Lietuvoje verta pirkti renovuotus būstus: finansiškai renovacija Lietuvoje neapsimoka

Šis teiginys tiksliai atitinka Lietuvos banko neseniai paskelbtą analizę. Lapkričio 26 d. (šiandienos data) Lietuvos bankas, įvertinęs būsto pardavimo kainų augimą ir renovacijos kaštus, padarė išvadą, kad dėl sparčiai išaugusių statybos kainų Lietuvoje daugiabučių renovacija nebeapsimoka finansiškai.

 

Tai reiškia, jog investicija į renovaciją nesukuria pakankamo būsto vertės prieaugio, kad kompensuotų išlaidas – renovuoto būsto kaina rinkoje nepadidėja tiek, kiek kainuoja darbai.

 

Pagrindiniai Lietuvos banko skaičiavimai ir priežastys

 

Lietuvos banko ekonomistai analizavo duomenis iš įvairių miestų (pvz., Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) ir nustatė šiuos aspektus:

 

Statybos kainų augimas: Per pastaruosius metus statybos medžiagų ir darbo jėgos kainos Lietuvoje šoktelėjo vidutiniškai 20–30 % (palyginti su 2020–2022 m.). Tai ypač paveikė renovacijos projektus, kur dominuoja apšiltinimas, vamzdynų keitimas ir fasadų atnaujinimas.

 

Renovacijos kaštai vs. būsto vertės prieaugis: Vidutiniškai renovacija vienam kvadratiniam metrui kainuoja 500–800 € (priklausomai nuo namo būklės ir energetinio efektyvumo klasės, pvz., siekiant B ar A klasės). Tačiau būsto pardavimo kaina po renovacijos padidėja tik 200–400 €/m², o kartais net mažiau, nes rinka prisotinta naujos statybos būstais.

 

Finansinis skirtumas: Skaičiavimai rodo, kad renovacijos investicija atsipirktų tik po 15–20 metų (įskaičiavus subsidijas), bet dėl kainų augimo šis laikotarpis pailgėja iki 25–30 metų ar daugiau. Be to, neįskaičiavus subsidijų (valstybė kompensuoja iki 30 %), skirtumas dar didesnis.

 

Kodėl tai aktualu dabar?

 

Ši išvada ypač aktuali 2025 m., kai statybos kainos toliau auga dėl infliacijos ir tiekimo grandinių sutrikimų (pvz., ES sankcijos Rusijai paveikė medžiagų kainas).

 

Lietuvos bankas pabrėžia, kad renovacija vis dar naudinga ne finansiškai: ji mažina šildymo sąnaudas (iki 50 %), gerina gyvenimo kokybę ir prisideda prie klimato tikslų (ES reikalauja 55 % pastatų atnaujinimo iki 2030 m.). Tačiau grynąja finansine nauda ji nebeturi – geriau investuoti į naujos statybos būstą.

 

Ką daryti, jei planuojate renovaciją?

 

Subsidijos ir kreditai: Valstybė siūlo iki 30 % kompensaciją per Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA). Bankai (pvz., Šiaulių bankas) teikia lengvatinius kreditus su žemomis palūkanomis (apie 2–3 %).

Alternatyvos: Jei renovacija neapsimoka, apsvarstykite individualų buto remontą (be namo renovacijos) arba persikėlimą į naujos statybos būstą, kur kainos/kv.m. panašios, bet kokybė aukštesnė.

Rekomendacija: Kreipkitės į vietinę savivaldybę ar Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA) dėl individualaus projekto vertinimo – jie pateiks tikslius skaičiavimus. Šaltinis: Lietuvos banko analizė, 2025-11-26 publikuota Verslo žiniose:

 

 

“Įvertinus būsto pardavimo kainos ir renovacijos kaštų skirtumą, dėl smarkiai išaugusių statybos kainų Lietuvoje būsto renovacija finansiškai neapsimoka, suskaičiavo Lietuvos bankas.

 

Eglė Jakučionytė, Lietuvos banko Tyrimų centro vyriausioji ekonomistė, centrinio banko organizuotoje metinėje nekilnojamojo turto (NT) konferencijoje pristatė tyrimo, kuriuo bandė nustatyti mažo renovacijos aktyvumo priežastis, rezultatus.

 

Ekonomistė vertino, kaip keitėsi panašių nerenovuotų ir renovuotų butų kainos, juos parduodant, paprastai tariant, ar daugiabučio atnaujinimas lemia aukštesnes NT kainas.”