Oi bėda, mes, turtingi Vakarų europiečiai, negalėsime vogti pinigus iš sergančių amerikiečių, kurie finansavo mūsų vaistų kūrimą ir gamybą: JAV vaistų politikos pokyčiai gali palikti Europą be naujausių gydymo būdų

„Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos sprendimai keičia pasaulines vaistų kainodaros taisykles ir kelia nerimo bangą Europos sveikatos apsaugos sistemose. Jeigu Europa nesiims skubių veiksmų, jos pacientai rizikuoja netekti prieigos prie inovatyvių, gyvybes gelbstinčių vaistų, o gydymas gali tapti neįkandamai brangus.

 

Šiandieninė situacija reikalauja ne tik atidžiai stebėti įvykius už Atlanto. Privalu iš esmės peržiūrėti Europos konkurencingumo strategiją, nes ant kortos pastatyta ne vien inovatyvios vaistų pramonės ateitis, bet ir žmonių sveikata. Naujos taisyklės keičia rinkos sąlygas Priežastis, dėl kurios skambinama pavojaus varpais, slypi JAV prezidento Donaldo Trumpo užmojyje įvesti vadinamąją didžiausio palankumo valstybės (angl. Most Favored Nation, toliau – MFN) kainodaros politiką. Dirbtinio intelekto sukurti vaistai ir patikimumas moksle: ar tai nėra pavojinga? Kol kas Baltieji rūmai siekia sudaryti tik savanoriškus susitarimus su vaistų gamintojais, o ne nustatyti privalomą kainodarą. Tačiau politinė aplinka nuolat keičiasi. MFN politika nustato, kad farmacijos kompanijos JAV vartotojams turi taikyti tokias pat kainas, kokios yra mažiausios kitose ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse. Kadangi JAV rinka yra didžiausia pasaulyje, o daugelis didžiųjų farmacijos bendrovių valstijose generuoja bent pusę visų savo pajamų, tokie drastiški reikalavimai privers gamintojus iš pagrindų keisti savo strategijas Europoje.

 

Mastrichto universiteto Europos visuomenės sveikatos profesorius Helmutas Brandas leidiniui „Politico“ teigė, kad JAV kainų susiejimas su mažiausiomis kainomis, mokamomis kitose dideles pajamas gaunančiose šalyse, turės didžiulį grandininį poveikį Europos Sąjungoje.

 

Profesoriaus nuomone, užuot mažinusios kainas JAV ir taip rizikuodamos prarasti milžiniškas pajamas, kai kurios kompanijos delsia pristatyti naujus vaistus Europos rinkose arba apskritai atsisako juos čia tiekti. Pristačius naują preparatą Europoje už gerokai mažesnę kainą, ji automatiškai kristų ir JAV rinkoje, o tai smarkiai pakenktų tolesniems vaistų tyrimams bei inovacijų plėtrai.

 

Su juo sutinka ir Europos farmacijos verslo asociacijos (EUCOPE) vadovas Alexanderis Natzas, kuris tame pačiame leidinyje pasidalijo įspūdžiais po pokalbių su retų ligų vaistus kuriančiomis JAV įmonėmis. Jis ne tik pabrėžė, kad lėtesnis vaistų pristatymas rinkai reiškia prastesnes galimybes pacientams, bet ir atkreipė dėmesį į tai, jog vaistų gamintojai, kurie anksčiau tvirtai buvo įsitikinę, kad pirma eis į Europą, ypač į Vokietiją, dabar nėra tuo 100 procentų tikri. Europa liks „laukiamajame“? Šias nerimą keliančias tendencijas skaičiais patvirtina ir nepriklausomos ekonominių tyrimų bei konsultacijų bendrovės „Copenhagen Economics“ (CE) kartu su EUCOPE 2026 metais parengta publikacija. Joje detaliai analizuojama prekybos ir investicijų perspektyva naujų JAV sprendimų fone.

 

Reaguodamos į griežtą MFN kainodarą, net 64 proc. įmonių pripažįsta, kad artimiausiu metu greičiausiai uždels arba atšauks vaistų pristatymą pasirinktose ES valstybėse. O ilgalaikėje perspektyvoje šis rodiklis gali išaugti net iki 82 proc. Negana to, tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis gamintojų, siekdami išlaikyti balansą, didins vaistų kainas už JAV ribų. Tai lems, kad finansinė našta netrukus gali gulti tiesiai ant Europos valstybių ir pačių pacientų pečių. Net 57 proc. apklaustų įmonių prognozuoja, jog tokios priemonės neišvengiamai sumažins bendras pasaulines investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei palies senajame žemyne dirbančius mokslininkus. Šiuos procesus atidžiai stebintis pasaulinės rinkos prieigos analitikas Neilas Grubertas tikina, kad MFN įtaka nebėra tik teorinė ir atkreipia dėmesį į Europos pareigūnų signalus. Štai, pavyzdžiui, Vokietijos inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos prezidentas Hanas Steutelis problemos mastą pripažino duodamas interviu laikraščiui „Ärzte Zeitung“. „Vokietija visuomet itin didžiavosi tuo, kad beveik visos inovacijos čia prieinamos labai greitai. Tačiau taip jau nebėra. Yra kelios įmonės, kurios nepristato naujų produktų arba atideda jų išleidimą. Jos laukia ir stebi, ką tiksliai reikš pokyčiai Amerikoje“, – teigė H. Steutelis.

