„Pramonės planas, kurį Kinija pristatė prieš dešimtmetį ir kurį JAV kritikavo, kaip protekcionistinį, labai sėkmingai sumažino Kinijos technologinį atotrūkį nuo Vakarų, teigiama naujame tyrime.
JAV prekybos rūmų, verslo lobistų jėgos Vašingtone, užsakytas tyrimas turėtų sustiprinti diskusijas apie tai, kaip kovoti su Kinijos strategijomis, kuriomis siekiama padidinti jos konkurencingumą.
Siekdamas nuraminti prezidentą Trumpą per jo pirmąją kadenciją prekybos kare su Kinija, Pekinas iš viešųjų diskusijų išbraukė „Pagaminta Kinijoje 2025“ planą, lyderio Xi Jinpingo firminę pramonės strategiją. Tačiau ši politika liko galioti.
Pirmadienį paskelbtame tyrime teigiama, kad didžiulė valstybės parama leido Kinijai panaikinti arba sumažinti savo priklausomybę nuo importo, pavyzdžiui, geležinkelių ir energetikos įrangos, medicinos prietaisų ir atsinaujinančios energijos produktų.
Be to, Kinijos įmonės tapo konkurencingesnės pasaulyje, įgydamos rinkos dalį tokiuose sektoriuose, kaip laivų statyba ir robotika.
„Šiandien Kinija labai skiriasi nuo Kinijos 2015 m., ir tai labai susiję su pramonės politika, kuri buvo pagrįsta, precedento neturinčiu, valstybės finansavimu“, – teigė pagrindinė tyrimo autorė Camille Boullenois, tyrimą atlikusios ekonomikos konsultacijų įmonės „Rhodium Group“ asocijuotoji direktorė. „Nėra jokių abejonių, kad Kinija ir toliau mažins atotrūkį ir didins jos konkurencingumą.“
Pekinas pristatė planą „Pagaminta Kinijoje 2025“, praėjus maždaug dvejiems metams po to, kai Xi Jinpingas atėjo į valdžią.
Ankstesnio JAV ir Kinijos prekybos konflikto metu, 2018 ir 2019 m., Vašingtonas bandė priversti Pekiną pakeisti šią politiką, teigdamas, kad ji iškreipia konkurenciją. Tačiau 2020 m. prekybos susitarime daugiausia dėmesio skirta Kinijos įsipareigojimui pirkti daugiau amerikietiškų produktų.
Naujajame tyrime pabrėžiami nauji iššūkiai, kuriuos kelia Pekino valstybės vadovaujama politika, Trumpo komandai ruošiantis galimoms deryboms.
Trumpas teigė, kad prekybos susitarimas su Kinija turi būti sąžiningas. Tačiau administracijai artimi asmenys teigia, kad neaišku, ar jis bandys konfrontuoti Pekiną dėl priemonių, kurios suteikia Kinijos įmonėms pranašumą prieš užsienio konkurentus.
Naujajame tyrime išsamiai aprašoma, kaip sustiprėjo vyriausybės parama šiai politikai.
Mokesčių lengvatos įmonėms, veikiančioms palankiuose sektoriuose, nuo 2018 iki 2022 m. vidutiniškai išaugo beveik 29 % per metus ir 2022 m. pasiekė 1,3 trilijono juanių, tai yra apie 185 mlrd. JAV dolerių – daugiau, nei pusę visų įmonių išlaidų moksliniams tyrimams ir plėtrai.
Tyrimo duomenimis, įmonių, kurios naudojasi mokesčių lengvatomis ir kitomis lengvatomis, dalis nuo 2015 iki 2023 m. išaugo daugiau, nei keturis kartus.
Be to, remiantis turimais vyriausybės duomenimis, nustatyta, kad investicijos per valstybės nukreiptas lėšas nuo 2015 iki 2020 m. išaugo daugiau, nei penkis kartus ir pasiekė 52 mlrd. JAV dolerių.
Tuo tarpu, remiantis ataskaita, valdžios institucijos pasinaudojo prieiga prie Kinijos rinkos, kad priverstų užsienio įmones kurti gamybą ir mokslinius tyrimus Kinijoje, padėdamos šaliai kurti tiekimo grandines.
