydytojas gali priimti ir gimdymus. Siekiant palaikyti aukštą kvalifikaciją, gydymo įstaigos pilnai apmoka dalyvavimą mokslinėse konferencijose. Išvykusius gydytojus dirbti į Norvegiją visų pirma paperka sukuriama puiki psichologinė aplinka, rodomas administracijos rūpestis ir pagarba.

Nyderlandai. Šeimos gydytojo metinis užmokestis priklausomai nuo regiono ir atliekamų procedūrų ir varijuoja nuo 100 iki 140 tūkst. EUR. Šeimos gydytojas be įprastinio terapeuto darbo atlieka ambulatorinės chirurgijos procedūras, ginekologinę priežiūrą, paima gimdos kaklelio tepinėlius, konsultuoja kontracepcijos klausimais. Dirbdamas kaimiškuose regionuose kartu su akušere gali priimti gimdymus. Nyderlandai pasižymi ypač optimizuotu gydytojų darbo ir poilsio režimu, todėl gydytojai nurodo, kad yra maksimaliai patenkinti savo darbu.

Jungtinė Karalystė. Valstybinėje ar municipalinėje įstaigoje šeimos gydytojo metinė alga svyruoja nuo 87 tūkst. EUR iki 115 tūkst. EUR. Mėnesio įplaukos nuo 6,6 iki 10 tūkst. EUR. Jei šeimos gydytojas yra įdarbinęs pats save (self-emploed) jo metinės pajamos gali padidėti iki 173 tūkst. EUR. Jungtinėje Karalystėje šeimos gydytojo darbo apimtys yra tikrai didelės. Be mums įprastinio anksčiau buvusio apylinkės terapeuto darbo UK šeimos gydytojas vykdo pilną medicininę vaikų priežiūrą bei pilną moterų ginekologinę priežiūrą. Po specialių kursų gauna leidimą įdėti spirales į gimdą. Be to, atlieka ir ribotas chirurginės procedūras (cistų, pūlinių drenažas, žaizdų susiuvimas bei priežiūra, injekcijos į sąnarius). Gydytojų nuomone, jų algos per mažos, o krūviai per dideli, todėl ne kartą medikai streikavo.

Vokietija. Šeimos gydytojo metinės pajamos siekia nuo 80 tūkst. iki 120 tūkst. EUR. Per mėnesį uždirbama nuo 4,5 iki 6,5 tūkst. EUR. Dauguma gydytojų pasirenka privačias gydymo įstaigas dėl didesnės algos, nors įsidarbinę valstybinėse yra daugiau socialiai apsaugoti. Šeimos gydytojų chirurginis aktyvumas yra minimalus (žaizdų priežiūra ir mažų įpjovimų susiuvimas, karpų bei apgamų pašalinimas). Jokių ginekologinių procedūrų nedaro. Teikia pediatrinę pagalbą praktiškai tik kaimiškose apylinkėse, nes miestuose vaikų priežiūrai pasirenkami pediatrai. Tokia situacija šeimos gydytojai, atrodo, yra patenkinti.

Prancūzija. Metinės pajamos siekia nuo 80 tūkst. iki 120 tūkst. EUR. Per mėnesį šeimos gydytojas uždirba nuo 3,5-5,5 tūkst. EUR. Kaimiškose apylinkėse mokami papildomi priedai. Daugelis šeimos gydytojų patys vadovauja savo kabinetams ar mažoms klinikoms (self- emploed), todėl Prancūzijoje labai populiari taip vadinama „solo“ praktika. Šeimos gydytojas be įprasto ambulatorinio terapeuto darbo atlieka minimalias chirurgines procedūras (nedidelių žaizdų susiuvimas, pašalinimas papiliomų, apgamų, pūlinių drenavimas) bei minimalias ginekologines procedūras (gimdos kaklelio tepinėlio paėmimas, ginekologinis ištyrimas). Kadangi Prancūzijoje tėvai gali savo vaikų priežiūrai gali laisvai pasirinkti arba šeimos gydytoją, arba pediatrą, dažniausiai pasirenkamas pediatras. Ir tik tais atvejais, kai nėra pediatro, vaikų medicinine priežiūra užsiima šeimos gydytojas.

Suomija. Tai šalis, kuri pastoviai konsultavo Estiją visais sveikatos priežiūros reformos klausimais, kas, matyt, leido Estijai greičiau vykdyti visas reikalingas pertvarkas. Suomijoje šeimos gydytojas per metus uždirba nuo 90 tūkst. iki 120 tūkst. EUR, priklausomai nuo konkretaus šalies regiono. Mėnesinis gydytojo uždarbis yra 4-5 tūkst. EUR. Tradiciškai privačiame sektoriuje gydytojai uždirba daugiau, lyginant su visuomeniniu. Suomijoje šeimos gydytojai atlieka minimalias chirurgines bei ginekologines procedūras, vykdo prenatalinę priežiūrą (medicininė priežiūra, teikiama nėščiai moteriai nuo pastojimo iki gimdymo) bei kaimiškuose regionuose teikia skubią pagalbą. Šeimos gydytojai gali suteikti ir pediatrines paslaugas, nors dažniausiai tai daroma motinystės ir vaiko sveikatos klinikose.

