„Nuovargis, sąnarių skausmas, bėrimai, smegenų migla ar dilgčiojimas rankose ir kojose gali atrodyti kaip normalūs senėjimo požymiai, tačiau jie taip pat gali rodyti autoimuninę ligą.
Šios potencialiai negalią sukeliančios ir dažnai menkai suprantamos būklės, įskaitant reumatoidinį artritą, vilkligę ir 1 tipo diabetą, atsiranda, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja paties organizmo ląsteles ir audinius. Daugelis šių ligų atsiranda tik vidutinio amžiaus ir vėliau. Praėjusį gruodį paskelbtame „Mayo“ klinikos tyrime nustatyta, kad autoimuninių ligų rodikliai smarkiai padidėja po 50 metų ir dar labiau išauga po 65 metų – iš dalies dėl to, kad atvejai gali būti neatpažinti metų metus.
Mokslininkai dabar sparčiai tobulėja suprasdami ir gydydami šiuos sutrikimus, kurdami tikslesnius diagnostinius kraujo tyrimus ir naujus gydymo būdus. Nacionaliniai sveikatos institutai, kurie iš dalies finansavo „Mayo“ tyrimą, liepos mėnesį pradėjo iniciatyvą koordinuoti autoimuninius tyrimus visuose savo institutuose, siekdami paspartinti atradimus, pagerinti diagnozę ir gydymą bei geriau suprasti, kaip daugelis amerikiečių gyvena su autoimuninėmis ligomis. Apskaičiuota, kad jų skaičius svyruoja nuo 15 iki net 50 milijonų.
Dalis problemų diagnozuojant autoimunines ligas yra ta, kad simptomai gali sutapti su dešimtimis kitų ligų. Plačiai naudojami kraujo tyrimai gali atskleisti neįprastą imuninį aktyvumą, tačiau dažnai nepavyksta nustatyti tikslios problemos. Tie patys imuniniai žymenys, kurie atsiranda, kai organizmas kovoja su infekcija, taip pat gali pasireikšti sergant keliomis autoimuninėmis ligomis – arba net žmonėms, kurie niekada jų neišsivystė.
Tuo tarpu autoimuninės ligos tampa dažnesnės su amžiumi, nes keičiasi imuninė sistema. Trumpalaikiai uždegimo protrūkiai, kuriuos organizmas anksčiau naudodavo kovai su infekcija, gali užsitęsti. Tai sukuria nuolatinį, žemo laipsnio nudegimą, vadinamą uždegimu, kuris gali suklaidinti imuninę sistemą, todėl ji labiau linkusi palaikyti organizmo ląsteles įsibrovėliais.
„Autoimuninės ligos, kurios atsiranda vėliau gyvenime, atsiranda dėl bendro senėjimo ir to, kad kartais žmonėms diagnozė nustatoma amžinai, poveikio“, – sako tyrimo autorė dr. DeLisa Fairweather, imunologė, vadovaujanti transliaciniams tyrimams Mayo universiteto širdies ir kraujagyslių medicinos katedroje. „Žmonėms vėliau diagnozuojamos ligos, kurios galėjo prasidėti, kai jiems buvo 40.“
Pasak NIH, daugybė genetinių ir aplinkos veiksnių dešimtmečius sąveikauja sudėtingais būdais. Infekcijos, hormoniniai pokyčiai ir net žarnyno mikrobai gali sukelti ligas jautriems žmonėms. Tyrėjai tiria, ar Covid-19 infekcijos gali paspartinti autoimunitetą ir ar lėtinis stresas, tam tikri receptiniai vaistai ar ilgalaikis „amžinų cheminių medžiagų“, esančių vandenyje ir pakuotėse, poveikis gali prisidėti. Moterys paveikiamos daug dažniau nei vyrai, iš dalies dėl imuninių pokyčių, kurie apsaugo nėštumą.
Perspektyvi nauja tyrimų kryptis sutelkta į imuninės sistemos reguliacines T ląsteles – natūralius stabdžius, kurie neleidžia jai pulti sveikų audinių. 2025 m. Nobelio premija atiteko trims mokslininkams, kurie atrado, kaip veikia šios ląstelės ir koks genas jas kontroliuoja. Jų išvados yra tiriamos su tokiomis ligomis kaip reumatoidinis artritas.
Stanfordo universiteto Medicinos mokykloje dr. Scotto Boydo vadovaujami tyrėjai sukūrė dirbtiniu intelektu pagrįstą kraujo tyrimo metodą, skirtą imuninei sistemai nuskaityti, ieškant požymių, kad šie stabdymo mechanizmai neveikia. Sistema naudoja mašininį mokymąsi, kad analizuotų milijonus imuninių ląstelių receptorių – molekulinius pirštų atspaudus, kurie lieka organizmui reaguojant į grėsmes – ir aptiktų su autoimuninėmis ligomis susijusius modelius. veikla.
Aptikdami šiuos įspėjamuosius ženklus paprastame kraujo mėginyje, tyrėjai tikisi greičiau ir tiksliau diagnozuoti autoimunines ligas ir numatyti, kurie gydymo būdai gali būti veiksmingiausi konkrečiam pacientui.
Mokslininkai taip pat kuria greitesnes, tikslesnes priemones autoimuninėms pūslių ligoms diagnozuoti – būklėms, kurios atsiranda, kai imuninė sistema atakuoja baltymus, laikančius odos sluoksnius kartu. Mayo klinikoje dermatologė dr. Julia Lehman ir jos komanda sukūrė kraujo tyrimą, kuris tiesiogiai aptinka specifinius antikūnus, sukeliančius šiuos skausmingus sutrikimus, kurie gali paveikti odą, akis ar burną ir dažnai ankstyvoje stadijoje painiojami su egzema ar dilgėline. Naujasis tyrimas padeda gydytojams tiksliau pritaikyti gydymą kiekvienai ligai ir numatyti susijusių sveikatos sutrikimų buvimą, taip pat kiekvieno paciento reakciją į gydymą, sako Lehman.
Kai kurie gydymo proveržiai jau pasiekia pacientus. Reumatoidinio artrito atveju, kai imuninė sistema atakuoja sąnarių gleivinę, biologiniai vaistai gali kontroliuoti uždegimą ir užkirsti kelią pažeidimams, nors jie taip pat gali padidinti infekcijos riziką arba sukelti nuovargį ir pykinimą.
Kaip alternatyva dabartiniams gydymo būdams, Maisto ir vaistų administracija neseniai patvirtino „SetPoint Medical“ pagamintą implantuojamą prietaisą žmonėms, sergantiems vidutinio sunkumo ar sunkiu reumatoidiniu artritu, kurie nereagavo į kitus gydymo būdus arba jų netoleravo.
Šis prietaisas pagrįstas „SetPoint“ įkūrėjo dr. Kevino Tracey, vadovaujančio Feinsteino medicinos tyrimų institutams „Northwell Health“ ligoninėje Niujorke, išvadomis.
Jis atrado, kad klajoklio nervas, jungiantis smegenis su daugeliu organų, gali siųsti elektrinius signalus, kurie slopina uždegiminę reakciją. Klinikinių tyrimų metu pacientams, sergantiems reumatoidiniu artritu, kurie iš implanto gavo silpnus elektrinius impulsus į klajoklio nervą, pasireiškė mažiau paūmėjimų ir mažesnis ligos aktyvumas.
Nors nėra patikimo būdo išvengti autoimuninių ligų, tyrimai rodo, kad lėtinio uždegimo kontrolė – sveika mityba, reguliari mankšta, geras miegas, streso kontrolė ir sveiko svorio palaikymas – gali padėti palaikyti ramesnę ir labiau subalansuotą imuninę sistemą.
Mokslininkai ir toliau ieško naujų būdų, kaip palaikyti stiprią imuninę sistemą, kad vyresnio amžiaus suaugusieji galėtų kovoti su infekcijomis ir vėžiu. Tačiau kai kurie įrodymai rodo, kad imuninės sistemos senėjimas kartu su kūnu gali būti naudingas. Daugiau nei 100 pacientų, kuriems buvo 60–70 metų, gydėsi Mayo ligoninėje dėl autoimuninės ligos, pažeidžiančios arterijas, turėjo neįprastai stiprią imuninę sistemą, kuri su amžiumi nesulėtėjo, vadinamą „imuniniu jaunimu“. Tačiau, remiantis tyrimu, užuot juos apsaugojusi, jų jaunatviška imuninė sistema puolė jų įprastai senstančius audinius, tarsi jie būtų svetimi įsibrovėliai.
Neturėdama priemonių atjauninti visą kūną, įspėja dr. Cornelia Weyand, Mayo imuniteto ir uždegimo programos direktorė ir tyrimo bendraautorė, kad „vien imuninės sistemos atjauninimas sukuria autoimuninės ligos riziką“.
---
Laura Landro, buvusi „Wall Street Journal“ vyriausiojo redaktoriaus asistentė, yra knygos „Survivor: Taking Control of Your Fight Against Cancer“ autorė. Su ja galima susisiekti el. paštu reports@wsj.com.” [1]
1. Encore (A Special Report) --- Why Autoimmune Diseases Rise Sharply After 50: Scientists are making progress in treating these disorders, which can go unrecognized for years. Landro, Laura. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 24 Nov 2025: R10.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą