2009 m. sausio 3 d., šeštadienis
Anglosaksų studijų modelio kritika
Stipriausia konkurencija mums bus ne JAV ar Anglija, bet kaimyninės skandinavų šalys, kur studijos yra nemokamos. Šiandienos krizę sukėlusio savanaudiško manipuliavimo finansine sistema banga kilo kaip tik JAV ir Anglijoje. Jiems reikia pagalvoti apie jų elito brandinimo schemas. Mums neverta aklai juos mėgdžioti ten, kur jie jau subankrutavo. Kas liečia geriausią Harvardo universitetą, tai jis yra privatus. Jei pajėgsime, - kurkime ir mes privatų brangiai kainuojantį universitetą. Bet negriaukime to, ką turime dabar.
2009 m. sausio 2 d., penktadienis
Lietuvai - Prūsijos likimas
"...labiausiai nuo staigiai pasikeitusių ekonominių sąlygų nukentės į vidaus sektorių orientuoti bei labiausiai prasiskolinę sektoriai (statyba, nekilnojamas turtas, vidaus prekyba, kelių ir oro transportas)." (1) Tie sektoriai buvo mūsų ekonomikos variklis. Naivu tikėtis eksporto pasaulinės didžiausios šimtmečio krizės akivaizdoje. Lietuvos ūkis yra labai prastas. Jis jau bankrutuoja.
Kubiliaus antra privatizacijos banga bus įspūdingesnė už pirmąją. Ruošiama programa privatizuoti universitetus. Visi Lietuvos universitetai yra prasti. Todėl visi bankrutuos. Buvo šansas panaudoti universitetus, kad pakelti Lietuvos ūkio konkurencingumą. Greitai ir tokio šanso nebeliks. Nebėra Prūsijos. Nebeliks ir Lietuvos.
1. Bankininkai: „greitojo“ pelno era pasibaigė
Kubiliaus antra privatizacijos banga bus įspūdingesnė už pirmąją. Ruošiama programa privatizuoti universitetus. Visi Lietuvos universitetai yra prasti. Todėl visi bankrutuos. Buvo šansas panaudoti universitetus, kad pakelti Lietuvos ūkio konkurencingumą. Greitai ir tokio šanso nebeliks. Nebėra Prūsijos. Nebeliks ir Lietuvos.
1. Bankininkai: „greitojo“ pelno era pasibaigė
2009 m. sausio 1 d., ketvirtadienis
Kreipimasis į studentiją
Kolegos studentai,
Naujoji valdžia nori jus ir jūsų šeimas apkrauti didžiulėmis skolomis už jūsų studijas. Dėstytojų streikas bus žymiai veiksmingesnis, jei studentija įsijungs į protesto akcijas. Vienybėje - jėga. (1)
1. Dėstytojai rengiasi streikui Komentarai
Naujoji valdžia nori jus ir jūsų šeimas apkrauti didžiulėmis skolomis už jūsų studijas. Dėstytojų streikas bus žymiai veiksmingesnis, jei studentija įsijungs į protesto akcijas. Vienybėje - jėga. (1)
1. Dėstytojai rengiasi streikui Komentarai
Japonai, lietuviai ir rusai
Kęstas, 2009 01 01 20:50
Nepirko Japonija bankų. Ir Lietuva dabar neperka. O amerikiečiai skatina vartojimą iš visų jėgų. Jie turi šansų išvengti ilgo nuosmukio, o mes - ne. Ką lietuviai darys, kai Anglija atsigaus, o Lietuva - ne? Pradžiugins rusus ir gudus, palikdami tuščiomis daug žemių. Kaip Kubilius kovos su rusais, būdamas tarp jų vienas ir dar toks necharizmatiškas? Ar pajėgs vargšas išgerti tiek degtinės?
"tr, 2008 12 31 17:42
Japonija šį bei tą gamino, skirtingai nei mes. Japonija gamindamai eksportui, prisikaupė tiek pinigų, kad nebeliko kur jų kišti, todėl išsipūtė akcijų ir nekilnojamo turto burbulus. O kai jie ėmė bliūkšti, jų valdžia ėmė supirkinėti bankus (ką dabar sėkmingai daro amerikiečiai) ir firmas. Vietoj to kad leistų joms ramiai bankrutuoti, nes nemokėjo normaliai verslauti, prisikūrė krūvą įmonių - zombių. Japonija - ne Lietuva, nereikia lygint."
1. Krizė nesirenka aukų ir laiko Komentarai
Nepirko Japonija bankų. Ir Lietuva dabar neperka. O amerikiečiai skatina vartojimą iš visų jėgų. Jie turi šansų išvengti ilgo nuosmukio, o mes - ne. Ką lietuviai darys, kai Anglija atsigaus, o Lietuva - ne? Pradžiugins rusus ir gudus, palikdami tuščiomis daug žemių. Kaip Kubilius kovos su rusais, būdamas tarp jų vienas ir dar toks necharizmatiškas? Ar pajėgs vargšas išgerti tiek degtinės?
"tr, 2008 12 31 17:42
Japonija šį bei tą gamino, skirtingai nei mes. Japonija gamindamai eksportui, prisikaupė tiek pinigų, kad nebeliko kur jų kišti, todėl išsipūtė akcijų ir nekilnojamo turto burbulus. O kai jie ėmė bliūkšti, jų valdžia ėmė supirkinėti bankus (ką dabar sėkmingai daro amerikiečiai) ir firmas. Vietoj to kad leistų joms ramiai bankrutuoti, nes nemokėjo normaliai verslauti, prisikūrė krūvą įmonių - zombių. Japonija - ne Lietuva, nereikia lygint."
1. Krizė nesirenka aukų ir laiko Komentarai
Ką daryti su vagimis?
Kęstas, 2009 01 01 20:26
Išvagia. Nieko nepadarysi. Šalis yra per maža. Visi - kūmai, visi - draugai. Kirkilas ir Kubilius,- tai 2K ir taip toliau. Reikia mums, mažų silpnų valstybių atstovams, kovoti už didesnį Europos Sąjungos vaidmenį mūsų valdyme. Ateis rinkimai į Europarlamentą, reikia apie tai kalbėti.
"> Kęstas >V., 2009 01 01 05:40, 2009 01 01 10:43
Tu neteisus, Kestai. Ta ka mes uzsidirbam mums isejus i pensija butu tikrai per daug. Deja visokios biurokratines ziurkes, kuriu priviso kaip po atominio sprogimo, suvalgys viska ka mes imokam mokesciu forma bet ir tam paciam pravalgymui pasiskolins nerelias pinigu sumas. Na zinoma, kur yra gaspadorius, ten paskaiciuojamos pajamos ir planuojamos islaidos. Deja, seimininko nera, o skolinti pinigai ir visos Lietuvos vardu.Cia kaip toje patarleje " is tuscio kubilo i kiaura" Ha, ir taip jau 2 desetkas metu." (1)
1. G.Jeglinskas. Krizė atneša ne tik blogas naujienas, bet ir galimybes Komentarai.
Išvagia. Nieko nepadarysi. Šalis yra per maža. Visi - kūmai, visi - draugai. Kirkilas ir Kubilius,- tai 2K ir taip toliau. Reikia mums, mažų silpnų valstybių atstovams, kovoti už didesnį Europos Sąjungos vaidmenį mūsų valdyme. Ateis rinkimai į Europarlamentą, reikia apie tai kalbėti.
"> Kęstas >V., 2009 01 01 05:40, 2009 01 01 10:43
Tu neteisus, Kestai. Ta ka mes uzsidirbam mums isejus i pensija butu tikrai per daug. Deja visokios biurokratines ziurkes, kuriu priviso kaip po atominio sprogimo, suvalgys viska ka mes imokam mokesciu forma bet ir tam paciam pravalgymui pasiskolins nerelias pinigu sumas. Na zinoma, kur yra gaspadorius, ten paskaiciuojamos pajamos ir planuojamos islaidos. Deja, seimininko nera, o skolinti pinigai ir visos Lietuvos vardu.Cia kaip toje patarleje " is tuscio kubilo i kiaura" Ha, ir taip jau 2 desetkas metu." (1)
1. G.Jeglinskas. Krizė atneša ne tik blogas naujienas, bet ir galimybes Komentarai.
"Reformuojantys" apgavikai
Kęstas
2009.01.01 19:59
Nereikia jokios kompetencijos, kad suvokti Lietuvos kolegijų bei universitetų tvarkymo esmę: bet kokiu būdu išlupti kuo daugiau pinigų iš jau ir taip sunkiai gyvenančių žmonių. Niekam nerūpi nei mūsų darbai, nei verslai, nei Lietuvos vardas pasaulyje. Vykime iš valdžios "reformuojančius" apgavikus.
"Ruth
2009.01.01 19:40
As pagalvoju del svietimo reformos, na neturiu kompetencijos, bet jei pernai Kauno kolegija baige studentai pagal specialybe neturi sansu gauti darba? Ir konkreciau paziuret i kiekviena tokio jauno zmogaus atveji, zmogiskai, o ne statistiskai.. Ka jiems daryt? Na kai kurie gavo darba "Senukuose" pardavejais. Bet tai kam tada mokintis tris metus kolegijose??? Iskapstyti tuos visus siulu galus toje svietimo sistemoje yra nelengva, bet juk tam ir sedi zmones ministerijoj ir parlamente. As dziaugciaus, jei studentai turetu vilti gauti darbus pagal ismokta krypti, bet kiek tenka su jais pakalbet - jie tos vilties neturi...???" (1)
1. V. Adamkus: vykime šalin niūrias mintis. Komentarai.
2009.01.01 19:59
Nereikia jokios kompetencijos, kad suvokti Lietuvos kolegijų bei universitetų tvarkymo esmę: bet kokiu būdu išlupti kuo daugiau pinigų iš jau ir taip sunkiai gyvenančių žmonių. Niekam nerūpi nei mūsų darbai, nei verslai, nei Lietuvos vardas pasaulyje. Vykime iš valdžios "reformuojančius" apgavikus.
"Ruth
2009.01.01 19:40
As pagalvoju del svietimo reformos, na neturiu kompetencijos, bet jei pernai Kauno kolegija baige studentai pagal specialybe neturi sansu gauti darba? Ir konkreciau paziuret i kiekviena tokio jauno zmogaus atveji, zmogiskai, o ne statistiskai.. Ka jiems daryt? Na kai kurie gavo darba "Senukuose" pardavejais. Bet tai kam tada mokintis tris metus kolegijose??? Iskapstyti tuos visus siulu galus toje svietimo sistemoje yra nelengva, bet juk tam ir sedi zmones ministerijoj ir parlamente. As dziaugciaus, jei studentai turetu vilti gauti darbus pagal ismokta krypti, bet kiek tenka su jais pakalbet - jie tos vilties neturi...???" (1)
1. V. Adamkus: vykime šalin niūrias mintis. Komentarai.
2008 m. gruodžio 31 d., trečiadienis
Mūsų ateitis - kartu su skandinavais
Sveikinu poną Čilinską su puikia antikrizinių įstatymų analize ekonomikos ir konstitucinės teisės požiūriu. Labai svarbu paremti jo pastangas. Tie įstatymai jau seniai yra žmonių teisme. Dažnai atsiliepia užsienio lietuviai. Jie mato, kaip tvarkosi kitos valstybės. Jie perduoda jų nuostabą ir pasipiktinimą Kubiliaus reformomis mums. Gaila, kad Kubiliaus veiksmai kompromituoja visas dešiniąsias ir antirusiškas jėgas Lietuvoje. Atotranka bus stipri. Jei Lietuvos valstybingumas išsilaikys, tai mūsų laukia skandinaviškas valstybės variantas. (1)
1. K. Čilinskas: antikriziniai įstatymai gali atsidurti teisme. Cituoju visą šios trumpos žinutės tekstą. Pono Čilinsko nurodomi faktai verti mūsų dėmesio:
"K. Čilinskas: antikriziniai įstatymai gali atsidurti teisme
2008 12 31 / 13:44 /
ELTA
Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininko K. Čilinsko teigimu, antikriziniai įstatymai gali atsidurti teisme, ELTOS nuotr.Teisininko ir buvusio parlamentaro teigimu, 2009 metų biudžetas ir antikriziniai mokesčių įstatymai gali atsidurti Konstituciniame Teisme.
Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininko Kęstučio Čilinsko teigimu, asmenys, kurie nukentės dėl 2009-ųjų valstybės biudžeto rodiklius patvirtinusių įstatymų bei „antikrizinių“ mokesčių įstatymų, galės savo teises ginti teisme.
Jis mano, kad Konstitucinis Teismas (KT) galėtų tirti, ar minėtos įstatymų normos neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad valdžia turi tarnauti žmonėms ir joje įtvirtintiems socialinio teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams.
Buvusio parlamentaro teigimu, biudžetas „subalansuojamas“, mokesčiai didinami, valstybės parama gyventojams mažinama prisidengiant krizės motyvu, bet tas motyvas netaikomas pagrindinėms valdžios įstaigoms. Jos pasitvirtina sau didesnes nei anksčiau išlaidas, tarsi valstybė žengtų ne į krizės, o gausaus pertekliaus metus.
K. Čilinsko teigimu, nė viena Vakarų valstybė nepasirinko tokių antikrizinių sprendimų kaip Lietuva – didinami mokesčiai, mažinama parama ir taip iš visuomenės „kišenės“ atimti pinigai perdedami į dvi „kišenes“. Viena – monopolinės energijos teikimo bendrovės, kita – valstybės biudžetas, ypač ta jo dalis, kuri skirta valstybės centrinėms įstaigoms išlaikyti.
Teisės projektų ir tyrimų centras nurodo, kad 2009 metais numatomas rekordiškai didelis centrinių valstybės įstaigų finansavimas. Pavyzdžiui, 2008 m. biudžete Vyriausybės ir jos kanceliarijos išlaikymui buvo skirta 37,1 mln. litų, o „antikriziniame“ 2009 m. biudžete – 40,7 mln. litų.
Seimui ir jo kanceliarijai 2008 metais dėl pastato rekonstrukcijos ir remonto buvo skirta daugiausiai per visą Seimo gyvavimo laikotarpį – 124,8 mln. litų, dabar Seimo ir jo kanceliarijos reikmėms skirta dar daugiau, t.y. 125,4 mln. litų, Ūkio ministerijai 2008 m. buvo skirta 971,5 mln. litų, dabar Ūkio ir Energetikos ministerijoms skiriama 1 mlrd. 41 mln. litų.
„Iš tikrųjų, – teigia K. Čilinskas, – valstybės padėtis nelengva, bet krizė turėtų būti įveikta naikinant jos pagrindinę priežastį – didžiulę žalą valstybės finansams darantį LEO sandorį“, – kalbėjo K. Čilinskas.
„Valstybė turėtų kreiptis į teismą dėl to sandorio, kaip pažeidžiančio viešąją tvarką, įstatymus ir ES direktyvas, pripažinimo negaliojančiu ir priteisimo valstybei iš jai priklausančių maždaug vieno milijardo dydžio dividendų ir aštuonis milijardus litų kainuojantį energetikos kapitalą ir kasmet daugelį milijonų litų to kapitalo duodamą pelną“, – pridūrė jis."
1. K. Čilinskas: antikriziniai įstatymai gali atsidurti teisme. Cituoju visą šios trumpos žinutės tekstą. Pono Čilinsko nurodomi faktai verti mūsų dėmesio:
"K. Čilinskas: antikriziniai įstatymai gali atsidurti teisme
2008 12 31 / 13:44 /
ELTA
Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininko K. Čilinsko teigimu, antikriziniai įstatymai gali atsidurti teisme, ELTOS nuotr.Teisininko ir buvusio parlamentaro teigimu, 2009 metų biudžetas ir antikriziniai mokesčių įstatymai gali atsidurti Konstituciniame Teisme.
Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininko Kęstučio Čilinsko teigimu, asmenys, kurie nukentės dėl 2009-ųjų valstybės biudžeto rodiklius patvirtinusių įstatymų bei „antikrizinių“ mokesčių įstatymų, galės savo teises ginti teisme.
Jis mano, kad Konstitucinis Teismas (KT) galėtų tirti, ar minėtos įstatymų normos neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad valdžia turi tarnauti žmonėms ir joje įtvirtintiems socialinio teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams.
Buvusio parlamentaro teigimu, biudžetas „subalansuojamas“, mokesčiai didinami, valstybės parama gyventojams mažinama prisidengiant krizės motyvu, bet tas motyvas netaikomas pagrindinėms valdžios įstaigoms. Jos pasitvirtina sau didesnes nei anksčiau išlaidas, tarsi valstybė žengtų ne į krizės, o gausaus pertekliaus metus.
K. Čilinsko teigimu, nė viena Vakarų valstybė nepasirinko tokių antikrizinių sprendimų kaip Lietuva – didinami mokesčiai, mažinama parama ir taip iš visuomenės „kišenės“ atimti pinigai perdedami į dvi „kišenes“. Viena – monopolinės energijos teikimo bendrovės, kita – valstybės biudžetas, ypač ta jo dalis, kuri skirta valstybės centrinėms įstaigoms išlaikyti.
Teisės projektų ir tyrimų centras nurodo, kad 2009 metais numatomas rekordiškai didelis centrinių valstybės įstaigų finansavimas. Pavyzdžiui, 2008 m. biudžete Vyriausybės ir jos kanceliarijos išlaikymui buvo skirta 37,1 mln. litų, o „antikriziniame“ 2009 m. biudžete – 40,7 mln. litų.
Seimui ir jo kanceliarijai 2008 metais dėl pastato rekonstrukcijos ir remonto buvo skirta daugiausiai per visą Seimo gyvavimo laikotarpį – 124,8 mln. litų, dabar Seimo ir jo kanceliarijos reikmėms skirta dar daugiau, t.y. 125,4 mln. litų, Ūkio ministerijai 2008 m. buvo skirta 971,5 mln. litų, dabar Ūkio ir Energetikos ministerijoms skiriama 1 mlrd. 41 mln. litų.
„Iš tikrųjų, – teigia K. Čilinskas, – valstybės padėtis nelengva, bet krizė turėtų būti įveikta naikinant jos pagrindinę priežastį – didžiulę žalą valstybės finansams darantį LEO sandorį“, – kalbėjo K. Čilinskas.
„Valstybė turėtų kreiptis į teismą dėl to sandorio, kaip pažeidžiančio viešąją tvarką, įstatymus ir ES direktyvas, pripažinimo negaliojančiu ir priteisimo valstybei iš jai priklausančių maždaug vieno milijardo dydžio dividendų ir aštuonis milijardus litų kainuojantį energetikos kapitalą ir kasmet daugelį milijonų litų to kapitalo duodamą pelną“, – pridūrė jis."
Užsisakykite:
Komentarai (Atom)