Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2014 m. gegužės 13 d., antradienis

Universitetų reitingai

Arūnas Spraunius  aptaria Lietuvos universitetų vietą pasaulio reitinguose (apgailėtina vieta, atsiliekame nuo daugiau nei pusės tūkstančio universitetų) [1]. Svarbiausia, kad nekalbame apie tai, kas yra būtina stojantiesiems: galimybes gauti įdomų ir gerai apmokamą darbą pabaigus. Kodėl nekalbame? Nes šia prasme Lietuvos universitetai dabar yra beviltiški. 

Ką daryti? Pirmiausia, neapgaudinėti stojančiųjų: jei galite studijuoti geresniuose, negu Lietuvos universitetuose, tai studijuokite, nepasigailėsite. Antra, reikia surinkti verslininkų, valstybės  bei mokslo atstovus, nutarti, kas mums svarbiausia, ir nukreipti ten mūsų lėšas, jėgas ir laiko atsargas. Kitaip net Estiją nepasivysime.

2014 m. gegužės 12 d., pirmadienis

My thoughts about voting in English (Mano rinkiminė agitacija angliškai)

It is complicated politics, my darling. The girl, that I hate, has got support from big companies. She is on top at the moment. But we forced a second round on her. The second round involves all opposition uniting. This way the guy that we supported (Balčytis) could have a chance. The unification of the Lithuanian people depends on it. The girl (Grybauskaitė) is very divisive. Keep your fingers crossed and vote in the second round.

2014 m. gegužės 11 d., sekmadienis

Sveikinu visus, palaikiusius Balčytį.

 Tautos suvienijimas pasiekė pergalę pirmame Prezidento rinkimų ture. Tai yra Grybauskaitės siaubo scenarijus, nes antrasis turas yra daug sunkiau manipuliuojamas, jei prisimenate, kaip Paksas netikėtai laimėjo prieš Adamkų [1].

Dabar iš naujo susivienykime visi, kam tautos skaldytoja Grybauskaitė trukdo normaliai gyventi .

1. Lietuva renka prezidentą: teks varžytis antrame ture 

Lietuvos medikai dėl kyšių užmušinėja ir sergančius širdies nepakankamumu, tame tarpe net jaunus

Kad gydyti ne tik lovos režimu, reikalauja kyšio. Todėl gydymo statistika siaubinga:

"_Ligai toliau pažengus, įsodinami širdies stimuliatoriai, kiti jos veiklą gerinantys prietaisai. Tačiau Lietuvos ligoniams šių modernių prietaisų implantuojama gerokai mažiau nei vidutiniškai Europos šalyse.
„Pagal ES vidurkį, tai mes implantuojame gal 10 kartų mažiau. Atsiliekame ir nuo Vengrijos, Vokietijos, Čekijos“, – sakė Kardiologų draugijos prezidentas prof. Germanas Marinskis [1]"._

Ar Lietuvos verslas turi šansų konkuruoti, kai pigios darbo jėgos galutinai nebebus? Ne.

Tai ne šiaip sau teiginys, kad dangus griūva. Tai faktas:

_"Tačiau yra gyvybiškai svarbi veiklos sritis, kurioje Lietuva per 10 metų nepadarė jokios pažangos, nuo planuotų siekių atsiliekame daugiau kaip 2 kartus ir užprogramuotas tolimesnis jos nykimas. Tai moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (technologijų) plėtra (MTEP arba MTTP). Mažinant biudžetinį mokslo finansavimą, jungiant ir naikinant mokslo institutus, verslui pastebimai nedidinat MTTP finansavimo ir nekuriant tyrėjų darbo vietų, ir toliau mažės tyrėjų, ypač pilnu etatu dirbančiųjų profesionalių tyrėjų, skaičius.
Vėliau, mažėjant studentų, ypač valstybės finansuojamųjų, skaičiui mažės ir dalyvaujančiųjų tyrimuose universitetų dėstytojų. Mažėja ir toliau mažės šalies mokslinė produkcija. Tuo būdu jau užprogramuotas Lietuvos atsilikimas nuo Vakarų Europos ir kitų išsivysčiusių ir sparčiai besivystančiųjų šalių [1]."_

Kas kaltas? Pats Lietuvos verslas, mūsų valdžia ir universitetai bei Skandinavijos bankų lobistai, padarę Lietuvos universitetus pernelyg brangiais, lyginant su konkurentais užsieny. 

Ką daryti? Atverti pinigines, mielieji ponai ir mielosios ponios.

1.Lietuvos mokslo planus įgyvendino Estija 



Kas universitetuose svarbiausia?

Lietuvoje universitetinis išsilavinimas paverstas preke gal net daugiau, negu bet kur kitur. Todėl turime daug triukšmingos įkyrios reklamos.

Kas iš viso to yra svarbiausia? Tapti pilnaverčiu bendruomenės nariu, gauti patinkantį ir gerai apmokamą darbą, neišleisti pernelyg daug šeimos pinigų ir neužsikrauti pernelyg didelių skolų. Todėl teisingiausias pasirinkimas yra paprastas:

_"Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl daugėja norinčiųjų studijuoti užsienyje, – nemokamas mokslas ir tai, kad baigę  užsienio universitetus visi sėkmingai įsidarbina [1]."_


1. Aukštasis mokslas: Lietuvoje ar užsienyje? 


2014 m. gegužės 10 d., šeštadienis

Uolienų skaldymas yra nuodai gamtai ir mums

Uolienų skaldymas neišvengiamai veda prie dalies išgautų dujų išsisklaidymo atmosferoje. Kadangi svarbiausia tų dujų dalis, metanas, sulaiko šilumą atmosferoje žymiai stipriau, negu anglies dvideginis, todėl po rimtesnių tyrimų gali pasirodyti, kad kūrenti anglimi yra daug geriau, negu kūrenti dujomis, nors sudeganti anglis duoda daugiau anglies dvideginio. Kai susitarsime, kad už gamtos teršimą reikia mokėti, mums tas skalūninis  teršimas brangiai kainuos bet kokiu atveju, nes visas dujas sulaikyti niekada neišeis.

Kiti teršalai iš uolienų skaldymo, kaip benzolas ir radonas, sukelia vėžį netoli gyvenančių žmonių organizmuose. Šiems teršalams nėra saugių dozių, nes tokie teršalai yra taip stipriai veikiantys, kad ir mažiausi kiekiai yra sveikatai pavojingi [1]. JAV žemės savininkai bent gauna dalį pajamų už dujų pardavimą, nes žemės gelmės ten priklauso žemės savininkams. Tai yra šiokia tokia kompensacija už pakenktą sveikatą. Mūsų žemės gelmės priklauso mūsų be saiko išlaidaujančiai valstybei. Teisingai daro žemės savininkai, kad ginasi ir mus gina nuo šių nuodų gamtai ir mums.

1. The Environmental Hazards