Japonija iki 2040 metų ketina atsisakyti atominės energijos

Politiškai tos atominės elektrinės tampa nepakeliamu krūviu. Ateina laikas ir visoje Europoje nuo jų atsisakyti.Balsuokime prieš referendume, kad nesulauktume miljardinių nuostolių, kai ir vėl mus privers uždaryti atominę elektrinę anksčiau laiko.

Sakote, atsinaujinanti energija yra labai brangi? Malkos labai brangios? Kam mums importuoti kurą, nors ir branduolinį? Kurkime darbo vietas gimtinėje. Juk kiek žemės apaugo krūmais... Oponentai teigia, kad spartus medienos auginimas, viską sudeginant, alina dirvožemį. Bet kas mums liepia medieną auginti pernelyg sparčiai? Būkime geri šeimininkai, auginkime normaliai.

Iš „Sodros“ pervedami 2 procentai?

_„Aš noriu priminti, kad jeigu kalbame apie privačios pensijų kaupimo sistemos reformą, tai įstatymas dar nėra priimtas, jis dar svarstomas Seime. Buvo Vyriausybės išvada, ilgos diskusijos, yra pasiūlyta modifikuota privataus kaupimo formulė „2+2+2”, kai iš „Sodros“ pervedami 2 proc., žmogus turės galimybę pats sumokėti 2 proc. nuo savo gautų pajamų ir tada valstybė dar subsidijuos 2 proc“, - teigė A. Kubilius._

Tie 2 proc. iš „Sodros“ yra atimami iš šiandienos pensininkų. Juk iš „Sodros“ tik paskirstomos įeinančios lėšos. Mažiau įeina - mažiau paskirstome. Mielieji pensininkai, ar jūs vis dar norite balsuoti už A. Kubiliaus partiją?

Ką siūlo mums šiandienos valdžia?

Lietuvoje depresijos lygio jaunimo bedarbystė, ir artėja Seimo rinkimai. Ką gali valdžia pasakyti jaunimui, jų tėvams ir seneliams, susirūpinusiems, kad mokesčių kėlimas nusuko galvas mažesniems verslams - ekonomikos ir darbo rinkos pagrindui? Aišku, sako, kad kurkit verslus. Pamirškite apie startinio kapitalo būtinumą. Arba nors svajokit apie verslus. Tik netrukdykit mums vėl prasmukti valdžion. Nejaugi mes čia tikrai visi tokie durni?

_Geriau sraigtasparniai, negu ne­mo­ka­mi pi­ni­gai kiek­vie­nam bau­bian­čios mi­nios na­riui [1]._

Sulaukei, lietuvi. Tave jau ne tik engia, kaip gyvulį. Tave net spauda vadina veltėdžiu, baubiančiu neužtarnauto pašaro. Kad išnaudoti lietuvį, kaip negrą kolonijose, reikia jį paniekinti, atimti iš jo žmogaus vardą, išprievartauti jo dukterį, išvadinti jį gyvuliu. Tada daryk, ką nori. Sąžinė netrukdo.

Nebūdamas lietuviu, nesuprasi to kaimiško nuolankumo, tik kraštutiniais atvejais susprogdinamo žiauria neapykanta. Daug keliavau. Retai sutikdavau tokių kantrių, kokie mes esame.

Frazė apie nemokamus pinigus išrasta tam, kad pateisinti, kodėl beveik nieko nemokama žmonėms, kurių sunkaus darbo vaisiai parduodami brangiai bendroje rinkoje. Tokia veikla vadinama lietuvišku eksportu. Tai ir yra vienintelė verslo kryptis, kuri Lietuvoje dar klesti. Neemigruok ir neprašyk nieko. Jei prašai - tu esi nemokamų pinigų kaulintojas. Tai yra būdas tyčiotis iš skurstančių artimųjų. Netinka taip kalbėti katalikiškame krašte.

1. Rytas Staselis. Andriaus Kubiliaus dinamitas. Bernardinų internetinis puslapis.

Ko verkia bankininkai?

Prieš kelias dienas sužinome, kad liepą indėlių bankuose suma pasiekė 44,3 mlrd. Lt, daugiausia per visą lietuviškos bankininkystės istoriją. Šaunuoliai, taupūs Lietuvos gyventojai. Galime pasipuošti tradiciniais nacionaliniais rūbais ir surengti didžiulę šventę. Juk kiek atsargų sukaupėme tarp dviejų krizės etapų. Bet pasiklausę Stasio Kropo, Lietuvos bankų asociacijos prezidento, suvokiame, kad tai yra tragedija ir Lietuvai, ir bankams joje.

