Ar Kinijos kariuomenė turi dronų spiečių, kuriuos valdo vienas asmuo?
Taip, Kinijos kariuomenė kuria ir pademonstravo dronų spiečių galimybes, kai vienas operatorius gali valdyti kelis dronus, nors šios kontrolės mastas gali skirtis. Nors „tikrasis“ autonominis spiečių valdymas, kaip matyti šviesų šou, skiriasi nuo karinių pritaikymų, kariuomenė daugiausia dėmesio skiria koordinuotoms, kelių dronų misijoms, kurias prižiūri vienas asmuo, naudodamas nešiojamąjį kompiuterį ar kitą valdiklį.
Kinija pirmauja kuriant šias technologijas kariniams tikslams.
Kariniai dronų spiečiai
Koordinavimas: dronų spiečiai gali būti dislokuoti misijoms vykdyti bendradarbiaujant, ribotai prižiūrint žmonėms.
Vieno operatoriaus valdymas: kai kurios sistemos yra sukurtos taip, kad vienas operatorius paleistų ir valdytų daugybę dronų iš antžeminės sistemos arba „motininio laivo“.
Funkcionalumas: spiečiaus dronai gali dirbti kartu, dalytis informacija ir koreguoti savo elgesį, kad atliktų tokias užduotis, kaip žvalgyba ir tikslūs smūgiai.
Autonominis prisitaikymas: kai kurie dronai gali automatiškai pritaikyti savo elgesį misijos metu, pavyzdžiui, pereiti prie savarankiško valdymo ir persigrupuoti, jei sutrikdomas ryšys.
Apribojimai ir tolesnė plėtra
„Tikras“ spiečius: Kai kurie ekspertai skiria choreografinius šviesų šou ir karinius dronų spiečius, pažymėdami, kad tikras karinis spiečius yra vienas, vieningas, darinys, turintis didesnį autonomijos laipsnį.
Žmogaus priežiūra: Nors vienas asmuo gali valdyti daug dronų, vis tiek reikalingas žmogus-kontrolierius, kuris nustatytų bendrus tikslus arba prireikus sustabdytų veiksmus.
„Gegužės mėnesį karinis jūrų laivynas bandė paleisti ir iškelti daugiau, nei 30, bepiločių valčių iš kovos laivo prie Kalifornijos krantų, kai daugiau, nei tuzinas, įgulos neturinčių, laivų nesugebėjo atlikti savo misijų. Laivai atmetė, jų gaunamus, signalus ir automatiškai išsijungė, kaip saugūs gedimams, todėl jie buvo „negyvi“ vandenyje.
Nesėkmingas eksperimentas greitai tapo potencialiu pavojumi kitiems pratybose dalyvavusiems laivams. Karinis personalas per naktį skubėjo išvalyti netvarką ir vilko laivus į krantą iki kitos dienos 9 val. ryto.
Bono laivai rėmėsi autonomijos programine įranga, vadinama „Lattice“, kurią sukūrė Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė „Anduril Industries“. Karinis jūrų laivynas teigė, kad pratybos buvo atliktos saugiai, tačiau incidentas suneramino karinio jūrų laivyno personalą, kuris tolesnėje ataskaitoje teigė, kad bendrovės atstovai klaidino kariuomenę. Komentaruose, kurie buvo neįprasti tokiai ataskaitai, kurią peržiūrėjo „The Wall Street Journal“, keturi jūreiviai perspėjo apie „nuolatinius operacinio saugumo pažeidimus, saugos pažeidimus ir rangovų klaidų nustatymą“ (Anduril „Industries“).“ Jie rašė, kad jei programinės įrangos konfigūracija nebūtų nedelsiant pataisyta ir patikrinta, kiltų „didelė jėgos panaudojimo rizika ir galimas gyvybių praradimas“.
Nuo pat įkūrimo 2017 m. „Anduril Industries“ tapo viena iš karščiausių bendrovių gausioje gynybos technologijų startuolių srityje, žadanti tiekti aparatinę ir programinę įrangą, kuri atvers naują autonominio karo erą ir aprūpins JAV kariuomenę greičiu, kurį gali pasiūlyti tik startuolis.
Privati bendrovė paskutiniame finansavimo etape buvo įvertinta daugiau, nei 30 milijardų, dolerių ir gavo įspūdingą skaičių karinių sutarčių, skirtų kurti visko prototipus – nuo nepilotuojamų reaktyvinių naikintuvų iki mišrios realybės akinių ir mūšio lauko valdymo sistemų.
Bendrovės įkūrėjas, milijardierius Palmeris Luckey, aiškiai išreiškė savo įsitikinimus. „Mes leidžiame savo pinigus, kurdami veikiančius gynybos produktus, o ne prašome mokesčių mokėtojų apmokėti sąskaitas.“ „Dėl to mes dirbame daug greičiau ir pigiau, nei dauguma tradicinių [didelių gynybos bendrovių]“, – balandžio mėnesio TED kalboje sakė Luckey. „Skirtingai nuo tradicinių rangovų, mes kuriame, išbandome ir diegiame savo produktus per mėnesius, o ne metus.“
Sparčiai veikiantis startuolio požiūris turi ir nemažai nesėkmių – uždarų karinių pratybų metu, privačiuose dronų poligonuose ir net mūšio lauke Ukrainoje.
Kalifornijoje vasarą, prieš svarbų pirmąjį oro pajėgų skrydį, per antžeminius bandymus Kalifornijoje mechaninė problema sugadino „Anduril“ nepilotuojamo reaktyvinio naikintuvo „Fury“ variklį. Rugpjūtį Oregone per bandymą, kuriame dalyvavo jos kontrdronų sistema „Anvil“, kilo 22 akrų gaisras. O pratybose su nepilotuojamais laivais prie Kalifornijos krantų „Anduril“ „Lattice“ programinė įranga sunkiai valdė laivus.
Vienintelė tikra „Anduril“ patirtis mūšio lauke – Ukrainoje – taip pat buvo sugadinta, įskaitant pažeidžiamumą priešo trikdymui, teigia buvę darbuotojai ir kiti, susipažinę su sistemomis Ukrainoje. Pavyzdžiui, kai kurie Ukrainos SBU saugumo tarnybos fronto linijos kariai pastebėjo, kad jų „Altius“ klajojantys dronai sudužo ir nepasiekė savo taikinių. Su tuo susipažinę šaltiniai teigė, kad dronai buvo tokie problemiški, jog 2024 m. juos nustojo naudoti.
„Iššūkis bus, ar jie galės įvykdyti savo užduotį? Jie turi minimaliai perspektyvius produktus įvairiose srityse“, – sakė buvęs karinio jūrų laivyno strategas Bryanas Clarkas, dabar dirbantis Hudsono institute.
Po to, kai Žurnalas pasiteiravo apie šiuos incidentus, bendrovė teigė, kad jos metodai gali lemti testavimo nesėkmes. „Suprantame, kad mūsų labai iteracinis technologijų plėtros modelis – greitas judėjimas, nuolatinis testavimas, dažnos nesėkmės, darbo tobulinimas ir visiškas kartojimas iš naujo – gali palengvinti mūsų kritikų darbą“, – teigiama bendrovės pranešime. „Tai rizika, kurią mes prisiimame. Mes patiriame nesėkmių - daug.“
„Anduril“ atstovai ir bendrovės gynėjai teigia, kad šios problemos kyla bet kurioje ginklų kūrimo programoje ir kad bendrovės inžinieriai daro įspūdingą pažangą. Jie teigia, kad nė vienas iš incidentų nerodo esminių jos produktų problemų.