Švedija. Šeimos gydytojas per metus uždirba nuo 80 tūkst. iki 110 tūkst. EUR, kas priklauso nuo regiono – šiaurėje daugiau. Gydytojai šalia įprastinių apylinkės terapeuto funkcijų atlieka minimalias chirurgines bei ginekologines procedūras kaip, pavyzdžiui, spiralės įdėjimas į gimdą. Šeimos gydytojai taip pat gali vykdyti ankstyvo nėštumo priežiūrą.

Italija. Italijoje šeimos gydytojas per metus uždirba nuo 50 tūkst. iki 80 tūkst. EUR. Mėnesinė alga 2,5-4 tūkst. EUR. Atlieka tik apylinkės terapeuto funkcijas, todėl vadinti jį šeimos gydytoju yra nonsensas.

Ispanija. Metinė šeimos gydytojo alga nuo 45 tūkst. iki 70 tūkst. EUR. Mėnesinė alga – 2,3-3,8 tūkst. EUR. Gydytojas šalia terapeuto funkcijų atlieka minimalias chirurgines procedūras (pašalina apgamus, susiuva nedidelius įpjovimus, drenuoja pūlinius) bei vykdo minimalias ginekologines funkcijas (paima gimdos kaklelio tepinėlį, išrašo kontraceptinius vaistus). Kaimiškuose rajonuose bei mažuose miesteliuose, jei nėra pediatro, vykdo vaikų priežiūrą.

Graikija. Šeimos gydytojas per metus uždirba nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. EUR. Mėnesinis atlyginimas 2,8 – 3,8 tūkst. EUR. Teikiamos tik minimalios chirurginės paslaugos. Ginekologinių paslaugų neteikia. Miestuose vaikų priežiūra yra pediatrų rankose. Išskirtiniais atvejais kaimuose, kai nėra pediatro, gali teikti paslaugas ir vaikams. Graikijoje be šeimos gydytojo nukreipimo galima tiesiogiai eiti pas specialistą.

Čekija. Metinė šeimos gydytojo alga – nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. EUR. Mėnesinė – 1,8-3,0 tūkst. EUR. Teikiamos minimalios chirurginės paslaugos. Gydytojas nevykdo nei pediatrinės, nei ginekologinės priežiūros.

Lenkija. Šeimos gydytojas per metus gauna nuo 25 tūkst. iki 45 tūkst. EUR. Mėnesinis uždarbis – 1,5-2,8 tūkst. EUR. Teikiamos minimalios chirurginės paslaugos (žaizdų priežiūra, siūlių uždėjimas). Nevykdo ginekologinės priežiūros. Ten, kur nėra pediatrų, gali užsiimti vaikų sveikatos priežiūra.

Vengrija. Šeimos gydytojo metinis uždarbis nuo 25 tūkst. iki 35 tūkst. EUR. Mėnesinė alga 1,2-2,0 tūkst. EUR. Gydytojas gali atlikti minimalias chirurgines procedūras. Nei pediatrinės, nei ginekologinės priežiūros nevykdo.

Rumunija. Šeimos gydytojas per metus gali uždirbti nuo 15 tūkst. iki 30 tūkst. EUR, o per mėnesį – nuo 1 tūkst. iki 1,8 tūkst. EUR. Gydytojas atlieka minimalias chirurgines procedūras, užsiima vaikų priežiūra, ypač kaimiškose apylinkėse.

Bulgarija. Metinis šeimos gydytojo uždarbis yra nuo 12 tūkst. iki 25 tūkst. EUR. Mėnesinė alga tik 0,9-1,5 tūkst. EUR. Šeimos gydytojas vykdo vaikų priežiūrą (vakcinacijos), o taip pat gali atlikti minimalias chirurgines procedūras.

Lietuva. Šeimos gydytojo vidutinė mėnesinė alga siekia 4,935 tūkst. EUR. Priklausomai nuo šalies regionų, prisirašiusių pacientų skaičiaus, prevencinių programų vykdymo efektyvumo, gaunamų premijų iš įstaigos administracijos, savivaldybių paramos fiksuojami mėnesinės algos svyravimai apytikriai nuo 1,4 iki 6,2 tūkst. EUR. Ką gi, atrodo, kad Lietuvoje šeimos gydytojų algos europiniame kontekste tikrai neblogai atrodo. Jeigu pradėjus kurti šeimos medicinos instituciją, buvo tikimasi maksimalaus šeimos medicinos paslaugų decentralizavimo bei planų, kad šeimos medicinos lygyje bus sprendžiama iki 80proc. visų sveikatos problemų, tai šiuo metu prasidėjusi centralizacija, būtent, sveikatos centrų kūrimas rajonuose, stiprinimas apskričių miestuose didžiųjų poliklinikų, kur funkcionuoja chirurgijos bei ginekologijos skyriai, atliekantys ir pirminei sveikatos priežiūrai priskiriamas funkcijas, galimas grąžinimas į pirminės sveikatos priežiūros grandį pediatrų, planai drausti privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms imti iš gyventojų papildomą mokestį už efektyviau ir greičiau teikiamas paslaugas verčia iš naujo permąstyti klasikinės šeimos medicinos ideologinius pagrindus ir pagaliau apsispręsti ar mes norime priartėti prie efektyvaus angliško, skandinaviško ar prie redukuotų čekiško, vengriško, graikiško ar itališko šeimos medicinos modelių, kur taip vadinami šeimos gydytojai realiai dirba kaip apylinkės terapeutai.”