KOVO 10 - Į MITINGĄ
2009.03.04 20:27
MITINGAS 12:00, kovo 10, antradienį. Nuo rudens įmoka už mokslą - nuo 3000 Lt iki 19000 Lt! Neleisk jaunimo parduoti bankams! REIKALAUK: Gintaro Steponavičiaus atsistatydinimo arba atleidimo; socialiai teisingos ir pagrįstos mokėjimo už studijas tvarkos; neatidėliotino visų studijų programų kokybės audito; aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo; skaidrios aukštųjų mokyklų valdymo pertvarkos; konceptualiai naujo Mokslo ir studijų įstatymo projekto. Į MITINGĄ KVIEČIA: Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“(pilieciai.lt/minerva) Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas(lampss.lt) MITINGĄ PALAIKO: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas(nepriklausomybe.lt)
2009 m. kovo 4 d., trečiadienis
2009 m. kovo 3 d., antradienis
Visi į gatves
Visi į gatves. (1) Užtenka gaminti pasigailėtinų šovinių gamyklas už mūsų mokesčius. Užtenka bankų berniukams ir Maksimos medikams paleistuvauti Druskininkuose už monopolinius viršpelnius. Sudarykime sąlygas geriems Lietuvos studentams nemokamai studijuoti Lietuvoje. Tai mūsų Tėvynės ateitis. Apginkime jos daigus.
1. "Studentai ir dėstytojai kitą savaitę mitinguos prie Seimo
2009 03 03 / 14:55 /
lrt.lt
BFL.Vykdoma aukštojo mokslo reforma nepatenkinti studentai ir dėstytojai antradienį žada rengti mitingą prie Seimo.
Anot akciją organizuojančios piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ atstovo Nerijaus Stasiulio, pirmadienį iš pradžių sulaukę neigiamo Vilniaus savivaldybės atsakymo, vėliau leidimą mitingui rengti jie vis dėl to gavo.
„Nežinau, dėl ko savivaldybė pakeitė nuomonę. Mes pasakėme, kad negavę leidimo, kovo 5 dieną rengsime nesankcionuotą mitingą. Tikriausiai jie nusprendė, kad geriau sankcionuota akcija kovo 10-ąją, negu nesankcionuota“, – sakė N. Stasiulis.
Pasak jo, mitinge dalyvaus studentai, moksleiviai, dėstytojai, tėvai iš visos Lietuvos. Jį rengti padeda Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, remia ir dalyvauti kviečia Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas. Organizatoriai prognozuoja, kad prie Seimo susirinks apie 7 tūkst. žmonių.
N. Stasiulio teigimu, neramumų mitingo metu tikimasi išvengti.
„Mūsų akcija bus taiki. Bus sakomos kalbos, plakatai. Jei atsiras provokatorių, tikimės, kad savo darbą atliks policija“, – kalbėjo jis.
Grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ mitingą prie Seimo rūmų ketino rengti ir vasario 19 dieną, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė leidimo jam rengti nedavė.
Anot visuomenininkų, savo sprendimą savivaldybė motyvavo tuo, jog akcijos metu nebus įmanoma užtikrinti visuomenės saugumo ir to, kad būtų paisoma įstatymų, nes akcijos organizatoriai atsisakė užtikrinti, jog prie Seimo rūmų susirinktų ne daugiau nei trys šimtai žmonių.
Mitinge „Už esminę ir teisingą aukštojo mokslo reformą“ turėjo būti protestuojama prieš nepagrįstą studentų apmokestinimą, aukštojo mokslo reformos imitaciją ir „laisvos rinkos“ šūkiais dangstomą socialinį eksperimentą su Lietuvos jaunimu ir visa aukštojo mokslo sistema.
Šiam mitingui neįvykus, vasario 19-ąją prie Seimo apie dešimt studentų atėjo užsiklijavę burnas lipnia juosta. Taip studentai protestavo prieš nedemokratiškų šalių elgesį primenantį draudimą susirinkti Lietuvos jaunimui bei kitiems švietimo sistema susirūpinusiems žmonėms ir kartu reiškė nepasitenkinimą Vyriausybės vykdoma aukštojo mokslo politika." (Studentai ir dėstytojai kitą savaitę mitinguos prie Seimo).
1. "Studentai ir dėstytojai kitą savaitę mitinguos prie Seimo
2009 03 03 / 14:55 /
lrt.lt
BFL.Vykdoma aukštojo mokslo reforma nepatenkinti studentai ir dėstytojai antradienį žada rengti mitingą prie Seimo.
Anot akciją organizuojančios piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ atstovo Nerijaus Stasiulio, pirmadienį iš pradžių sulaukę neigiamo Vilniaus savivaldybės atsakymo, vėliau leidimą mitingui rengti jie vis dėl to gavo.
„Nežinau, dėl ko savivaldybė pakeitė nuomonę. Mes pasakėme, kad negavę leidimo, kovo 5 dieną rengsime nesankcionuotą mitingą. Tikriausiai jie nusprendė, kad geriau sankcionuota akcija kovo 10-ąją, negu nesankcionuota“, – sakė N. Stasiulis.
Pasak jo, mitinge dalyvaus studentai, moksleiviai, dėstytojai, tėvai iš visos Lietuvos. Jį rengti padeda Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, remia ir dalyvauti kviečia Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas. Organizatoriai prognozuoja, kad prie Seimo susirinks apie 7 tūkst. žmonių.
N. Stasiulio teigimu, neramumų mitingo metu tikimasi išvengti.
„Mūsų akcija bus taiki. Bus sakomos kalbos, plakatai. Jei atsiras provokatorių, tikimės, kad savo darbą atliks policija“, – kalbėjo jis.
Grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ mitingą prie Seimo rūmų ketino rengti ir vasario 19 dieną, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė leidimo jam rengti nedavė.
Anot visuomenininkų, savo sprendimą savivaldybė motyvavo tuo, jog akcijos metu nebus įmanoma užtikrinti visuomenės saugumo ir to, kad būtų paisoma įstatymų, nes akcijos organizatoriai atsisakė užtikrinti, jog prie Seimo rūmų susirinktų ne daugiau nei trys šimtai žmonių.
Mitinge „Už esminę ir teisingą aukštojo mokslo reformą“ turėjo būti protestuojama prieš nepagrįstą studentų apmokestinimą, aukštojo mokslo reformos imitaciją ir „laisvos rinkos“ šūkiais dangstomą socialinį eksperimentą su Lietuvos jaunimu ir visa aukštojo mokslo sistema.
Šiam mitingui neįvykus, vasario 19-ąją prie Seimo apie dešimt studentų atėjo užsiklijavę burnas lipnia juosta. Taip studentai protestavo prieš nedemokratiškų šalių elgesį primenantį draudimą susirinkti Lietuvos jaunimui bei kitiems švietimo sistema susirūpinusiems žmonėms ir kartu reiškė nepasitenkinimą Vyriausybės vykdoma aukštojo mokslo politika." (Studentai ir dėstytojai kitą savaitę mitinguos prie Seimo).
2009 m. kovo 2 d., pirmadienis
Lietuvos Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pozicija
"Streiku grasinančios profsąjungos reikalauja ir G.Steponavičiaus galvos
Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt2009 kovo mėn. 2 d. 12:46
Lietuvos Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) skelbia kylantis į kovą prieš vykdomą aukštojo mokslo reformą. Planuojama, kad kovo 5 dienos akcijoje dalyvaus apie 7000 žmonių iš visos šalies.
LAMPSS praneša kreipęsis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydamas leidimo mitinguoti. Čia esą laukiama Šiaulių, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus aukštųjų mokyklų dėstytojų, darbuotojų, studentai, vadovai, mokyklų mokytojai ir mokiniai. Mitingą numatoma surengti kovo 5 d. Vilniuje prie Seimo rūmų nuo 12 ik17 val. Jie bus gautas leidimas, mitingas vyks mašinų stovėjimo aikštelėje.
Kaip praneša LAMPSS, mitingu norima pareikšti protestą dėl esą nepamatuotos, socialiai neteisingos aukštojo mokslo reformos, kuri palies kiekvieną Lietuvos pilietį.
Detaliau planuojamos protesto akcijos motyvus ir reikalavimus LAMPSS išdėstė viešam kreipimesi į šalies prezidentą Valdą Adamkų, Seimo pirmininką Arūną Valinską, premjerą Andrių Kubilių.
-->
Įvertindamas planuojamą aukštojo mokslo reformą kaip eksperimentą, kuris yra ypač pavojingas viso pasaulio ekonominės krizės sąlygomis, savo viešajame kreipimesi į šalies vadovus LAMPSS reikalauja atsisakyti aukštojo mokslo reformos koncepcijos, grindžiamos laisvosios rinkos ideologija ir „studijų krepšelio“ įvedimu; atsisakyti aklai ir chaotiškai vykdyti socialinį eksperimentą su Lietuvos moksleiviais, kiekviena lietuvio šeima, su esamais studentais ir akademine bendruomene; nepritarti Seime svarstomam antikonstituciniam mokslo ir studijų įstatymo projektui, iš esmės jį taisyti, remiantis čia išdėstytais reikalavimais; atstatydinti arba atleisti iš pareigų švietimo ir mokslo ministrą G. Steponavičių.
Savivaldybė kliūčių mitingui nemato
Kaip DELFI sakė sostinės savivaldybės atstovas Mindaugas Savickas, savivaldybė didelių kliūčių mitingui nemato ir leidimą linkusi išduoti. Tačiau savivaldybė užsimena, kad mitingui gali iškilti techninių kliūčių: 7 tūkstančiai mitinguotojų Nepriklausomybės aikštėje šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos netilptų, o mašinų stovėjimo aikštelėje gali būti purvynas.
Kadangi kovo 5 d. Seime plenariniai posėdžiai nevyks, savivaldybė siūlo mitinguoti kovo 10 dieną.
DELFI primena, kad Vyriausybės patvirtintame Mokslo ir studijų įstatymo projekte numatytas studijų krepšelis gabiausiems ir motyvuočiausiems studentams, valstybės remiamos paskolos – prasčiau besimokantiems, universitetų bei kolegijų valdymo ir statuso kaita.