Pasirodo, bankai skundžiasi, kad indėlių yra per daug. „Verslo atžvilgiu tai reiškia grėsmingą žinią – bankų įsipareigojimai klientams didėja, o galimybės įdarbinti pinigus ekonomikoje negerėja. Ir tai jau tęsiasi gerus trejetą metų – bankai turi krūvą „trumpų“ pinigų, kuriuos laikyti yra brangu“, – teigia ponas S. Kropas.

Keista, kaip čia gali būti, kad kas nors verktų, jog per daug turi pinigų. Juk anksčiau bankai uždirbdavo iš to, kad iš mažiau verslių žmonių pigiau surinktus pinigus perskolindavo verslesniems brangiau ir iš palūkanų maržos klestėjo. Kodėl dabar aimanuoja bankai pono S. Kropo lūpomis, kai už indėlius mokamos apie 1 proc. palūkanos?

Keista, kad tokia padėtis darosi liūdna patiems bankams, kurie rinkai per pastaruosius trejus metus beveik jokių naujų produktų nepasiūlė, tik aiškina, kad nėra kam skolinti už 12–15 procentų.

Deja, viskuo kaltas bankų universalumas. Juk jie yra ne tik kaupiantieji bei skolinantieji, bet ir investiciniai viename asmenyje, jei tik tokią gremėzdišką organizaciją pavadinsime juridiniu asmeniu. Ir investicinė veikla leidžia prisiimti daugiau rizikos (prisimenate džiaugsmingas prieškrizines investicijas į namų statybos bendroves?), todėl labiau apsimoka, negu tradicinė kaupiamųjų bankų veikla. Tai suteikia sąlygas bankininkams gauti daugiau premijų, bet krize baigiasi ir bankams, ir visai Lietuvai. Dabar bankai irgi užsiima investicine veikla, padėdami valstybei bei stambioms kompanijoms išleisti obligacijas. Ieškoti smulkaus verslo, kuriam tinka skolinti, tokiems bankams mažiau apsimoka. Todėl šalyje liūdna, klesti emigracija, bedarbystė, bankrutuoja daug smulkių verslų. Net ir nekriziniu metu bankai neatlieka jų funkcijų visuomenėje.

Padėkime bankams. Sukurkime vienodas konkurencines sąlygas šalyje investicinei ir tradicinei bankininkystei. Uždrauskime tiems bankams, kurie Lietuvoje užsiima investicijomis, kaupti gyventojų indėlius ir juos skolinti. Juk Vokietijoje klesti ir ekonomikos stuburas - vidutinio dydžio verslai, ir taupomosios kasos, kurios neužsiima investicijomis, tik renka indėlius bei skolina tiems verslams. Ir su didžiausia depresija dvidešimtojo amžiaus pirmoje pusėje buvo susidorota, tik atskyrus investicinius bankus nuo taupomųjų. Laikas sugrįžti prie senoviškų, patikrintų, bankininkystės būdų.

Įdomus, gerai apmokamas darbas, savas verslas

Abi mintys (įdomus, gerai apmokamas darbas, savas verslas be startinio kapitalo) yra to paties lygio, kaip Buratino užkasti pinigai, kurie neva tai užaugtų ir atneštų aukso derlių. Tai būdai, kuriais kai kurie mūsų aplinkiniai mus bando apgauti. Vaikydamiesi tokių miražų, mes prarandame aktyvus, pinigus, laiką, sveikatą.

Įdomesnis darbas vadinasi hobis. Už jį ne tik kad nieko nemoka, jis brangiai kainuoja. Kuo neįdomesnis, kuo nuobodesnis darbas, kuo daugiau reikia specializuotų žinių, kraujo ir prakaito, kuo mažesnis atlyginimas, tuo darbas geresnis, nes mažiau šansų, kad paaugusi viršininkės duktė ar kita giminaitė tave iš jo išstums. Bedarbystė yra žymiai blogiau, negu blogiausias darbas.

Ką tu moki, ką mažiau žmonių moka? Laistyti kopūstus? Dar ką nors? Daryk viską, ką moki. Vėliau, kai suprasi, kas labiau tinka, galėsi sumažinti krūvį.

