„DeepSeek“ kūrėjo niūri prognozė: „dauguma žmonių darbo vietų išnyks“

 

„DeepSeek“, vienas iš pagrindinių „OpenAI“ konkurentų, „ChatGPT“ kūrėjas, prisijungė prie diskusijos apie dirbtinio intelekto poveikį mūsų pasauliui.

 

Bendrovės tyrėjai atvirai sako: per 10–20 metų didžiąją dalį žmonių darbo perims DI.

 

Kinijos startuolis „DeepSeek“, kuris anksčiau šiais metais sukrėtė dirbtinio intelekto rinką, pirmą kartą viešai prabilo apie šios technologijos ateitį. Vietoj optimizmo bendrovės tyrėjas Pasaulinėje interneto konferencijoje Vužene pateikė niūrią perspektyvą. Jis prognozuoja, kad dirbtinis intelektas perims daugumą žmonių užduočių ne vėliau, kaip per du dešimtmečius.

 

Dirbtinio intelekto aukomis jau tapo 200 000 darbo vietų.

 

Vyresnysis „DeepSeek“ tyrėjas Chenas Deli dalyvavo diskusijoje su penkių kitų pirmaujančių Kinijos technologijų bendrovių, šalyje žinomų, kaip „šeši mažieji dirbtinio intelekto drakonai“, vadovais. Tačiau jo pranešimas toli gražu nebuvo pasaulinės sėkmės šventė. Paklaustas apie strategiją, kuri atnešė įmonei šlovę, Chenas pasirinko, nerimą keliantį, toną. Jo pareiškimas smarkiai kontrastavo su tipišku Silicio slėnio entuziazmu.

 

„OpenAI“ Kinijos konkurentas iš pradžių pareiškė, kad itin teigiamai vertina šią technologiją, nors iš karto pridūrė, kad jos potencialų poveikį visuomenei vertina neigiamai. Jo nuomone, dirbtinis intelektas vos per 10–20 metų galėtų perimti didžiąją dalį žmonių darbo. Jis pabrėžė, kad ši revoliucija sukels „milžiniškų iššūkių visai socialinei struktūrai“. Todėl, jo nuomone, dirbtinio intelekto įmonės turėtų prisiimti papildomą naštą. Jos negali būti vien novatorių kūrėjos; jos turi prisiimti „gynėjų“ vaidmenį ir pripažinti realią didelio masto darbo rinkos sutrikdymo riziką. Jis paaiškino, kad vizija, jog dirbtinio intelekto sistemos taps visiškai pajėgios atlikti užduotis, tradiciškai skirtas žmonėms, nėra mokslinė fantastika. Tiesą sakant, tai jau vyksta.

 

Naujausia „Surfshark“ analizė rodo, kad darbuotojai visame pasaulyje jau buvo įsivėlę į daugiau nei 700 „incidentų ir grėsmių“, susijusių su dirbtinio intelekto naudojimu. Beveik trečdalis šių atvejų įvyko Jungtinėse Valstijose, o stulbinantys 72 % praneštų atvejų buvo susiję su „ekonomine ir turtine žala“ darbuotojams. Tai daugiausia lėmė atleidimai iš darbo dėl dirbtinio intelekto diegimo. Duomenys rodo, kad šiais metais buvo paveikta mažiausiai 200 000 darbo vietų. Kurios? Kaip „Surfshark“ aiškina ataskaitoje, tai apima klientų aptarnavimo, pardavimų administravimo, IT, dizaino ir reklaminių tekstų rašymo pareigas. Joje įspėjama, kad tikrasis reiškinio mastas gali būti didesnis, nes ne visi darbo vietų praradimai tiesiogiai siejami su dirbtiniu intelektu, o duomenyse neapimamos pareigybės, kurios niekada nebuvo sukurtos.

 

 

Darbuotojai atsilieka nuo pokyčių

 

 

„Be tiesioginio poveikio darbo vietų praradimui, dirbtinio intelekto diegimas versle taip pat kelia rimtų saugumo ir privatumo problemų.“ Dirbtinio intelekto įrankiai dažnai apdoroja didelius duomenų rinkinius, kuriuose yra jautrios asmeninės informacijos, o tai kelia duomenų saugumo pažeidimų, neteisėtos prieigos ir netinkamo naudojimo riziką. Be to, prastai apsaugoti dirbtinio intelekto modeliai yra jautrūs kibernetinėms atakoms, manipuliavimui ir vadinamosioms greitoms injekcijoms, kurios gali sukelti sistemos gedimus, įspėja Tomas Stamulis, „Surfshark“ saugumo direktorius. Jis pabrėžia, kad dirbtinio intelekto gebėjimas apdoroti didžiulius duomenų kiekius yra ir didžiausias jo privalumas, ir rimta grėsmė, jei į jį nekreipiama dėmesio.

 

„Tai gali akimirksniu pakenkti privatumui ir saugumui“, – priduria jis.

 

Visų šių grėsmių rimtumas yra dar didesnis, nes darbuotojai, susidūrę su dirbtiniu intelektu, yra „sumišę“. Analizės rodo, kad nors Lenkijos įmonės dar netapo robotų aukomis, tik 43 % respondentų pripažįsta, kad jų darbdavys siūlo „pažangius dirbtinio intelekto įrankius“, 40 % darbuotojų atvirai pripažįsta, kad negali suspėti su dirbtinio intelekto inovacijomis. Remiantis „Rocketjobs.pl“ ir „Justjoin.it“ tyrimais, du trečdaliai mūsų naudoja šią technologiją darbe, tačiau tik vienas iš penkių tai daro aukštesniame lygyje.”