Juk nesugebate susitvarkyti su didele daržine, nes esate pernelyg gobšūs

Monopolijų palaižūnams Lietuvoje:

Ar jūs vis dar norite, kad tokie žmonės statytų [1] ir eksplotuotų atominę elektrinę mūsų kaimynystėje? O juk neseniai Maksima turėjo statyti Lietuvos atominę elektrinę bei jai vadovauti... Saujelės degtinės prekybininkų fantazijos polėkiai yra beribiai. Gerai, kad Baltijos šalių žmonės jau supranta, kas yra kas [2].

Kodėl Lietuvoje negali būti Maksimos boikoto? Ar latviai mums jau nebe broliai? Ar mus nenaikina tos pačios monopolijos?

1. Veiksnys, kuris padėtų išvengti makabriškos kaimynų pamokos

2. Kokią pamoką gavome po tragedijos „Maximoje“? 

Kaip atiminėjama Lietuvos pilietybė iš emigrantų?

Tyliai, kad nekiltų pasipiktinimo tarp mūsų, likusių Lietuvoje. Šimtai žmonių, iš kurių kasmet atimama pilietybė, minimi tik straipsniuose anglų kalba. Mūsų neva tai nepriklausomoje, neva tai patriotinėje, spaudoje - tyla, nors šis skandalingas atiminėjimas kenkia gimtinei.

Kokia teisinė atiminėjimo priedanga? Naivi melo dūmų uždanga. Pagal Konstitucijos 12 str. 2 d. Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik įstatymo numatytais atskirais atvejais. Saujelė monopolijoms parsidavusių teisininkų nuolat tvirtina, kad atskiri atvejai negali būti paplitę, turi būti reti. Logika demaskuoja šiuos monopolijų melagius. Tarp emigrantų jau dabar yra du atskiri atvejai: tie, kurie, paimdami kitos valstybės pilietybę, atsisakė Lietuvos pilietybės, ir tie, kurie Lietuvos pilietybę brangina. Niekas negali įrodyti kad tai nėra du atskiri atvejai.  Atsisakiusiųjų Lietuvos pilietybės yra dauguma. Tie, kurie brangina Lietuvą, užsitarnauja mūsų palankumo. Bent jau netrukdykime žmonėms, mylintiems Lietuvą, tarnauti Tėvynei.

Pokario metais emigravę lietuviai pilietybės nepraranda, nors jų yra daug. Kodėl? Nes tai yra privilegijuotas atskiras atvejis. Privilegiją šiuo atveju suteikia mūsų valdžia. Mūsų valdžia laužo Konstituciją ir, kai nori, pilietybę atima.

Ką galime padaryti praktiškai? Nebalsuoti už Dalią Grybauskaitę, jei ji vėl panorės tapti Prezidente. Ji dabar yra vienintelė kliūtis lietuvių vienybei. Klausinėkime ir kitų kandidatų, ar ir jie, mėgdžiodami Valdą Adamkų ir Dalią Grybauskaitę, taip pat vetuos įstatymus, draudžiančius iš lietuvių atiminėti Lietuvos pilietybę.

Mūsų ekonomika negali be burbulų arba didelės infliacijos?

Žymūs JAV ekonomistai Larry Summers [1] ir Paul Krugman atkreipia mūsų dėmesį, kad net statybų ir nekilnojamo turto spekuliacijų  sukelto ekonomikos burbulo metu bedarbystė nebuvo pernelyg maža, o tik normali, ir ekonomika augo tik normaliai, bet ne pernelyg greitai. Išvados: mes gyvename ekonomikoje, kurioje, jei darbo jėgos dydis neauga, ir nėra burbulo, tai nėra nei pakankamos paklausos, kad būtų galima tikėtis normalaus ekonomikos augimo.

Todėl normali mūsų ekonomika yra depresinė. Todėl žemos palūkanos už terminuotus indėlius yra norma, nors A.Maldeikienė dar tikisi pagerėjimo [2]. Todėl aukšta bedarbystė yra norma. Perskirstymas yra vienintelis būdas palaikyti ekonomikos augimą bei politinį stabilumą, kaip bebūtų tai bjauru mūsų moralistams, užaugusiems ekonomikos burbuluose [3]. Mes galime lengvai pasiekti tokį perskirstymą, padidindami infliaciją iki keturių procentų per metus Vakarų pasaulyje [4].

1. The video of Mr Summers' talk.

2. Kaip taupytų A. Maldeikien

3. Krugman: A Permanent Slump?

4. http://www.economist.com/blogs/freeexchange/2013/11/secular-stagnation 

Skalūnų gavyba naktį

Štai kaip atrodys skalūnų dujų gavybos vaizdelis naktį, kai didieji sunkvežimiai nebevažinės. Parodykit Mazuroniui, juk jis yra mūsų aplinkos apsaugos ministras.

Maisto kainų keitimasis

Stiprios karščio bangos padažnėjo dėl globalaus atšilimo. Tai reiškia, kad mes negalime pasakyti tiksliai, kokia yra kiekvienos karščio bangos priežastis, bet galime pasakyti, kodėl karščio bangos darosi dažnesnės.

Įrodyta, kad tos karščio bangos nepatinka augalams ir gyvūnams, todėl pasirodo  staigūs maisto kainų šuoliai į viršų.

Paskaičiuota, kad šiame šimtmetyje globalus atšilimas sumažina maisto gamybą iki dviejų procentų kiekvieną dešimtmetį, tuo tarpu poreikis maistui auga iki keturiolikos procentų per dešimtmetį [1].

Todėl maisto kainos auga. Maisto trūkumas kelia nestabilumus politikoje, todėl gyvenimas yra vis mažiau saugus ir įdomesnis.

1.Panel Says Climate Change Poses Risk to Food Supplies

By JUSTIN GILLIS

Moterų reikalavimai vyrų išvaizdai neturi tvirtų šaknų realybėje

Moterims rodė kompiuteryje pakeistas vyrų nuotraukas. Svarbiausia patrauklumui yra žymiai platesni pečiai nei  juosmuo. Tai nulėmė tris ketvirtadalius vyrų patrauklumo. Žymiai atsiliko vyrų ūgis ir vyrų varpos dydis ramioje būsenoje. Kuo labiau šie trys bruožai buvo akcentuojami (net iki nesamų realybėje), tuo labiau tokios vyrų karikatūros patiko moterims [1].

O aš vis stebiuosi, kai retkarčiais mūsų pensininkės nubalsuoja už fantazuotoją A.Kubilių ir jo partiją. Nėra ko stebėtis, juk moteriškas skonis neturi tvirto pagrindo realybėje.

• 1.Women’s expectations of the opposite sex are at least as unrealistic as men’s 

Lietuvoje žurnalistinę etiką sunaikina stambus verslas

Vakaruose spauda labai stengiasi, kad lengva būtų suprasti, kur yra tikra publikacija, o kur yra komercinė kompanijų apmokėta reklama.  Kadangi žmonės mažiau pasitiki reklama, tai reklamos pristatinėjimas, kaip įprastų publikacijų yra tikras skaitytojų apgaudinėjimas, kurio Vakaruose leidiniai stropiai vengia. Deja, Lietuvoje yra žymiai blogiau. Štai pavyzdžiai:

D. Kuzmickas. Išeinantys į pensiją II pakopos dalyviai – realūs pavyzdžiai

Taip atrodo vieno iš komentarų skyriaus straipsnių pavadinimas Delfyje.  Turėtų būti objektyvi nuomonė. Bet taip nėra. Galite paspausti pele šį pavadinimą ir įsitikinti, kad realiai tai yra nuobodi reklama, kurią darbo metu parašė Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius (jį matome nuotraukoje prie straipsnio pavadinimo (atkreipkite dėmesį į Danske Bank reklamą nuotraukoje.  Šitie ponai gauna dvi reklamas vienoje vietoje už tuos pačius pinigus).  Darius Kuzmickas pardavinėja šiiame reklaminiame darbelyje Danske banko įsteigtus antros pakopos pensijinius fondus, kurie garantuotą Sodros pensiją paverčia Sekundės lygio afera. Kauno diena irgi įdėjo šią reklamą nuomonių skyriuje [1].

Vakaruose spauda labai stengiasi, kad lengva būtų suprasti,kur yra publikacija, o kur yra reklama.  Kadangi žmonės mažiau pasitiki reklama, tai reklamos pristatinėjimas, kaip įprastų publikacijų, yra skaitytojų apgaudinėjimas, kurio Vakaruose leidiniai stropiai vengia. Kaip pinigai eina šioje reklamoje (į ką strėlė nukreipta, tas gauna pinigus):

Danske bankas --> Delfis

Būna ir sudėtingesnės pinigų perdavimo schemos Lietuvos žurnalistikoje. Štai būdinga:

Monopolija --> Politikas --> Delfis

Konkrečiai:

Chevron ir Hitachi -->politikas Kęstutis Daukšys, Seimo Darbo partijos frakcijos narys  --> Delfis

Štai šis Kęstučio Daukšio straipsnis:

K. Daukšys. Kaip „Chevron“ įsikūrė Ukrainoje, o mes skaičiuojame padarytas klaidas 

Jei paspausite pele K.Daukšio straipsnio pavadinimą, tai įsitikinsite, kad tai ir vėl primityvi Chevron ir Hitachi apmokėta komercinė reklama, nelauktai atsidūrusi nuomonių skyriuje.

Kodėl Delfis mus apgaudinėja, pakišdamas tendencingą reklaminį melą nuomonės pavidalu? Nejaugi tik dėl Judo sidabrinių?

1.Kaupimas pensijai, arba realūs pavyzdžiai