Verslas be startinio kapitalo yra priemonė, kurios pagalba kai kurie darbdaviai paverčia žmones pigiais pardavimų vadybininkais. Dabar pigu atidaryti bendrovę. Pigu pasamdyti sekretorę. Tai nieko nereiškia. Kur startinis kapitalas? Per kiek metų tu jį sukaupsi? Kaip apsiginsi nuo konkurentų? Nuo tavo sekretorės? Nuo tavo bendradarbių? Nuo tavo draugų? Kokių žinių ir kiek pinigų tam reiks? Kuo tu rizikuoji? Jei nėra tavo odos tame versle, tau niekas neskolins, net artimiausi giminės.

Dažnai žmonės sako, kad kai kas sugeba savo hobį paversti geru rimtu verslu, pvz. Apple ar Microsoft. Ir nebūtinai tam reikia didelio startinio kapitalo. Ypač JAV vertinami smulkūs verslininkai, nebijantys pradėti savo verslą; net bakrutavę verslininkai ten yra gerbiami, kaip veiklūs didvyriai, nusprendę dirbti sau. Šių žmonių požiūriu, svarbiausia yra gera konkurencinga ideja, o startinį kapitala galima surasti, jei ji bus tikrai gera. Deja, jei tu nesi aukšto lygio inžinierius ar programuotojas, tai apie Apple ar Microsoft žygių pakartojimą gali pamiršti. Bendrai, konkurencingos idėjos yra vadinamos intelektine nuosavybe. Tokią nuosavybę įsigyti nėra lengva. Jei tu jau esi profesorius JAV, tai gali naudoti rimtus mokesčių mokėtojų pinigus tavo intelektinės nuosavybės kūrimui. Tapti tokiu profesoriumi nėra taip paprasta ir užima geriausią gyvenimo dalį. Lengviau taupyti pinigus. Surasti pinigus nėra realu, nes pinigai nėra grybai, miške neauga. Kas juos turi, nenori dalintis ar investuoti į verslus su nepatikrintomis idėjomis. O kad idėją patikrinti, irgi reikia startinio kapitalo.

Iš kur gauti pinigų verslo pradžiai? Iš investuotojų. O kaip pritraukti investuotojus?

"Idėjos perspektyvumas galėtų būti grindžiamas pritraukiant vartotojus, generuojant pajamas, nors ir mažas, ir žingsnis po žingsnio auginant verslą. Investuotojas turi matyti progresą " , - pasakoja „Sellfy“ bendraįkūrėjas iš Latvijos Maris Dagis (1).

Bet tam, kad generuotum pajamas, reikia pinigų verslo pradžiai. Ar mėgsti pasakas be galo?

1. Agnė Adomaitytė, „StartupHighway“, DELFI portalas, 2012 m. rugpjūčio 22 d. 11:31

What to do with the universal banks?

_ Many firms are now choosing to issue bonds rather than take out bank loans. This means pure retail banks lose out, but those with wholesale arms boost profits by taking firms to the bond market (1)._

Right. Banks slowed the retail banking business to tiny drops. No worry. Playing with investment banking in the bond market is enough for the universal bank to be OK, at least for some time. Since the economy consists in main part of smaller size enterprises depending mostly on retail banking, too bad for the economy.

We should remember the wisdom of our ancestors from the Great Depression. They fixed the mess, separating retail and investment banking branches. Can we do better? Not so sure. Can we do the same? Definitely.

Kritiker50 wrote:

In Germany the Sparkassen (50 Million customers) and Raifeisenkassen (18 million customers) - sort of equivalent to Credit Unions (especially the Raiffeisenkassen)- follow the model of retail-banking.

They do not have investment banking. They serve the classical needs and give e.g. loans to private people for homes and to small and midsize companies in their region. They are partners of the German Mittelstand and of small enterprises. They help to create Jobs and to speed up innovation.

The main German JOB-MOTOR is the Mittelstand.

The main focus of Sparkassen and Raiffeisenkassen is:

- Private customers, small and midsize enterprises.

-They are locally organized but have strong Central Institutions.

-They are quite big (2011 for Sparkassen Finanzgruppe including banks, insurance companies, an Investment Fund company etc.): 3,250 Trillion business volume.

They improved their profit during the financial crisis and gained customers.

1.Banking reform. Sticking together. The Economist, August 17, 2012.