Bendrovė teigė, kad ji „beveik nuolat“ palaiko buvimą Ukrainoje, kad atnaujintų programinę įrangą ir ginklus, ir kad jos dronai pasirodė esą veiksmingi prieš daugybę Rusijos išteklių.
„Lattice“ programinė įranga skirta sujungti įvairias ginklų sistemas, kad vienas karys galėtų valdyti įvairius dronus. Savo svetainėje bendrovė teigia, kad „Lattice“ gali organizuoti „mašinų tarpusavio užduotis tokiu mastu ir greičiu, kuris viršija žmogaus galimybes“.
Platforma „leidžia mums dislokuoti milijonus ginklų, nerizikuojant milijonais gyvybių. Ji taip pat leidžia mums atnaujinti šiuos ginklus kodo greičiu“, – balandžio mėnesį sakė Luckey.
Tačiau kai kuriose Karinio jūrų laivyno pratybose „Lattice“ gerokai atsiliko nuo lūkesčių, remiantis dokumentais, gynybos pareigūnais ir su šiuo klausimu susipažinusiais asmenimis. Kai kuriais atvejais operatoriai turėjo rankiniu būdu siųsti komandas laivams arba valdyti juos nuotoliniu būdu, naudodami įrenginį, dėl programinės įrangos trūkumų, teigė šaltiniai.
Gegužės mėnesį Kalifornijoje vykusiose pratybose su dronais „BlackSea Technologies“ pagaminti bepiločiai laivai, pradėję stovėti vandenyje, naudojosi „Lattice“ sistema. Laivai atmesdavo komandas ir negalėjo patikimai manevruoti nuo kito eismo, todėl, anot su pratybomis susipažinusių asmenų, buvo sustabdyti su saugos mechanizmu.
Anduril teigė, kad gedimas nebuvo „Lattice“ kaltė, o veikiau „BlackSea Technologies“ pagamintos laivų programinės įrangos klaida. „Anduril“ teigė, kad nustatė pagrindinę priežastį, ištaisė problemą ir po kelių dienų grįžo prie pratybų, kad sėkmingai įvykdytų autonominių misijų planus.
„BlackSea“ perdavė klausimus apie pratybas Kariniam jūrų laivynui. „BlackSea“ taip pat teigė, kad jų laivas yra sukurtas veikti su įvairia programine įranga ir kad jis sėkmingai veikė su puse tuzino kitų programinės įrangos paketų.
Karinio jūrų laivyno atstovas spaudai nekomentavo bendrovių veiklos, tačiau teigė, kad pratybų metu buvo įdiegtos kelios rizikos mažinimo priemonės ir jos nesukėlė pavojaus karinei jėgai ar potencialių gyvybių netekimo galimybių.
Trys su pratybomis susipažinę asmenys teigė, kad problema buvo „Anduril“, nes bendrovė buvo atsakinga už teisingą savo programinės įrangos įdiegimą. Su preliminarios ataskaitos autoriais, kurie teigė, kad „Anduril“ suklaidino kariuomenę, susisiekti nepavyko.
Didžiausias ir potencialiai pelningiausias „Anduril“ karinis projektas taip pat susidūrė su iššūkiais.
Kai praėjusiais metais „Anduril“ laimėjo kelių milijonų dolerių vertės oro pajėgų sutartį sukurti ir išbandyti bepiločio naikintuvo, žinomo, kaip „Bendradarbiaujantis kovinis orlaivis“, prototipą, tai signalizavo apie didžiausią bendrovės šansą sukurti didelę ginklų sistemą Pentagonui. Bendrovė, kuri niekada negamino ginklų dideliu mastu, stato gamyklą Ohajuje bepiločiui lėktuvui gaminti.
Oro pajėgų vadovai iš pradžių tikėjosi, kad orlaivis skraidys iki vasaros pabaigos. Tačiau rugpjūčio mėnesį atlikto bandymo metu dėl mechaninio gedimo į orlaivio įsiurbimo angą buvo įtraukta vinis, dėl kurios buvo pažeistas variklis, teigė su šiuo įvykiu susipažinę asmenys.
