Analitikai: ne reforma lėmė studentų emigraciją

Reformos gynėjai - analitikai - nori pasakyti, kad atlyginimai Lietuvoje tokie maži, o kainos tokios didelės, kad jaunimas vis tiek išvažiuotų, net ir be reformos.

O kur tos reformos žadėti pliusai? Kodėl visas pasaulis nesubėgo žavėtis jos didžiuliais privalumais? Kodėl niekas nesako,kad reforma nors vieną gabesnį studentą sulaikė Lietuvoje? Jei reforma nieko gero neduoda, tai kam tada gadinti tiek jaunų žmonių gyvenimą ir daryti tokią kenksmingą jiems reformą?

Gal Lietuvai laikas pradėti rūpintis jos vaikais ir čia, ir užsienyje? Gal daryti tokias reformas,kurios tiems vaikams padeda, o ne atiduoda juos švedų baudžiavon visam likusiam gyvenimui?

Mušėm mes tuos švedus tiek amžių, mušėm, o dabar atiduodam jų nelaisvėn mūsų jaunimą? Ar jau visai mums gėdos trūksta?

Steponavičiaus pakalikų tariami stebuklai

_TSPMI dėstytojai, Ž. Martinaitis bei D. Žvalionytė pasitelkdami neseniai vykdytų tyrimų rezultatus paneigė reformą lydinčius mitus bei prietarus, kad ji sukėlė smukusį studijų prieinamumą bei išaugusią studentų emigraciją. Anot jų, dažniausiai su reforma siejamą negatyvią pasekmę - studentų migraciją - lėmė natūraliai išaugęs studentų mobilumas bei nelanksti Lietuvos darbo rinka[1]._

O taip, Steponavičiaus pakalikams magijos dėka pavyko surasti visus išvykusius abiturientus, su melo detektoriumi patikrinti kiekvieno iš jų motyvus. Pasirodo, visi išvažiavo todėl, kad Lietuvos darbo rinka po ilgų studijų metų bus nelanksti.

1. TSPMI ekspertai kvietė atsisakyti prietarų apie aukštojo mokslo reformą
2010-11-12. Bernardinų internetinis puslapis

Lietuvos dešiniųjų ideologai kratosi aukštojo mokslo reformos

Tai reiškia, kad reformos dienos suskaičiuotos.

_Liberalai be amo

O gal Liberalų sąjūdis (LS) gali tapti šviesia Lietuvos dešiniųjų ateitimi? Neatmestina, bet kol kas nelabai tikėtina galimybė. Pirmiausia, kaip jau minėta, šios partijos politikai yra atitrūkę ir nuo idėjinių politikos pagrindų, ir nuo praktinės tų idėjų sklaidos. LS vadovas turi tiek problemų su aviakompanijomis, kad jo galva yra veikiau užimta sparnais, kurių trūksta Lietuvai, nei politine veikla ir idėjomis, kurių trūksta jo vadovaujamai partijai. O kol LS vadovybė vis ieško laiptų į dangų, aršiausi laisvosios rinkos ideologai ir bankininkų lobistai sukurpė tokią aukštojo mokslo (AM) reformą, kuri liberalizmą paprasčiausiai diskredituoja.

Turtingose Skandinavijos valstybėse aukštasis mokslas yra nemokamas. Daugelyje Vakarų Europos šalių visi studentai moka palyginti nedidelį studijų mokestį. Anglijoje besimokantiems sukurta daug palankesnė studijų paskolų sistema, nei Lietuvoje.

Kaip sako Vytautas Radžvilas, mūsų šalyje nebuvo pritaikytas nė vienas iš minėtų studijų finansavimo modelių. AM Reformos gaires, jo žodžiais, kūrė ne akademinės srities ar pripažinti AM problemų žinovai, bet „ideologiškai angažuoti Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai <...> Jų žodis tapo lemiamas, tad Lietuvos AM reforma tapo unikali blogiausia to žodžio prasme“.

Anot V. Radžvilo, Lietuva yra viena iš tų retų šalių, kur studentai priversti imti didžiules studijų paskolas su milžiniškomis palūkanomis. Esame unikalūs tuo, kad „paskolos turi būti pradedamos grąžinti vos baigus studijas, o procentai mokami dar studijuojant. Tad nereikia stebėtis, kad didėja bėgančių iš Tėvynės studijuoti svetur jaunų žmonių srautas. Vienintelis bankams skirtos AM reformos rezultatas – sukurta tobulai veikianti protų išsiurbimo iš šalies mašina“, - tvirtina filosofas (žurnalas „Miškai“).

O štai – ištraukos iš LS programos: „Piliečių respubliką reikia kurti jau dabar, todėl telkiame visus siekti teisingos Lietuvos, išsilavinusios visuomenės... Piliečių respublikos ateitį užtikrins tik išsilavinęs ir kūrybingas žmogus, gebantis konkuruoti šiuolaikinėje žinių visuomenėje. Išsilavinimas iš esmės lemia gyvenimo kokybę“. Matyt, todėl ir vyksta LS programai pritariantis jaunimas išsilavinimo įgyti į tas piliečių respublikas, kuriose gyvenimo kokybė – gerokai aukštesnė[1]._

Mano puslapio skaitytojams šis supratimas seniai nėra naujiena.

