Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2014 m. rugpjūčio 23 d., šeštadienis

Dar nenusibodo?

Kyla didelis pavojus, nes rusai atvežė vandens ir maisto kūdikiams ir skubiai grįžo atgal į Rusiją. Iš tų melagingų ir ausį rėžiančių Lietuvos dručkių isteriškų klykavimų jau visas pasaulis juokiasi [1].


1. _The loud criticism from Kiev and the West, however, seemed to provide the Kremlin with an easy opportunity to portray its critics as shrill and unreliable._

Atominės elektrinės Lietuvoje entuziastams patarkime pritaikyti rinkos mechanizmus šio projekto finansavimui.

 Nepradėkite statybų, kol nesurasite privataus verslo, kuris tą elektrinę apdraustų. Taip dar neapdraudė niekas pasaulyje [1]. Bet jūs turite jūsų gretose Kubilių, kuris nieko kito nedaro, tik perrašinėja pasaulinės ekonomikos vadovėlius. Visi jūs esate dešinieji, įskaitant ir buvusius komunistus, todėl jums rinkos sprendimai tinka prie veido. Pirmyn, vergai nužemintieji, išalkusi kyšių minia pirmyn...

1. _Nuclear power plants, however, are vastly expensive. A new plant at Hinkley Point, in south-west England, for example, is likely to cost at least $27 billion. They are also uninsurable commercially._

2014 m. rugpjūčio 21 d., ketvirtadienis

Kas padeda rusams?

Niekas iš mūsų nežino, kokie yra rusų strateginiai tikslai Ukrainoje. Bet pagalvoti logiškai galima. Lvovo berniukai seniai yra ir toliau liks rusų priešais. Rusai gali taikstytis su faktu, kad Lvovo berniukai yra priešai. Tokiu atveju rusams lieka tik viena išeitis: užtikrinti, kad Lvovo berniukai nebūtų stiprūs priešai. Tam užtenka suskaldyti Ukrainą, atskirti emociškai, politiškai, ideologiškai pramoninius Ukrainos Rytus nuo daugiau agrarinių, labiau atsilikusių, Ukrainos Vakarų.

Kieno rankomis tai daroma? Atspėjote: tame tarpe Lietuvos Prezidentės Grybauskaitės, Seimo Pirmininkės Graužinienės, Premjero Butkevičiaus, opozicijos lyderio Kubiliaus, opozicijos patriarcho Landsbergio ir kitų Lietuvos sakalų rankomis. Kiekvienas užtikrinimas Lvovo berniukams, kad mes užpilsime regioną labai brangiomis Norvegijos dujomis, kiekvienas vizitas, demonstruojantis, kad va, tuoj, mes pradėsime pasaulinį karą prieš rusus ir kinus (?), kiekvienas pasivažinėjimas su vokišku tanku, kiekvienas dar didesnių sankcijų pareikalavimas, kiekvienas pamosavimas Europos Sąjungos lašiniais, kuriems taip neabejingi yra Lvovo berniukai, kursto Lvovo berniukų ryžtą toliau bomborduoti Ukrainos pramoninius centrus, kelti milijonų žmonių neapykantą, užtikrinti, kad Ukraina amžiams pasiliks silpna paliegėle tarp Rytų ir Vakarų, kur niekad nedrįs įžengti NATO kariuomenė, kur niekada nebus šansų narystei Europos Sąjungoje.

Tai ir yra logiškiausias rusų tikslas Ukrainoje.

Kodėl Lietuvos žmonės, kurie turi valdžią ten, kur stovėjo Gedimino sostas, taip žioplai elgiasi? Visi jie gerai gyveno kadaise prie rusų. Klauskime mūsų kontražvalgybą, ar tai turi reikšmės šiandien. Daugiau tikėtinas pataikavimas naiviausiems iš mūsų, kurie dar ateina į rinkimus, bet realybėje nebesusigaudo. Vokietijos vadovė Merkel teisingai suvokia, kad šis karas daro žalą ES, todėl Merkel teigia, kad Ukrainos krizei nėra karinio sprendimo.



.

R. Vilpišauskas: „Sutartą dujų kainą vertinti dar anksti“

Suskystintų dujų gamyba kainuoja taip brangiai ir suskystintų dujų saugojimas kriogeninėse saugyklose yra tiek brangus, kad suskystintos dujos niekada nevartojamos, jei yra priėjimas prie tų dujų, kurias mes gauname dabar iš Gazpromo. Taip yra todėl, kad suskystintos gamtinės dujos yra kelis kartus brangesnės už paprastas gamtines dujas.

Taigi, jau dabar aiškūs du dalykai. Pirma, kadangi suskystintos dujos yra ir visada liks žymiai brangesnės, negu Gazpromo dujos, kurias mes gauname dabar, tai derybose su Gazpromu suskystintų dujų egzistavimas negali paveikti Gazpromo dujų kainų. Tie, kurie teigia, kad nežinome suskystintų dujų kainų, nežino apie ką kalba.

Antra, kontraktai su norvegais jau dabar yra politiniai, užkraunantys dar didesnį svorį ant prispaustos mūsų ekonomikos. Žmones, pasirašančius šiuos kontraktus būtina teisti už žalą Lietuvai, išieškant nuostolius iš pasirašančių kontraktus turto. Tai reikia daryti nelaukiant, išieškant tik nuostolį dėl kontraktų nutraukimo. Visų dujų kaina bus katastrofiškai didelė, nes pagal ketvirtadienį pasirašytus kontraktus, nuo 2015 metų penkerius metus „Statoil“ Lietuvai tieks po 540 milijonų kubinių metrų dujų į terminalą Klaipėdoje. Tai sudaro net penktadalį pernai Lietuvoje importuoto dujų kiekio.  Niekam Lietuvoje neužtektų turto, kompensuoti tokius didžiulius nuostolius mums visiems.

2014 m. rugpjūčio 20 d., trečiadienis

Kodėl Prezidentė Dalia Grybauskaitė vis dar yra Lietuvoje populiariausia ?

Niekas pasaulyje tiek nepasistengė, kaip Prezidentė Dalia Grybauskaitė, skatindama pilietinį karą Ukrainoje ir prekybos bei verslo naikinimą mūsų regione. Nei vienam asmeniui nepavyko sunaikinti tiek verslų ir darbo vietų, kaip Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kurstant šį konfliktą, reikalaujant sankcijų ir gaunant atsakomąsias sankcijas. Ji nepatingėjo net lipti ant tanko Lenino ir Jelcino pavyzdžiu, kad  labiau pakurstyti konflikto liepsnas.

Ir kas? O gi jokių pasekmių. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pati populiariausia Lietuvoje. Kodėl? Mes, lietuviai, vieninteliai pasauly  tuštinamės ir šlapinamės į tą patį vandenį, kuriame maudomės. Tai, kas yra toliau mūsų bambos, mūsų nejaudina. Tegyvuoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

2014 m. rugpjūčio 18 d., pirmadienis

Kodėl mes esame nuolat kvailinami?

Lvovo berniukai melagingai giriasi nebūtomis pergalėmis. Lietuvos spauda naiviai kartoja tas pasakas.

Tai puikiai atitraukia nuo minčių apie augančią bedarbystę, artėjančią žiemą, krizę eurozonoje. Toks išsiblaškymas naudingas mūsų valdantiesiems ir turtingiesiems. Todėl mūsų spauda tokį prasiblaškymą varo į mūsų pusę milžiniškomis upėmis.

Eurozona ritasi link defliacijos, ilgalaikės didžiulės bedarbystės ir paaštrėjusios krizės

Apie tai rašyti Lietuvoje nepopuliaru. Juk mes nuo sausio būsime jau eurozonoje. Jų bėdos bus mūsų bėdos.

Pagrindinė bėda - eurozona taiko  supuvusią Kubiliaus taupymo strategiją, skatindami bedarbystę esamos didžiulės (11,5 procento) bedarbystės fone.

Pridėkime dar Lietuvos verslą pjaunančią sankcijų Rusijai bei atsakomųjų sankcijų bėdą, ir Lietuvoje darosi gana nejauku. Blogai, kad spauda apie tai nekalba.