 

Analogiškos nuotaikos tvyro ir Pietų Europoje. Ispanijos sveikatos apsaugos sekretorius Javieras Padilla savo tinklaraštyje akcentavo, jog MFN sukelia vėlavimus bei nenorą pristatyti inovatyvių vaistų. Anot jo, sprendimai privalo būti nukreipti į neatidėliotiną pacientų prieigą prie ląstelių terapijos, biologinių preparatų ir retų ligų gydymo. Užuot mažinusios kainas JAV ir taip rizikuodamos prarasti pajamas, kompanijos greičiausiai tiesiog pakels vaistų kainas kitose šalyse. CE tyrimas atskleidžia, kad 60 proc. įmonių trumpalaikėje ir net 70 proc. ilgalaikėje perspektyvoje planuoja didinti kainas už valstijų ribų. Pavyzdžiui – Europoje. Tokie galimi kompanijų sprendimai skaudžiausiai smogs patiems pažeidžiamiausiems. Kaip elektroniniame laiške portalui Swissinfo.ch teigė Europos vėžio lygų asociacijos politikos koordinatorė Toma Mikalauskaitė, kai pacientai jau susiduria su vėlavimais ir vaistų trūkumu, didėjančios vaistų kainos paliktų dalį onkologinių pacientų be jiems skubiai reikalingų produktų ir priežiūros.

 

Būtinas atsakas – išsaugoti Europos vaistų pramonę

 

Farmacijos pramonė atkreipia dėmesį į skubų poreikį reaguoti ne izoliuotai, o apjungiant pastangas visame žemyne. Privalu nedelsiant ieškoti tvarių sprendimų, didinančių Europos konkurencingumą biotechnologijų srityje. Juk per pastaruosius du dešimtmečius Europa jau prarado ketvirtadalį pasaulinės investicijų dalies, o tyrimų biudžetai augo lėčiau nei JAV ar Kinijoje. Turime nepamiršti esminio fakto – be tvirto farmacijos sektoriaus ES prekybos balansas iš įspūdingo 147 mlrd. eurų pertekliaus akimirksniu virstų 47 mlrd. eurų deficitu. Maža to, Europos valstybėms tai yra ypač jautrus klausimas, nes bet koks delsimas ar negebėjimas prisitaikyti reikš tik viena – mūsų piliečiai inovatyvių vaistų lauks dar ilgiau arba jų apskritai negaus. Į susiklosčiusią kritinę situaciją sureagavo ir Europos farmacijos pramonės asociacijų federacija (EFPIA), kurios narė yra ir Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA). Ji pasiūlė dešimties žingsnių planą, kurio įgyvendinimas padėtų stiprinti regiono konkurencingumą bei užtikrinti inovacijų plėtrą. EFPIA pabrėžia, kad Europos mastu būtina modernizuoti reguliacinę ir klinikinių tyrimų sistemą, stiprinti intelektinės nuosavybės apsaugą. Šalių lygmenyje reiktų palaipsniui atsisakyti perteklinių nacionalinių kaštų ribojimo mechanizmų, integruoti visus inovatyvių vaistų vertės aspektus į sveikatos technologijų vertinimą, kainodaros ir kompensavimo mechanizmus bei didinti finansavimą inovatyvių vaistų kompensavimui. Dokumente ypač akcentuojama neatidėliotino strateginio dialogo svarba tarp visų sveikatos ekosistemos dalyvių.

 

Situacijos rimtumą puikiai iliustruoja ir tai, jog su iššūkiais inovacijų prieinamumo srityje jau susiduria net tokios didelės valstybės kaip Vokietija. Todėl akivaizdu, jog jeigu nebus imamasi bendrų veiksmų, mažiau patrauklios rinkos, taip pat ir Lietuva, šios krizės padarinius neišvengiamai pajus dar skaudžiau. „Tai yra „dabar arba niekada“ momentas Europai apsaugoti savo pramonę, sumažinti priklausomybę nuo išorės veiksnių ir užtikrinti naujų vaistų tiekimą savo piliečiams“, – pabrėžė federacijos generalinė direktorė Nathalie Moll. Pasak federacijos, tik vieningas požiūris, paremtas atviru bendradarbiavimu, gali užtikrinti, kad Europa ne tik išlaikys savo konkurencingumą gyvybės mokslų sektoriuje, bet ir garantuos, jog naujausi gydymo metodai laiku pasieks pacientus. Vertinant visa tai, yra būtina peržiūrėti, kaip vertiname inovacijas, didinti investicijas į inovatyvų gydymą ir sukurti tokią aplinką, kuri skatintų mokslinius tyrimus pačioje Europoje. Priešingu atveju, jeigu Europos politikai nesugebės sukurti inovacijoms palankios ekosistemos, kaina, kurią teks sumokėti, bus matuojama ne tik prarastais milijardais eurų, bet ir atimtomis galimybėmis išsaugoti žmonių sveikatą ar net gyvybes.“