Tyrimas parodė, kad dėl to kiekviename „Pagaminta Kinijoje 2025“ strategijos skirtame sektoriuje, įskaitant informacines technologijas, aukščiausios klasės mašinas ir medicinos įrankius bei naujas medžiagas, priklausomybė nuo importo „ženkliai sumažėjo“. Pavyzdžiui, medicinos prietaisų importo rinkos dalis sumažėjo nuo 24 % 2015 m. iki 14 % 2023 m.
Ataskaitoje teigiama, kad komerciniai orlaiviai yra vienas iš nedaugelio sektorių, kuriuose Kinijos įmonės vis dar atsilieka. Kinijos lėktuvų gamintoja „Comac“ vis dar priklauso nuo užsienio dalių, kad gamintų vietinius „Boeing“ ir Europos „Airbus“ komercinių lėktuvų atitikmenis.
Tačiau tyrimas prognozuoja, kad tai gali pasikeisti ateinančiais metais, nes Kinija darys pažangą, gamindama aviacijos variklius.
Danielis Rosenas, „Rhodium“ partneris ir tyrimo bendraautoris, teigė, kad Pekino šališkumas remti gamybą, o ne namų ūkius, sukūrė disbalansą tarp vidaus pasiūlos ir paklausos, dėl ko subsidijuojami Kinijos produktai užplūdo pasaulines rinkas ir padidino prekybos trintį.
Trumpo administracija pareiškė, kad ketina panaudoti tarifų derybas su kitomis šalimis, kad izoliuotų Kiniją, nors kol kas neaišku, kokius konkrečius reikalavimus pateikė Vašingtonas.
Kinijos pranašumas yra jos rinkos mastas ir gebėjimas greitai komercializuoti produktus, sakė Rosenas.
„JAV turi galimybių prilygti tokiam mastui, jei JAV dirbs kartu su kitomis ekonomikomis.“ [2]
O kaip dėl gebėjimo greitai komercializuoti produktus? Jokių šansų.
1. Spartus Kinijos perėjimas prie vėjo, saulės ir baterijomis varomų energijos šaltinių gerokai sumažina elektros energijos kainas, todėl jos tampa prieinamesnės, nei tradicinės iškastiniu kuru pagrįstos sistemos. Šis pokytis lemia mažesnes energijos kainas vartotojams ir įmonėms.
Atsinaujinančios energijos bumas Kinijoje:
Kinija yra pasaulinė lyderė atsinaujinančios energijos, ypač vėjo ir saulės energijos, diegimo srityje.
2023 m. Kinija įrengė daugiau saulės energijos pajėgumų, nei likęs pasaulis kartu sudėjus, o 2024 m. šį lygį padvigubino.
Kinijos vėjo energijos pajėgumai taip pat gerokai išaugo ir 2023 m. sudarė beveik 65 % visų pasaulyje pagamintų vėjo energijos pajėgumų.
Dėl šios sparčios plėtros smarkiai sumažėjo atsinaujinančios energijos kaina.
Atsinaujinančios energijos sąnaudų pranašumai:
Saulės ir vėjo energija tampa vis labiau konkurencinga sąnaudų atžvilgiu, palyginti su tradiciniu iškastiniu kuru, įskaitant anglį ir dujas.
Tyrimai rodo, kad saulės energija kartu su baterijomis gali būti pigesnė, nei naujos anglimi kūrenamos elektrinės, siekiant patenkinti augančią elektros energijos paklausą.
Prie šio sąnaudų pranašumo prisideda ir Kinijos gebėjimas gaminti nebrangias saulės baterijas ir baterijas.
Poveikis elektros energijos kainoms:
Mažėjanti atsinaujinančios energijos kaina lemia mažesnes elektros energijos kainas vartotojams.
Tai gali būti naudinga įmonėms, nes sumažėja jų veiklos sąnaudos ir jos tampa konkurencingesnės.
Mažesnės elektros energijos kainos taip pat gali skatinti ekonomikos augimą ir investicijas.
Apskritai Kinijos perėjimas prie atsinaujinančios energijos ne tik sprendžia klimato kaitos problemą, bet ir sukuria prieinamesnę bei tvaresnę energetikos sistemą, kuri naudinga jos piliečiams ir pasaulio ekonomikai.
2. World News: Beijing Narrows Tech Gap --- Enormous state support is making China less reliant, more competitive. Wei, Lingling. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 06 May 2025: A8.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą