Propaganda ir mes

Per ilgus Rusijos komunistų valdymo metus mes tapome alergiški dogmatiškai, pompastiškai, rytietiškai įmantriai, propagandai, kokią mums dabar kemša komunistų vietas užėmusieji vietiniai despotai.

Mūsų vadovų pasisakymai kvepia Brežnevo entuziazmu. Jie gal patinka saujelei pensininkų, negirdėjusių nieko kito, gal padeda pamiršti dar sumažėjusias elgetiškas pensijas. Bet jie neturi nieko bendro su ta praraja, ties kuria stovi tauta ir civilizacija, su tomis bėdomis, apie kurias mes galvojame kasdien.

Todėl tokios valstybinės šventės, kokias dabar organizuoja Lietuvos valdžia, tik veltui švaisto taip sunkiai uždirbtus pinigus, tik paskatina emigraciją, tik atitolina jau išvykusius nuo Tėvynės.

Gelbėkitės, kas galit

Paradoksas, kad Lietuvoje tokie maži atlyginimai, pasigailėtinos pensijos, tačiau visokios baudos yra didžiulės. Va jau ir gelbėjant žmones, įlūžusius ant ledo, ruošiamasi juos teisti (didžiulės papildomos pajamos advokatams) ir priversti kompensuoti už gelbėjimą, jei advokatams nepavyktų įrodyti, kad nebuvo piktybinio neatsargumo. Taip būtų verčiama sumokėti dar kartą už tai, už ką mes vieną sykį jau sumokėjome grobikiškų mokesčių pavidalu.

Lyginant su atlyginimais ir pensijomis mokesčiai už aukštąjį mokslą [1] ir baudos už jo nebaigimą yra didžiausios pasaulyje. Tas pats pasakytina ir apie kelių policininkų baudas. Vaistai yra brangesni negu prabangiausiai gyvenančiose Vakarų šalyse.

Atrodytų, visiška mistika. Bet prisimenant, kad daugelis turi giminių užsieny, lengva suprasti. Vyksta legalus reketas. Naudodamiesi užstatais, likusiais Lietuvoje, bei anstolių sistemos pagalba, mūsų valstybinė mafija atima iš užsienio lietuvių sunkiai uždirbtus pinigus.

Praktinė išvada: nė vieno iš saviškių nepalikite išvažiuodami, ypač vaikų. Tik tada valdžios atstovai Lietuvoje nesugebės atimti jūsų vakarietišką uždarbį.

1. _...surinkta 160 mln. Lt daugiau nei planuota nemokestinių pajamų, iš kurių didžiausią dalį sudaro įmokos už studijas aukštosiose mokyklose._

Lietuvos abituriento galvosena

Jaunimas suvokia taip vadinamos aukštojo mokslo reformos pavojų. Štai vieno mūsų abituriento mintys:

"Abiturientas,

2010 01 10 13:47

Kur pasidėti po 12 kl.? Bedarbio biržoje registruotas, tai pasakė, daugiau iki kovo mėn. net nevaikščiok, vistiek jokio pasiūlymo nebus, nei kursų, nei darbo, nei bedarbio pašalpos. Užsiregistravau į savanorius užsienyje - jokių pasiūlymų nėra, vis laukiu, bet ko? Tikra neviltis. Ką daryti tokioj LT? Studijos irgi nepavyko, nors įstojau į valstybės finansuojamus, tačiau prieš egzaminus teko sprukti, nes jei neišlaikai egzamino - moki valstybei virš 4,000 Lt. Tai negi galiu rizikuoti? Štai tokia reforma, kad net mokytis aukštojoje pavojinga..." (Aš paryškinau teksto dalį. (Kęstas))

Gal mes ir turėtume universitetuose šiek tiek žmonių, kurie taip aiškiai nesupranta tokios studijų Lietuvoje rizikos. Bet ar mes tikrai norime suteikti tokiems žmonėms aukštąjį išsilavinimą bei vadovų pareigas? Kur jie nuvestų Lietuvą? Kur jie nuvestų ir taip jau vos gyvus mūsų verslus, jei jie nesupranta, ką daro su jų asmeniniais finansais?

Skubiai atsisakykime krepšelių bei paskolų aukštojo mokslo sistemoje.

1. Metų iššūkiai – nedarbas, skurdas ir emigracija. Komentarai Delfyje.

Vagiliaujantis elitas yra svarbiausia kliūtis Lietuvai

Mūsų bėdos neapsiriboja istatymais, skiriančiais liūto socialinės paramos dalį turtingesnėms motinoms.

Esmė tame, kad inovatyvi socialinė inžinierija istatymuose yra dabar visur. Užtenka prisiminti milijonų dalijimą monopolijoms, išnaudotojišką aukštojo mokslo sistemą, į kurią panašios egzistuoja gal tik Rumunijoje bei Rusijoje, žiaurų pasų atiminėjimą iš dirbančių užsieny bei gavusių kitų valstybių pilietybes (toks atiminėjimas sukelia kaimynų lenkų nuostabą ir juoką).

Deja,turime valdžioje radikalus, akiplėšiškai išradinėjančius dviratį. Idėja - paprasta. Kuo daugiau betvarkės, tuo yra lengviau vogti bei imti kyšius.

Tokia valstybė yra negyvybinga. Problemą reikia sutvarkyti dabar. Pernelyg greitai artėja būvis, kai jau suprantame, kad vėlu.

Kiekvienam, teisiančiam Lietuvos motinas

Kalbi apie prasižengimus. Visame pasaulyje mokesčių įstatymų skylių panaudojimas vadinamas mokesčių optimizavimu. Už jį nebaudžiama. Skylėms paaiškėjus, jos užkamšomos. Kas tave daro šventesniu už patį Popiežių? Kokių moralinių trūkumų ir nusižengimų pilnas tavo gyvenimas? Ar tu tas vienintelis žmonijos istorijoje, kuris gali mesti į moterį akmenį pirmasis? Pabijokite Dievo, jei nebeturite sąžinės ir sveiko proto.

Optimizmas galimas lietuviams net dabar

Gera analizė surašyta P.Gylio straipsnyje iš Delfio [1]. Įtraukime į jo nupieštą laukinio kapitalizmo vaizdelį Lietuvoje dar ir sistemos žiaurumo skatinamą emigraciją.

Paradoksas, bet gauname tautą, klestinčią emigracijoje.

Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.

Laimingų Naujųjų metų visiems!

1. P.Gylys: rusų tautą buvome paskelbę politiškai neįgalia

Kodėl kovos su klimato kaita tempai šiuo metu yra nepatenkinami?

Dauguma specialistų galvoja, kad išsivysčiusios šalys privalo sumažinti 2050 metų anglies dvideginio išmetimą iki tokio lygio, kuris būtų 80 procentų mažesnis negu 1990 metų lygis. Su šiuo skaičiumi sutinka visos turtingosios išsivysčiusios šalys. Ir tokio skaičiaus keliami apribojimai liečia tik išsivysčiusias šalis. Bet net šis skaičius paslaptingai išnyko iš 2009-tųjų metų Kopenhagos konferencijos galutinio dokumento. Kodėl?

Kai žurnalistai paklausė apie šio skaičiaus išnykimą Švedijos atstovą Lars-Erik Liljelund, šis atsakė, kad kiniečiai nemėgsta skaičių įsipareigojimuose, net jei tie įsipareigojimai jų neliečia. Paradoksalu, bet daugelis aukščiausių Kinijos vadovų turi kaip reta gerą supratimą apie šiuolaikines technologijas.

Pasaulio bendrija turėtų sustiprinti mūsų kolegų Kinijoje pagarbą skaičiams. Nuo to juk priklauso mūsų visų ateitis. Įskaitant ir Kinijos bei įtartinai pasyvius šiuo klausimu Lietuvos vadovus.