Šiuo metu projektas svarstomas Seime." (1)
1. Streiku grasinančios profsąjungos reikalauja ir G.Steponavičiaus galvos
Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt2009 kovo mėn. 2 d. 12:46
Lietuvos Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) skelbia kylantis į kovą prieš vykdomą aukštojo mokslo reformą. Planuojama, kad kovo 5 dienos akcijoje dalyvaus apie 7000 žmonių iš visos šalies.
LAMPSS praneša kreipęsis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydamas leidimo mitinguoti. Čia esą laukiama Šiaulių, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus aukštųjų mokyklų dėstytojų, darbuotojų, studentai, vadovai, mokyklų mokytojai ir mokiniai. Mitingą numatoma surengti kovo 5 d. Vilniuje prie Seimo rūmų nuo 12 ik17 val. Jie bus gautas leidimas, mitingas vyks mašinų stovėjimo aikštelėje.
Kaip praneša LAMPSS, mitingu norima pareikšti protestą dėl esą nepamatuotos, socialiai neteisingos aukštojo mokslo reformos, kuri palies kiekvieną Lietuvos pilietį.
Detaliau planuojamos protesto akcijos motyvus ir reikalavimus LAMPSS išdėstė viešam kreipimesi į šalies prezidentą Valdą Adamkų, Seimo pirmininką Arūną Valinską, premjerą Andrių Kubilių.
-->
Įvertindamas planuojamą aukštojo mokslo reformą kaip eksperimentą, kuris yra ypač pavojingas viso pasaulio ekonominės krizės sąlygomis, savo viešajame kreipimesi į šalies vadovus LAMPSS reikalauja atsisakyti aukštojo mokslo reformos koncepcijos, grindžiamos laisvosios rinkos ideologija ir „studijų krepšelio“ įvedimu; atsisakyti aklai ir chaotiškai vykdyti socialinį eksperimentą su Lietuvos moksleiviais, kiekviena lietuvio šeima, su esamais studentais ir akademine bendruomene; nepritarti Seime svarstomam antikonstituciniam mokslo ir studijų įstatymo projektui, iš esmės jį taisyti, remiantis čia išdėstytais reikalavimais; atstatydinti arba atleisti iš pareigų švietimo ir mokslo ministrą G. Steponavičių.
Savivaldybė kliūčių mitingui nemato
Kaip DELFI sakė sostinės savivaldybės atstovas Mindaugas Savickas, savivaldybė didelių kliūčių mitingui nemato ir leidimą linkusi išduoti. Tačiau savivaldybė užsimena, kad mitingui gali iškilti techninių kliūčių: 7 tūkstančiai mitinguotojų Nepriklausomybės aikštėje šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos netilptų, o mašinų stovėjimo aikštelėje gali būti purvynas.
Kadangi kovo 5 d. Seime plenariniai posėdžiai nevyks, savivaldybė siūlo mitinguoti kovo 10 dieną.
DELFI primena, kad Vyriausybės patvirtintame Mokslo ir studijų įstatymo projekte numatytas studijų krepšelis gabiausiems ir motyvuočiausiems studentams, valstybės remiamos paskolos – prasčiau besimokantiems, universitetų bei kolegijų valdymo ir statuso kaita.
Šiuo metu projektas svarstomas Seime." (1)
1. Streiku grasinančios profsąjungos reikalauja ir G.Steponavičiaus galvos
Kas ims kreditus studijoms?
"Viena, gyventojams stebint dabartinę ekonomikos situaciją grįžo „kreditų baimė“ (o galbūt pirkėjai realistiškiau pradėjo žiūrėti į besikeičiančias kreditų grąžinimo galimybes ir tą naštą kurią užsikrauna sau ant pečių), antra, su problemomis susiduria daugelis kitų šalies ūkio sektorių, didėja nedarbo rodikliai, mažėja perkamoji galia ir vyksta visiškai priešingas procesas tam, kurį mes stebėjome prieš keturis metus." (1)
1. Nuomonė. „Titanikas II“ – skęstanti NT rinka atsitrenkė į krizės ledkalnį
1. Nuomonė. „Titanikas II“ – skęstanti NT rinka atsitrenkė į krizės ledkalnį
Kritika straipsniui: "I.Brazauskas. Lietuvos aukštojo mokslo reforma ir pasaulio patirtis: Amerika" (1)
Amerikiečiai dabar pradeda keisti jų sistemą, bandydami pagerinti aukštojo mokslo prieinamumą. JAV nėra sistemos, kuri ribotų studijų kainą. Todėl ta kaina yra aukšta. Mokiniai iš gausios vidutiniosios klasės girdi, kad reikia mokėti vos ne 40 000 dolerių per metus, ir atsisako eiti studijuoti. Šiuo metu JAV turi mažesnį išsilavinusių žmonių procentą, negu daugelis kitų šalių. Šiuolaikinėje ekonomikoje tai yra problema. Todėl Obama nutarė stumti bankus iš paskolų studentams verslo.
1. "I.Brazauskas. Lietuvos aukštojo mokslo reforma ir pasaulio patirtis: Amerika www.DELFI.lt2009 kovo mėn. 2 d. 10:40
Lietuvos aukštojo mokslo sistemą reformuoti tikrai reikia ir jau reikėjo bent prieš 10 metų – tai yra akivaizdu. Pasaulyje yra tik apie 200 valstybių, o geriausias Lietuvos universitetas pagal labiausiai žinomą Šanchajaus reitingą net nepatenka į pasaulio 500-uką ir Europos 100-uką. Taigi, tikrai reikia paskubėti. Tačiau skubėti reikia protingai."
Prieš pradedant gvildenti Lietuvos reformatorių pasiūlymus ar lyginant juos su JAV ir kitų šalių patirtimi, norėčiau pradėti nuo šio straipsnio išvadų:
1. Esminiai reformos pakeitimai turėtų pradėti veikti nuo 2010, o ne nuo 2009 m. Dalis pakeitimų galėtų jau įsigalioti šiais metais, tačiau šiuo metu patys aukštojo mokslo reformatoriai dar nėra pakankamai pasiruošę.
2. Švietimo ministerija ir reformos grupė turėtu pateikti visuomenei ir „garsiai“ pristatyti pažangiausių pasaulio aukštojo mokslo sistemų – pvz. JAV, Kanados, D. Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Skandinavijos, Japonijos, Korėjos ir netgi Kinijos analizę - tiek detalųjį, tiek ir sutrupintą jos variantą. Ten turėtų būti aptarti tiek aukštojo mokslo finansavimo mechanizmai, tiek pagrindiniai veiksniai, nulemiantys jo kokybę.
-->
3. Lietuva turėtų šį pavasarį surengti kad ir savaitės trukmės tarptautinę konferenciją „Aukštojo Mokslo sistemos pasaulyje“, į kurią turėtų būti pakviesti aukštojo mokslo ekspertai iš Amerikos, D.Britanijos, Skandinavijos, Japonijos ir t.t. – tarkim, 10 atskirų „komandų“,bent 3 iš JAV. Į konferenciją turėtų būti pakviesta dar bent 10 atstovų iš žymiausių pasaulio konsultavimo, strategijos ir analizės kompanijų, bei didžiausių pasaulio įmonių, naudojančių itin kvalifikuotą darbo jėgą. Be kita ko, šios komandos turėtų sukurti savo „idealios aukštojo mokslo sistemos modelį“ ir galbūt surasti bendrą kompromisą dėl „idealios sistemos“.
Tokia konferencija sulauktų labai plataus atgarsio ir, ko gero, būtų minima šimtuose mokslinių straipsnių ir ateities konferencijose. Daugelis dalyvių, žinodami projekto mastą ir suprasdami, kad jų pasiūlymų pagrindu gali realiai būti reformuota konkrečios šalies aukštojo mokslo sistema, dalyvautų nemokamai . Tikriausiai netgi būtų konkurencija tarp atskirų šalių atstovų dėl idėjų pristatymo konferencijoje. Lietuvai tuomet pakaktų apmokėti kokių 50 dalyvių kelionės ir viešnagės išlaidas – ko gero, išsitenkant su 1 milijonu litų. Jei tai kainuotų daugiau, prie to galėtų prisidėti ir Lietuvos verslas, nekalbant apie galimybę gauti paramos iš įvairių tarptautinių fondų.
Žiūrint sausio 28 d. „Teisės žinoti“ laidą (LRT) apie aukštojo mokslo reformą labiausiai nustebino tai, kad švietimo ministras Gintaras Steponavičius labai aptakiai bandė įvardinti, kurių pasaulio šalių patirtimi remiantis bandomas įdiegti jo siūlomas modelis, kai studentai suskirstomi į mokančius ir nemokančius, remiantis jų abitūros egzaminų rezultatais. Ministras paminėjo „išsivysčiusių pasaulio šalių“ pavyzdį, paskui prispirtas bandė paminėti D. Britaniją, bet juo nepatikėjo nei laidoje dalyvavęs Vytautas Radžvilas, nei aš, kuriam ten irgi teko studijuoti.
Tačiau pabandykime pažvelgti į Amerikos universitetų modelį ir paanalizuoti kodėl jis „sausai“ triuškina daugumą Europos universitetų. Aišku, pagrindinė Amerikos universitetų pranašumo priežastis yra pati Amerikos visuomenė, kuri sugeba nukonkuruoti Europą ir versle, ir moksle ir masinės kultūros kūryboje. Tačiau yra ir keletas kitų priežasčių, suteikiančių pranašumą Amerikos universitetams, kurie tame pačiame Šanchajaus reitinge užima 8 vietas pirmajame pasaulio dešimtuke (įsileisdami tik du anglakalbius Britanijos universitetus), o pirmajame šimtuke užima net 54 vietas:
1. Amerikos universitetų autonomija. Priešingai nei Lietuvos Konstitucija, neva garantuojanti nemokamą mokslą gerai besimokantiems, Amerikos Konstitucija visiškai apriboja federalinės valdžios teisę kištis į universitetų veiklą.
2. Priėmimas į Amerikos universitetus nesiremia vien tik moksleivių egzaminų rezultatais. Dažnai moksleivis su, tarkim, 8,4 vidurkiu, gali būti priimtas kai tuo tarpu su 9,2 – nepriimtas. Patys universitetai nustato savo priėmimo tvarką, kuri bando įvertinti moksleivį visapusiškai – pagal jo pilietinį aktyvumą, inovatyvumą, motyvacinį laišką ar netgi pokalbį. Todėl Lietuvos universitetų priėmimo tvarka pati savaime yra atgyvena, nekalbant apie bandymą suskirstyti studentus į mokančius ir nemokančius pagal egzaminų rezultatus.
3. Studentai Amerikoje yra priimami į universitetą, o ne į atskirą jo fakultetą ir tik antraisiais studijų metais turi galutinai apsispręsti savo bakalauro kryptį. Todėl studentų priėminėjimas į skirtingas programas, nustatant skirtingą „pereinamąjį balą“ taip pat yra atgyvena ar bent jau europietiškas nukrypimas. Aišku, amerikietiškos tvarkos įvedimas visiškai sujauktų Lietuvos universitetų dabartinę sustabarėjusią struktūrą, kai neliktų „vietų kvotų“ ir dėstytojams tektų kovoti dėl studentų ir įrodyti, kodėl verta ir įdomu studijuoti vieną ar kitą kryptį.
4. Amerikos studentų „mokėjimas už mokslą“ tikrai nepriklauso nuo jų egzaminų balų. Visiems to paties universiteto studentams yra nustatyta ta pati kaina. Tuomet priklausomai nuo studento šeimos pajamų, jam taikoma nuolaida – turtingiausi turi mokėti 100 proc., neturtingiausi gali mokėti ir 10 proc. arba nieko nemokėti. Į studijų kainą dažniausiai įtraukiamos ir maisto bei būsto išlaidos, taigi neturtingiausi studentai gali beveik nemokėti ir už tai.
5. Labai išvystyta valstybės garantuojamų studijų paskolų sistema padeda studentams susimokėti už studijas.
6. Valstybė, valstijos ir privatūs rėmėjai steigia stipendijas, padedančias sumokėti už mokslą ir pragyvenimą, visų pirma, neturtingiems ir tik po to - gabiausiems studentams.
7. Dėl viso to Amerikos universitetai laikomi geriausi pasaulyje, o aukštąjį išsilavinimą Amerikoje turi gerokai didesnė dalis žmonių nei daugumoje pasaulio ir Europos valstybių. Taigi, aukštasis mokslas tikrai yra ne tik kokybiškas, bet ir labai prieinamas.
1. "I.Brazauskas. Lietuvos aukštojo mokslo reforma ir pasaulio patirtis: Amerika www.DELFI.lt2009 kovo mėn. 2 d. 10:40
Lietuvos aukštojo mokslo sistemą reformuoti tikrai reikia ir jau reikėjo bent prieš 10 metų – tai yra akivaizdu. Pasaulyje yra tik apie 200 valstybių, o geriausias Lietuvos universitetas pagal labiausiai žinomą Šanchajaus reitingą net nepatenka į pasaulio 500-uką ir Europos 100-uką. Taigi, tikrai reikia paskubėti. Tačiau skubėti reikia protingai."
Prieš pradedant gvildenti Lietuvos reformatorių pasiūlymus ar lyginant juos su JAV ir kitų šalių patirtimi, norėčiau pradėti nuo šio straipsnio išvadų:
1. Esminiai reformos pakeitimai turėtų pradėti veikti nuo 2010, o ne nuo 2009 m. Dalis pakeitimų galėtų jau įsigalioti šiais metais, tačiau šiuo metu patys aukštojo mokslo reformatoriai dar nėra pakankamai pasiruošę.
2. Švietimo ministerija ir reformos grupė turėtu pateikti visuomenei ir „garsiai“ pristatyti pažangiausių pasaulio aukštojo mokslo sistemų – pvz. JAV, Kanados, D. Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Skandinavijos, Japonijos, Korėjos ir netgi Kinijos analizę - tiek detalųjį, tiek ir sutrupintą jos variantą. Ten turėtų būti aptarti tiek aukštojo mokslo finansavimo mechanizmai, tiek pagrindiniai veiksniai, nulemiantys jo kokybę.
-->
3. Lietuva turėtų šį pavasarį surengti kad ir savaitės trukmės tarptautinę konferenciją „Aukštojo Mokslo sistemos pasaulyje“, į kurią turėtų būti pakviesti aukštojo mokslo ekspertai iš Amerikos, D.Britanijos, Skandinavijos, Japonijos ir t.t. – tarkim, 10 atskirų „komandų“,bent 3 iš JAV. Į konferenciją turėtų būti pakviesta dar bent 10 atstovų iš žymiausių pasaulio konsultavimo, strategijos ir analizės kompanijų, bei didžiausių pasaulio įmonių, naudojančių itin kvalifikuotą darbo jėgą. Be kita ko, šios komandos turėtų sukurti savo „idealios aukštojo mokslo sistemos modelį“ ir galbūt surasti bendrą kompromisą dėl „idealios sistemos“.
Tokia konferencija sulauktų labai plataus atgarsio ir, ko gero, būtų minima šimtuose mokslinių straipsnių ir ateities konferencijose. Daugelis dalyvių, žinodami projekto mastą ir suprasdami, kad jų pasiūlymų pagrindu gali realiai būti reformuota konkrečios šalies aukštojo mokslo sistema, dalyvautų nemokamai . Tikriausiai netgi būtų konkurencija tarp atskirų šalių atstovų dėl idėjų pristatymo konferencijoje. Lietuvai tuomet pakaktų apmokėti kokių 50 dalyvių kelionės ir viešnagės išlaidas – ko gero, išsitenkant su 1 milijonu litų. Jei tai kainuotų daugiau, prie to galėtų prisidėti ir Lietuvos verslas, nekalbant apie galimybę gauti paramos iš įvairių tarptautinių fondų.
Žiūrint sausio 28 d. „Teisės žinoti“ laidą (LRT) apie aukštojo mokslo reformą labiausiai nustebino tai, kad švietimo ministras Gintaras Steponavičius labai aptakiai bandė įvardinti, kurių pasaulio šalių patirtimi remiantis bandomas įdiegti jo siūlomas modelis, kai studentai suskirstomi į mokančius ir nemokančius, remiantis jų abitūros egzaminų rezultatais. Ministras paminėjo „išsivysčiusių pasaulio šalių“ pavyzdį, paskui prispirtas bandė paminėti D. Britaniją, bet juo nepatikėjo nei laidoje dalyvavęs Vytautas Radžvilas, nei aš, kuriam ten irgi teko studijuoti.
Tačiau pabandykime pažvelgti į Amerikos universitetų modelį ir paanalizuoti kodėl jis „sausai“ triuškina daugumą Europos universitetų. Aišku, pagrindinė Amerikos universitetų pranašumo priežastis yra pati Amerikos visuomenė, kuri sugeba nukonkuruoti Europą ir versle, ir moksle ir masinės kultūros kūryboje. Tačiau yra ir keletas kitų priežasčių, suteikiančių pranašumą Amerikos universitetams, kurie tame pačiame Šanchajaus reitinge užima 8 vietas pirmajame pasaulio dešimtuke (įsileisdami tik du anglakalbius Britanijos universitetus), o pirmajame šimtuke užima net 54 vietas:
1. Amerikos universitetų autonomija. Priešingai nei Lietuvos Konstitucija, neva garantuojanti nemokamą mokslą gerai besimokantiems, Amerikos Konstitucija visiškai apriboja federalinės valdžios teisę kištis į universitetų veiklą.
2. Priėmimas į Amerikos universitetus nesiremia vien tik moksleivių egzaminų rezultatais. Dažnai moksleivis su, tarkim, 8,4 vidurkiu, gali būti priimtas kai tuo tarpu su 9,2 – nepriimtas. Patys universitetai nustato savo priėmimo tvarką, kuri bando įvertinti moksleivį visapusiškai – pagal jo pilietinį aktyvumą, inovatyvumą, motyvacinį laišką ar netgi pokalbį. Todėl Lietuvos universitetų priėmimo tvarka pati savaime yra atgyvena, nekalbant apie bandymą suskirstyti studentus į mokančius ir nemokančius pagal egzaminų rezultatus.
3. Studentai Amerikoje yra priimami į universitetą, o ne į atskirą jo fakultetą ir tik antraisiais studijų metais turi galutinai apsispręsti savo bakalauro kryptį. Todėl studentų priėminėjimas į skirtingas programas, nustatant skirtingą „pereinamąjį balą“ taip pat yra atgyvena ar bent jau europietiškas nukrypimas. Aišku, amerikietiškos tvarkos įvedimas visiškai sujauktų Lietuvos universitetų dabartinę sustabarėjusią struktūrą, kai neliktų „vietų kvotų“ ir dėstytojams tektų kovoti dėl studentų ir įrodyti, kodėl verta ir įdomu studijuoti vieną ar kitą kryptį.
4. Amerikos studentų „mokėjimas už mokslą“ tikrai nepriklauso nuo jų egzaminų balų. Visiems to paties universiteto studentams yra nustatyta ta pati kaina. Tuomet priklausomai nuo studento šeimos pajamų, jam taikoma nuolaida – turtingiausi turi mokėti 100 proc., neturtingiausi gali mokėti ir 10 proc. arba nieko nemokėti. Į studijų kainą dažniausiai įtraukiamos ir maisto bei būsto išlaidos, taigi neturtingiausi studentai gali beveik nemokėti ir už tai.
5. Labai išvystyta valstybės garantuojamų studijų paskolų sistema padeda studentams susimokėti už studijas.
6. Valstybė, valstijos ir privatūs rėmėjai steigia stipendijas, padedančias sumokėti už mokslą ir pragyvenimą, visų pirma, neturtingiems ir tik po to - gabiausiems studentams.
7. Dėl viso to Amerikos universitetai laikomi geriausi pasaulyje, o aukštąjį išsilavinimą Amerikoje turi gerokai didesnė dalis žmonių nei daugumoje pasaulio ir Europos valstybių. Taigi, aukštasis mokslas tikrai yra ne tik kokybiškas, bet ir labai prieinamas.