1. Lietuviškos dešinės griuvėsiai – ir kas toliau. Vladimiras Laučius, Delfio internetinis puslapis, 2010 lapkričio mėn. 8 d. 00:00

Kauno rajone nuolat badauja per 1,5 tūkst. žmonių

Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai baigė tyrimą „Kauno rajono gyventojų gyvenimo stilius ir sveikata“ [1]. Aptiktas neįtikėtinas badaujančių skaičius. Kauno rajone beveik trys tūkstančiai žmonių gyvena be elektros, o daugiau nei 10 tūkst. atsidūrė žemiau skurdo ribos.

Laikas versti valdžią. Tokia mūsų valstybė neturi jokios geresnės perspektyvos.

Jūs, kubiliniai, jau padėjote badaujantiems, kiek galėjot. Laikas trauktis nuo scenos. Primityvus baidymas Kremliaus žvaigždėmis irgi jau jūsų negelbės. Ir su kaimynais lenkais elgiatės, kaip pasiutę šunys. Neveltui tie pasisuko į Rusiją, ieškodami partnerių bendradarbiavimui energetikoje. Net aš nesitikėjau, kad jūs tokie nevykeliai.

1.Arūnas Dambrauskas, DELFIS, 2010 lapkričio mėn. 6 d. 00:02

Tinkami Lietuvos profesijų žemėlapio kūrėjai

Esminė klaida dabar vykstančiame lietuviškame profesijų žemėlapio sudaryme yra šio projekto vykdytojai. Žemėlapio kūrimui netinka dabar pakviesti dalyviai, nes nei ministerijos, nei „BGI Consulting“ , nei kokie nors kiti ekspertai [1]negali net apytikriai prognozuoti Lietuvos bei pasaulio ekonomikos ateitį. Jie neturi tam reikalingų savybių bei visiškai nenukentės, jei jų prognozės nepasitvirtins.

Tokį profesijų vertę rinkoje prognozuojantį žemėlapį galima sukurti, tik padedant verslininkams, turintiems pinigų verslo plėtimui ir patyrimo Lietuvos bei pasaulio rinkose. Blogos prognozės verslininkams daro nuostolius. Todėl bent jau noro ir galimybių rimtai dirbti planavime mūsų verslininkai turi pakankamai. Panaudokime tai, kurdami Lietuvos profesijų žemėlapį, kuris įgalintų abiturientus bei jų tėvus racionaliau pasirinkti tinkamas studijų kryptis, o patiems verslininkams padėtų išspręsti vis aštresnę kvalifikuotų kadrų trūkumo problemą.

Žemėlapio reikšmė Lietuvai yra milžiniška. Aišku, būtų geriausia, jei toks žemėlapis tik padėtų orientuotis verslininkams, abiturientams ir žmonėms, kurie nori pakeisti specialybę. Deja, turime sistemą su Sovietų valdymo laikų despotizmo liekanomis. Keleto apsnūdusių biurokratų ir tariamų ekspertų sukurtas žemėlapis bus naudojamas krepšelių skaičių ribojimui. Kadangi taip vykdomas valstybės pinigų paskirstymas, nenuostabu, kad toks žemėlapis kuriamas visiškai be aptarimo visuomenėje, vos ne nakties tamsoje. Pripratome tamsoje vogti ir nebegalime sustoti.

1. Pasiūlyti metodai profesijų žemėlapiui sukurti. 2010-10-29, Bernardinų internetinis puslapis.

Ar reikalingas Lietuvai nors vienas universitetas?

Universitetai sukuria universitetinio lygio mokslą ir sudaro sąlygas įsigyti universitetinį išsilavinimą. Išsigandę pasaulinės ekonomikos iššūkių abiturientai ir jų tėvai ieško ko nors praktiško, kas bent kiek padėtų išsilaikyti žiaurioje darbo rinkos konkurencijoje. Jiems geriau tiktų amatų mokyklos, dalinančios universitetinius tik pagal vardą diplomus. Jei mes paliksime tą tvarką, kurią turime šiandien, kai tie išsigandę abiturientai ir tėvai sprendžia universitetų likimus, mes ir turėsime amatų mokyklas su universitetų pavadinimais.

Klausimas aiškus: ar lietuvių tauta nori turėti bent vieną tikrą universitetą, ar ne? Jei taip, tai arba Lietuvos valstybė, arba turtingi privatūs donoriai turi sumokėti už to universiteto išlaikymą.

Kodėl skurstame?

_Neseniai Ministrų Kabinetas politiškai sutarė dėl Energetikos ministerijos siūlymo įstatymu neberiboti elektros įmonių pelno dydžio...

Elektros įmonių pelno maržos didinimas siejamas su strateginių energetikos objektų statybomis ir planais juos finansuoti [1]._

„Reguliavimas turėtų būti taikomas elektros tarifams. O būtent nuo jų priklauso pelno marža,“ - aiškino energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Tikrai, pelnas gaunamas iš tų tarifų, iš mūsų mokesčių. Jei leisite pakelti pelnus, ir tai tarifai turės didėti, reiškia, mes daugiau mokėsim už elektrą. Kad komisijos, ribojančios kainas, yra bedantės, jau įsitikinome. Todėl Andriaus Kubiliaus pažadai, kad, augant pelnams, tarifai mažės, yra bergždi.

Svarsto Andrius Kubilius, kaip neriboti tai, ką atima iš mūsų ir atiduoda monopolijoms. Verskime tokią valdžią.

1. Svarsto neberiboti elektros įmonių pelnų. 2010 10 18 / 15:15 /
Rasa Lukaitytė. Delfio internetinis puslapis.