Į ką mes esame panašesni: į skandinavus ar į anglo-saksus?

Anglo-saksų sistema, kuria mes bandėme įdiegti, išsirutuliojo dar pagarbos aristokratijai laikais. Ta pagarba turtui ir išsilavinimui išlaiko tvarką jų valstybėse ir dabar.

Mes gi labai jautriai reaguojame į bet kokią nelygybę ir neteisybę, kaip ir kaimynai skandinavai. Mažoje šalyje viskas lengvai matoma.

Protestas pasireiškia ir masišku vogimu, ir masiniu bėgimu. Bandydami prisitaikyti sistemą, kuri mums netinka, mes išsklaidysime Lietuvą po vieną žmogų ir po vieną plytą.

Kubilius, keliantis mokesčius, ir visa Lietuva, nuo tų mokesčių besislapstanti. Toks cirkas ilgai tęstis negali. Vienintelė išeitis yra lito devalvavimas. Slėpkite savo santaupas eurais namuose.

Litą nuvertinsim. Todėl daugiau eksportuosim. Mūsų gerovė priklauso tik nuo eksporto. Daugiau uždarbių turėsim.

Kodėl mums blogiau, negu kaimynams?

Kol Kubiliaus komandą neišvysime iš Vyriausybės, tol turėsime giliausią krizę Europoje.

Pasirinkimas paprastas: arba greitai apsivalysim, arba greitai nebus kam valytis.

Būsimam studentui

Valdas,

2009 08 04 08:09

Gerb. Būsimas studente
Valstybės finansuojamos vietos turi vieną "kilpą" į kurią kiekvienas galvą įkiša. Jeigu dėl kokių nors priežasčių studijų nebaigsi ar negalėsi baigti, tiek kiek valstybė bus finansavusi tavo studijas, tiek pinigėlių privalėsi grąžinti. Antraip antstoliai persekios visą gyvenimo.

Tik kažkodėl Universitetai ir Steponavičius apie tai neaiškima.
Reikia įsisąmoninti, kad nemokamų studijų nėra. Jos yra valstybės finansuojamos.
Taigi kol studijuoji, kaup pinigus turiuos gal būt reiks grąžinti (susirgsi, neturėsi už ką pragyventi mieste ar panašiai) (1)

1. Skelbiamas papildomas priėmimas į valstybės finansuojamas vietas universitetuose. Komentarai

Ar ligonines irgi išvogsime?

M.Marcinkevičius, sveikatos apsaugos ministro patarėjas, sako: ...ligoninių pertvarkymas, sutaupantis tik keliasdešimt milijonų.

Rajoninių ligoninių sunaikinimas tikrai sutaupys nedaug. Kartu jis privers toli vežioti sunkiai sergančius žmones. Galutinai ir žymiai pabrangus iškastiniam kurui, tas transportavimas taps brangus. Ligonių lankymas bus neįmanomas. Privataus draudimo sistema dar pablogins gyvenimo kokybę, lyginant su Europos Sąjungos senbuvėmis. Atsiras dar vienas stimulas emigruoti: neprieinamas medicininis aptarnavimas.

Ligoninių neužteks jau šiandieninės gripo pandemijos atveju. Na o po reformos, kiekviena pandemija ir kiekvienas karas bus katastrofa Lietuvai. Jei dabar išmirštame dėl mažo gimstamumo bei emigracijos su pasų atiminėjimu, tai tada pradėsime išmirti dar ir dėl medikų pagalbos neprieinamumo.

Eiles sunaikinti labai lengva. Galima padaryti medicininius aptarnavimus tokius brangius, kad visi mirtu namuose.

Bus arba revoliucija, arba labai geras gyvenimas bankams, skolinantiems apendicito operacijoms.

Mes reikalaujame nubausti Leo.lt kūrėjus bei pilietybės atiminėjimo iniciatorius. Nubausime ir rajoninių ligoninių griovėjus. Tai yra paskutinis lašas, perpildantis mūsų kantrybės taurę.

Ligoninių reformatoriai siūlo sukurti stiprias sveikatos draudimo kompanijas. Kaip parodo istorija su Mažeikių nafta ir Leo.lt, sukurtos kompanijos tuoj pradeda valdyti silpną Lietuvos politinę sistemą. Nebėra kam jas atsverti. JAV dabar pradeda žaboti sveikatos draudimo kompanijas. Net tokioje išvystytoje šalyje toks darbas sunkiai eina.

Schemai: privatizuoti, o po to - išvogti, ateina galas.

Laikas apibendrinti aukštojo mokslo reformos rezultatus

Norėjome, kad būtų, kaip galima geriau, o išėjo - kaip visada.

Norėjome, kad sustiprėtų kolegijos universitetų sąskaita. Abiturientai nepatenkino tokių mūsų pageidavimų.

Norėjome sunaikinti taip vadinamus silpnus universitetus ir kolegijas, ar bent sujungti į stambesnius. Pasirodo, rizikuojame galutinai užsmaugti regionų vystymą ir palikti šalį be būtinų jaunųjų specialistų. Teks kurti valstybinius užsakymus ir dalinti juos užkulisinėmis machinacijomis. Nieko naujo.

Norėjome leisti bankams uždirbti jaunų žmonių sąskaita. Dabar tie, kurie nesugeba ar nenori konkuruoti su bendraamžiais mokydamiesi, turės atnešti didžiules palūkanas bankams. Bet situacija nepasikeitė net bankininkams. Anksčiau mokantys už studijas galėdavo pasiskolinti namui ar butui. Dabar jie gyvens su tėvais ir mokės daug metų už išsilavinimą. Bus dar mažiau išsilavinusių, truputį geriau uždirbančių, šeimų.

Dauguma tikisi prisiskolinti studijoms milžiniškas sumas iš bankų ir emigruoti, kad nereikėtų vargti su tomis skolomis. Bankams tai vienodai šviečia: valstybė juk garantuoja ir sumokės už viską. Dabar bet kas, neturintis nei sugebėjimų, nei noro rimtai dirbti, gali baigti studijas, mokėdamas už jas didžiules valstybės pinigų sumas.

Juk neišvarys mūsų skurdūs universitetai žmogaus, atnešančio tiek daug.

Minios abiturientų siekia paskolų išsilavinimui universitetuose ir atsisako krepšelių (nemokamo išsilavinimo!)kolegijose. Kodėl? Kai bankas duoda paskolą butui, Lietuvoje lieka butas, garantuojantis tos paskolos pelningumą bankui. Kai bankas duoda paskolą studijoms, Lietuvoje nelieka nieko, išskyrus tik Lietuvos valstybės garantiją tai paskolai. Akivaizdu, kokią paskolą jaunimui labiau apsimoka paimti, jei jis nenori vargti studijuodamas, o siekia tik diplomo. Abiem atvejais bankas nėra nuskriaustas. Todėl mes ir turime tokią sistemą. Ar tikrai mes jos norime?

Reformos rezultatas: universiteto diplomas kiekvienam tinginiui.

Nesuprantu, kaip galima vadinti tokias reformas drąsiomis. Jos tik įtvirtina padėtį, buvusią iki šiol.

Nėra ko bijotis ar džiaugtis. Tai eilinė lietuviška reforma, sukurianti daugiau problemų, negu išsprendžianti, tačiau nekeičianti pagrindų.

Bus nedaug prasiskolinusių studijoms absolventų, kurie pasiliks Lietuvoje ir bandys atiduoti skolas. Labai žymi dalis pabėgs nuo tų skolų į užsienį.

Aišku, dauguma nenorės skolintis ir iškart studijuos užsienyje. Smunkant ekonomikai, kuo toliau, tuo labiau mūsų universitetai taps per dideli, jų tikrai bus per daug.

Ne veltui geriausieji lietuvių kilmės studentai ir toliau studijuoja užsienyje. Niekas nebenori fiktyvaus kapitalizmo lūpdažiais pagražinto rojaus.

Reformatoriams pasakysime nedaug. Kolkas jūsų bandymai baigiasi emigracijos pagreitinimu ir pasų atiminėjimu iš emigrantų. Laikas nuversti kenkėjų valdžią.

Jūsų valanda jau artinasi. Alkani policininkai jau nebešaudys guminėmis kulkomis.

Argentinos tango

Mokykimės iš klaidų. Didžiulis ekonomikos nuosmukis krizės metu rodo, kad iš Argentinos klaidos nepasimokėme. Be reikalo pririšome Baltijos šalių valiutas nelanksčiai prie euro.

Kaip pasimokyti iš mūsų pačių klaidos? Surasti visus, balsavusius už lito pririšimą, ir nubausti labai griežtai.

Nes neišlipsime iš vargo, kol mūsų elitas nepradės rimtai dirbti.

Kaip prasidėjo suomių inovatyvios technologijos

Kęstas - XPRO2009-07-28 08:42

1970-taisiais ir 1980-taisiais suomių Nokia išvystė Sanomalaitejärjestelmä (pranešimų priemonių sistemą), skaitmeninę, nešiojamą užšifruojančią tekstus, komunikacijos priemonę Suomijos gynybinėms pajėgoms.

Taip rimto valstybės finansavimo dėka prasidėjo inovatyvių technologijų vystymas Suomijoje. Mums reikia iš tokio pavyzdžio mokytis.

Bet kol kas mes darome priešingai. Mes ne stipriname mūsų valstybę. Mes ją išvagiame.

XPRO > Kęstas2009-07-27 18:58

1. Nereikia zyzti, o reikia dirbti.
2. 500 vieta tarp keliasdešimties tūkstančių uniersitetų nėra trečia rūšis. O padalinus vietą iš biudžeto, keli Lietuvos universitetai atsidurtų labai aukštai, turint omenyje, kad pirmo šimtuko univesitetų biudžetai yra virš $1B. Teko pakeliauti po svietą - tikrai turime pakankamai normalių profesorių porai gerų universitetų. Tereikia sutelkti lėšas atsikratant pseudouniversitetų, neleisti beraščiams studijuoti, prijungti prie universitetų mokslo institutus ir keli mūsų universitetai pakils per porą šimtų vietų aukščiau.
2. Kad rašinėti apie technologijas, reikia jas nors kiek išmanyti. Apie pasaulinius susitikimus tamsta neklejotum, jei pabūvotum Suomijoj, Taivane ir kitose nedidelėse šalyse, kur mokslas pirmiausia nukreiptas į nacionalinio aukštųjų technologijų verso plėtrą. Žinoma, didelė dalis struktūrinių fondų lėšų "slėniuose" nueis perniek, kaip ir kitose šalyse, nes pati šių fondų finansavimo schema yra netikus. Tačiau stiprus impulsas mokslui ir technologijoms bus vis tiek suteiktas. (1)

1. ŠMM skatina universitetus jungtis. Komentarai