Funny oil tycoon

_Thomas Haselton, a naturalized Lithuanian citizen from the US, could be called Lithuania's first oil tycoon. It was him who brought the US energy giant Chevron to Lithuania – the company whose name alone incites so much emotion these days._ 

He explained recently [1]:

_People object to chemicals because they think it's poisonous. But poisonous is a relative thing. It depends on concentration._

It would help for Mr. Thomas Haselton and other proponents of fracking to use more balanced talk. Particularly helpful for them would be to realize that small concentrations of the fracking poisons lead to chronic problems like increased inflammation, heart disease, and cancer.

Who wants this for the people of the nation that made you rich?

1. Thomas Haselton, oil tycoon who brought Chevron to Lithuania

Ką ir už ką privalome gerbti?

_Ir nėra labai išmanu šaipytis, kad Konstitucinis teismas žodžius „atskirus atvejus“ išaiškino kaip labai retus, išimtinius, nors „atskiras“ gali ir reikšti „kitoks nei įprastinis“. Tačiau puikiai žinau, kad Konstitucinis teismas taip nuspręsdamas žvelgė į Konstitucijos ir pilietybės instituto visumą, analizavo istorinius aspektus, ir daug kitų klausimų._

Vienas iš tų klausimų, į kurį atsižvelgia Konstitucinis teismas, yra mažas Konstitucinio teismo nario atlyginimas per visą jo gyvenimą. Juk Konstitucinio teismo nariais dažniausiai tampa universitetų teisės profesoriai. Koks gi tų profesorių atlyginimas? Mažas. O Konstitucinis teismas valdžios turi daug. Konstitucinį teismą pamaloninti ir jo narių tariamas skriaudas ištaisyti  sekasi oligarchams, kuriems nusispjauti į lietuvių tautos likimą, kurie tik nori pigių vergų Lietuvoje. Todėl atsiranda ši juokinga Konstitucinio teismo teorija dvigubos pilietybės klausimu.

Mums siūloma gerbti tokią tariamą Konstitucinio teismo narių išmintį, jo narių praktiškumą. Gal gerbkime ir lietuvių tautą? Gal leiskime tautai susivienyti ir išvengti prūsų likimo?

1. J.Žilinskas. Dviguba pilietybė: Lietuvos atstumtieji 

Ar toks turi būti Konstitucinis Teismas?

Viskas priešingai tautos išlikimui: religijos pamokos prieštarauja Konstitucijai, o pasų iš lietuvių atiminėjimas - ne. Kodėl teisininkais išmokome bedievius cinikus, padlaižaujančius oligarchams?

Kodėl A.Kubiliaus taupymo politika tinka ne ekonomikos istorijos vadovėliams, bet istorijos sąvartynui

Taupymas ir ekonomikos augimas: y ašis rodo BVP augimą nuo 2008 iki 2012 metų, x ašis rodo išlaidų mažinimą tuo metu, kaip procentus nuo BVP [1]. Kiekvienas taškas yra atskira šalis.

1. PAUL KRUGMAN. Night of the Living Alesina

Svarbus žingsnis internetinių studijų pritaikyme

Studentai Kalifornijoje gali gauti galimybę baigti paskaitų ciklą ar kitokį universitetinį kursą interneto pagalba ir gauti už tai kreditą, pagal valstijoje  svarstomą įstatymą [1]. Iki šiol kai kurie studentai po keletą metų laukia vietų populiariuose kursuose, kadangi universitetams žymiai mažėja finansavimas. Tokiems studentams labai pasisektų, jeigu internetiniai kursai padėtų daugumai ir dėlto prigytų, o universitetai ir valstija sutaupytų daug pinigų, nes studentų apmokymas internetu yra pigesnis.

Mūsų studentų problemos yra panašios: trūksta pinigų ir vietų išmokyti visus pageidaujančius. Studentai moka fantastiškai didelius pinigus (savo, ar mūsų visų mokesčių lėšas) už prastos kokybės studijas.

1. California Bill Seeks Campus Credit for Online Study

Ar Vilnius yra regiono ar bent Lietuvos kultūros centras?

Ne. Jei pasižiūrėti mokslinės produkcijos duomenų bazėse, tai provincinis Bialystokas (Balstogė) Lenkijoje gamina tos mokslinės produkcijos daug. Vilnius - nieko. O kur nėra mokslo, nėra ir verslo inovacijų, nėra ir kitos kultūros, nes nėra pinigų tai kultūrai.

Vilnius stumia popierėlį. Leidimai, draudimai, lenkų prieš lietuvius, rusų prieš lenkus kiršinimai. Tie kiršinimai irgi yra popierėliai, tik propagandiniai. Kaip ir dauguma Vilniaus stumiamų popierėlių, nacistinė propaganda padaro daug žalos.

Ką reikėtų pirmiausia keisti? Baigti kitataučių ir emigrantų propagandinį juodinimą, baidymą, pasų atiminėjimą. Kviesti į Lietuvą  specialistus - tiek tautiečius emigrantus, tiek užsieniečius (atsimenat, kaip Gediminas kvietė Europos amatininkus?). Sudaryti tiems specialistams darbo sąlygas, tame tarpe ir padorius atlyginimus. Užspausti uodegas mūsų gerbiamiems profesoriams, vietoje darbo rezultatų siūlantiems mums naivias apgavystes, kaip fiktyvių mokslinių darbų spausdinimo fiktyviuose žurnaluose mafijinius skandalus.  Be gailesčio vykime visus pagautus apgavikus.

Suvienykime visus, kas neabejingi gimtinei.

Mokymasis internete ir mes

Užtenka Google ar Youtube išspausdinti klausimą How to... (angliškai: Kaip ... ?)  ir galima surasti daugybę nemokamų filmukų, kaip atlikti vieną ar kitą darbą. 

Bet rimtesni dalykai jau pradeda būti mokamais ir tinklalapiuose.  Trijų dienų profesionalios aukšto lygio fotografijos kurso užrašas tinklalapyje CreativeLive kainuoja 149 dolerius. Gyva transliacija yra nemokama, bet jos laikas tikrai bus nepatogus Lietuvoje ar net kitoje valandinėje juostoje Amerikoje. Lynda.com už neribotą mokymąsi daugybės jų kursų bibliotekoje, įskaitant, kaip naudotis dizainerių bei redaktorių programomis, ima 25 dolerius per mėnesį. Universitetinius kursus siūlančios kompanijos Udacity ir Coursera leidžia mokytis nemokamai, bet, pageidaujant už tokį mokymąsi gauti universitetinį kreditą, reikia už tai sumokėti.

Galima padaryti išvadą, jog norint rimtai mokytis visą gyvenimą, pageidautina pirmiausia išmokti anglų kalbą. Ir, aišku, taupyti pinigus, nes prireiks tų pinigų  kai kuriais atvejais.