2009 m. vasario 28 d., šeštadienis
America, America...
Amerika eina kita kryptimi, negu Lietuva. (1)
1. "The other channel is education. Over the last three decades, the pay of college graduates has risen significantly faster than the pay of less-educated workers. Mr. Obama aims to move workers into the first category by increasing federal financial aid and simplifying the myriad of aid programs. In recent years, the United States has lost its standing as the country in which the largest share of young adults graduates from college.
1. "The other channel is education. Over the last three decades, the pay of college graduates has risen significantly faster than the pay of less-educated workers. Mr. Obama aims to move workers into the first category by increasing federal financial aid and simplifying the myriad of aid programs. In recent years, the United States has lost its standing as the country in which the largest share of young adults graduates from college.
“Low- and middle-income kids often don’t aspire to college,” Peter Orszag, director of the Office of Management and Budget, said Thursday. “They hear ‘$40,000 tuition’ and think that’s impossible.”" Economic Scene: A Bold Plan Sweeps Away Reagan Ideas. By DAVID LEONHARDT Published: February 26, 2009. NYTimes.com
"Studijų kaina užners kilpą"
Praeitą kartą tokia gili krizė tęsėsi daugelį metų ir pasibaigė tik Antrojo pasaulinio karo dėka. Dalyvauti kubilinių aukštojo mokslo "reformoje" tokiu laiku yra finansinė savižudybė. (1)
Ką daryti? Nepasiduoti Vyriausybės, Seimo ir Prezidento bandymams hipnotizuoti mus kalbomis. Aktyviai dalyvauti protestuose, tame tarpe vienijantis su kitais visuomenės sluoksniais, kuriuos valdžia bando nuskriausti.
Visiems, pradedant mokslininkais ir baigiant jauniausiais abiturientais, ieškoti galimybių tęsti darbus užsienyje. Padėti vieni kitiems kuo galime šiame sunkiame ir pavojingame mums visiems kelyje. Jei protestai pasieks tikslą, mums darbe pravers ryšiai su užsieniu. Jei šiandieninė valdžia laimės, vėl iškils būtinybė išsaugoti lietuvių tautą tremtyje.
"Eglė Kapočiūtė, "Lietuvos žinios"
2009 vasario mėn. 28 d. 11:32
Aukštosios mokyklos tvirtina, kad, įsigaliojus reformai, bus priverstos studijų programas pabranginti kone dvigubai. O keliasdešimties tūkstančių litų kreditus studentams žadama dalyti be užstato. Kiek po reformos pirmakursiui kainuos vieni metai studijų, priklausys nuo to, kokią specialybę jis pasirinks. LŽ gautame projekte Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) numatytos studijų kainos skiriasi priklausomai nuo jų krypties.
Už studijas mokės dvigubai
ŠMM numatė, kad kai kurių specialybių bakalauro studijos universitetuose po reformos pabrangs dvigubai ir pasieks studentams nematytas kainas. Maksimalus studijų krepšelio dydis metams bus nuo 4031 lito iki 18 854 litų. Visą nustatytą konkrečių studijų kainą teks mokėti studentams, už kuriuos nemokės valstybė, išdalijusi studijų krepšelius.
Pavyzdžiui, filologijos studijos kainuos 6625 litus per metus, architektūros, biomedicinos ir psichologijos mokslai - po 7922 litus, dailės, teatro, kaip ir odontologijos, studijos - po 11 517 litų per metus. Esą taip įvertintos specialistų parengimo išlaidos. Pagal šias specialybes dirbančių žmonių pajamos skiriasi nepalyginti, o kai kuriems jų po studijų išsimokėti paimtus kreditus beveik nerealu.
Antai socialiniai pedagogai Lietuvoje uždirba vidutiniškai apie 1600 litus per mėnesį, o ketverių metų studijos kainuos 16 tūkst. litų. Pasiskolinus tiek lėšų, reikės padengti ir palūkanas - suma dar gerokai padidės.
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) technologijų studijų kaina išliks panaši kaip ir pernai - beveik 8 tūkst. litų per metus. Pasak VGTU studijų direkcijos vadovo Vytauto Plakio, studentai realiai mokėjo beveik 3 tūkst. mažesnę kainą, mat universitetai, atsižvelgdami į tuometę rinką, turėjo galimybę ją sumažinti.
"Labiausiai mums nerimą kelia technologijų magistrantūros studijos, jos brangs nuo 6 tūkst. iki 12 tūkst. litų metams. Manome, kad didžioji dalis bakalaurų rinksis socialinius mokslus, nes šie bus pigiausi", - sako jis. Šiuo metu technologijų specialybių žmonės Lietuvoje per mėnesį uždirba vidutiniškai iki 3000 litų.
Pagal ŠMM projektą, brangiausia kainuos pilotų ir muzikų studijų programos - 18 854 litus per metus. Pasak V.Plakio, paprastai į piloto studijų valstybės finansuojamas vietas VGTU priimama ne daugiau kaip 10-12 studentų. Norinčiųjų sumokėti visą kainą už studijas neatsirado. "Manau, šiais metais tokio finansavimo negausime", - prognozavo V.Plakys.
Iki šiol mokantiems už studijas studentams muzikos studijos kainavo apie 6000 litų per metus, tačiau norinčiųjų ar pajėgiančiųjų tiek mokėti taip pat nebūdavo.
Ir skolins, ir garantuos
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius praėjusią savaitę pristatė pagrindinius ministerijos siūlomus paskolų sistemos, studijų krepšelio metodikos ir magistro studijų finansavimo principus. Jis tikino, kad paskolos studentams bus teikiamos privačių kreditorių lėšomis, o jas administruos Valstybinis studijų fondas. Paskolos išdavimą esą garantuos valstybė ir žadama, jog paskolų palūkanos bus žymiai mažesnės, nei šiuo metu jas nustato komerciniai bankai.
Maksimali studento paskolų suma galės siekti 50 tūkst. litų. Pavyzdžiui, įstojęs į valstybės finansuojamą vietą, studentas galės, neva itin palankiomis sąlygomis, pasiimti 40-50 tūkst. litų paskolą pragyventi, tad jam esą nereikės papildomai užsidirbti.
Bankai galvos tris mėnesius
Tačiau šiandien dar niekas negali pasakyti, nei kokio dydžio bus šių paskolų palūkanos, nei per kiek metų jas reikės grąžinti. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo vyriausioji teisininkė Justina Vyzaitė, kuri pirmininkauja ŠMM sudarytoje darbo grupėje dėl paskolų teikimo studentams, LŽ pripažino, kad kol kas šioje lygtyje dar daug nežinomųjų. Ji tikino, kad visi paskolų sistemos niuansai paaiškės tik kai įsigalios reforma.
Bankai neslepia, kad realios studentų kreditavimo galimybės ir sąlygos gali paaiškėti tik po kelių mėnesių. "Danske" banko atstovo ryšiams su žiniasklaida Rolando Kajoko teigimu, bankas tik šią savaitę gavo iš ŠMM pasiūlymus dalyvauti studijų paskolų sistemoje. "Kol kas analizuojame pasiūlymus ir konkrečiai nieko negalime pasakyti. Procesas gali užtrukti apie 3 mėnesius, nes svarstyme dalyvauja ir valstybinės institucijos, tarybos, darbo grupės bei kiti atstovai", - sakė jis.
Mokančiųjų už studijas gali mažėti
VGTU studijų direkcijos vadovas V.Plakys mano, kad naivu tikėtis, jog sunkmečiu atsiras daug studentų, imsiančių studijų paskolas. "Pasiskolinę iš banko, tarkime, 30 tūkst. litų ir sumokėję už mokslus, jie tikrai nenudžiugs. Neaišku, ar baigę studijas, po metų jie tiek uždirbs, kad galėtų atsiskaityti su bankais", - samprotavo V.Plakys.
Vilniaus universiteto Studijų direktorės pavaduotoja Jekaterina Bortkevič LŽ aiškino, kad reali studijų įgyvendinimo kaina gali būti dar didesnė, nei apskaičiuota pagal ŠMM metodiką, nes konkrečiai kiekvieno universiteto lėšos neskaičiuojamos. "Nemanau, kad studijų kainos realiai padidės 1,5 karto, nes bus žiūrima ir į studentų galimybes bei studijų programų sąnaudas", - sakė ji.
Valdonė Indrašienė, Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto (SKI) Socialinės pedagogikos katedros vedėja LŽ teigė, jog už socialinių mokslų studijas dabar SKI studentai mokėjo 2 tūkst. litų, nuo rugsėjo jos turėtų pabrangti dvigubai. "Beveik visos aukštosios mokyklos dempinguoja kainas ir studentai moka mažiau, nei iš tikrųjų kainuoja viena ar kita studijų programa. Tačiau dabar nebus iš ko patiems dengti studijų išlaidų, nes neaišku, nei kiek universitetai gaus studijų krepšelių, nei kiek išliks mokančiųjų už studijas ir norinčiųjų imti kreditus", - kalbėjo katedros vedėja.
Faktai
Pagal ŠMM informaciją, universitetų ir kolegijų pirmakursių studijoms apmokėti valstybė 2009 metais skirs 70,4 mln. litų - 30 proc. daugiau nei pernai.
Studijų krepšelius gaus ir studijuos nemokamai 21 tūkst. abiturientų, pernai valstybės finansuojamose vietose studijavo 24 tūkst. minėtų institucijų studentų.
Universitetų krepšeliams bus skirta 51 mln. litų, nemokamai studijuos 11 tūkst. pirmakursių.
Studijoms kolegijose skirta 19,4 mln. litų, čia nemokamai studijuos 10 tūkst. pirmakursių.
ŠMM pabrėžia, kad mokančių ir nemokančių už studijas studentų santykis universitetuose beveik nesikeis.
Paskolas teikiant vien iš valstybės lėšų, metams prireiktų beveik 500 mln. litų. Vien šių metų pusmečiui gali reikėti 240 mln. litų. Pasitelkus kredito įstaigas, valstybei paskolų teikimas pirmuosius metus kainuotų tik 3,7 mln. litų.
Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo lėšos studijų paskoloms 2009 metais sudaro 31 mln. litų."
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)