„Anduril“ viešai neatskleidė variklio problemos, o paklaustas apie skrydžio laiką rugsėjį vykusio pokalbio su žurnalistais metu, Luckey teigė, kad vėlavimą lėmė sudėtingi Karinių oro pajėgų antžeminiai bandymai, nes tuo metu Karinės oro pajėgos turėjo tik vieną „Anduril“ lėktuvą.
„Jei tai priklausytų nuo mano inžinierių, mes jau prieš kelis mėnesius būtume nuspaudę droselį ir pakilę į orą“, – pokalbio metu sakė Luckey.
Vadovai taip pat žurnalistams sakė, kad bendrovė skiria laiko tinkamai programinei įrangai, kuri, jų teigimu, leistų jiems „aplenkti“ bandymų planą, skrendant pusiau autonomiškai.
Spalio 31 d., kai dronas „Fury“ pakilo į Pietų Kalifornijos dangų, bandomasis skrydis įvyko praėjus dviem mėnesiams po pagrindinio „Anduril“ konkurento Karinių oro pajėgų programoje „General Atomics“ pirmojo skrydžio.
Andurilas teigė, kad vinis, dėl kurios variklis buvo apgadintas, buvo laikinai sumontuoto bandymo prietaiso rezultatas ir neturėjo nieko bendra su orlaivio konstrukciniu dizainu. Karinės oro pajėgos teigė, kad „Anduril“ ir „General Atomics“ aplenkė programos grafiką, pagal kurį iki metų pabaigos reikėjo atlikti bandomąjį orlaivio skrydį.
„Tiek „Anduril“, tiek „General Atomics“ yra labai ankstyvose plėtros stadijose, kurios žada dideles galimybes, tačiau dar reikia nueiti ilgą kelią, kad ši galimybė būtų realizuota“, – sakė Davidas Deptula, atsargos Karinių oro pajėgų generolas leitenantas, dabar einantis Mitchell instituto aerokosminių tyrimų, aviacijos ir kosmoso tyrimų centro, dekano pareigas.
Rugpjūčio mėnesį Oregone vykusio dronų perėmimo bandymo metu „Anduril“ kontrdronų sistema „Anvil“ sudužo ir sukėlė 22 akrų gaisrą netoli Pendletono oro uosto, teigiama incidento ataskaitoje, kurią žurnalas gavo pagal Informacijos laisvės įstatymo prašymą.
Ataskaitoje teigiama, kad „Anduril“ bandė gesinti liepsnas savo transporto priemone, tačiau gaisrui gesinti teko pasitelkti tris vietos ugniagesių komandos sunkvežimius. „Anduril“ teigė, kad nuo to laiko sukūrė smūgio ir perėmimo bandymų šaudykloje švelninimo planą, kad ateityje būtų galima sušvelninti gaisrų riziką arba jų išvengti.
Analitikai teigia, kad didelės gynybos bendrovės, kurios bandymus atlieka jau dešimtmečius, paprastai supranta savo ribas ir turi tinkamas švelninimo priemones vietoje. „Anduril“ instituciniu požiūriu yra mažiau pasirengusi tai daryti, todėl ji ieško būdų, kaip tai padaryti“, – sakė Jonathanas Wongas, vyresnysis „Rand“ politikos tyrėjas, kalbėdamas apie gaisrą.
„Mes atliekame bandymus penkias dienas per savaitę beveik 52 savaites per metus keliose mūsų bandymų vietose visoje JAV“, – teigė bendrovė. „Manome, kad tokie dalykai pasikartos retkarčiais dėl bandymų apimties.“" [1]
1. Defense-Tech Startup Hits Weapon Setbacks. Holliday, Shelby; Somerville, Heather; MacDonald, Alistair; Glazer, Emily. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 29 Nov 2025: A1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą