Kas per liga yra ta Ebola?

Net prasidėjus Ebolos simptomams (temperatūra, skaudanti gerklė, galvos bei raumenų skausmai), ligonis apgaulingai gerai jaučiasi, bet jau yra užkrečiantis. Penktą ar septintą ligos dieną ligoniui ateina katastrofa. Kraujo spaudimas krenta, nes visur atsiveria kraujosrūvos, ir ligonis netenka labai daug skysčių dar ir vemdamas bei viduriuodamas. Tai sutampa su neįtikėtinai (lyginant su kitais virusais, kaip hepatito C) aukšta Ebolos viruso koncentracija visuose ligonio skysčiuose. Todėl, matyt, mažiausi lašeliai su Ebolos virusu yra tokie neįprastai lengvai užkrečiantys.

Jei ligonis yra iš trečdalio laimingųjų, kurie išlieka gyvi, tai sunkiausia ligos stadija tęsiasi apie savaitę. Gero gydymo nėra. Gydytojai stengiasi sustabdyti kraujavimus, vėl pakelti vandens ir druskų kiekį organizme. Blogiausiu atveju duoda gerti pasaldytą vandenį su druska [1]. Tai žymiai pagerina išlikimo šansus.

1. "“Usually, an individual is not sick for three to five days after the onset of symptoms, which will fool you,” Dr. Ribner said. “You say, ‘Oh, you’re not going to be that sick.’ Then, around Day 5 to 7, they really crash. Their blood pressure goes down, they become stuporous to unresponsive, and they start to have renal and liver failure. This correlates with the enormous viral load, which is just attacking every organ in the body.”

Ebola patients lose enormous amounts of fluid from diarrhea and vomiting, as much as five to 10 quarts a day during the worst phase of the illness, which lasts about a week. Doctors struggle to rehydrate them, replace lost electrolytes and treat bleeding problems. Some patients need dialysis and ventilators."

Apiplėšimas ar pasidalijimas?

Jei kas nors panaudoja kito žmogaus daiktus ar pinigus ir neatsilygina, tai yra vagystė. Kad suprasti tai, nereikia nei gilesnės analizės, nei skaičiavimų.

Niekad nemačiau, kad pagautas vagis derėtųsi dėl iš jo laukiamos kompensacijos tiems, kuriuos jis nuskriaudė. Reikia pirmiausia pajusti gėdą, po to atsilyginti ir daugiau taip nedaryti. 

Kodėl tyliai kentėti gėdą? Nes kitaip pakartosi vagystes, kurios labai traukia. Jei vagiliausi nesustodamas, prarasi pasitikėjimą, liksi be verslo ir darbo, bei galimybės naudotis kitais patogumais. Jei pavogsi iš žmonių, kurie nelabai pergyvena dėl tavo sveikatos, tai atsidursi garsiame bjaurumu Lietuvos kalėjime. Tada prasidės tikra tragedija ir jokie skaičiavimai nepadės.

Kodėl verslininkas nuskendo vonioje?

Ši istorija yra svarbi mums pamoka. Pirma, parodo, kad išsvajotas vedusio turtingo verslininko lygis palieka žmogų durną, kaip bato aulas. Jei buvai durnas, tai ir pralobęs liksi durnas. Antra, Lietuvoje statybų išlaidos nesiskiria nuo vakarietiškų. Gabūs statybininkai laisvai juda tarp Lietuvos ir Vakarų. Medžiagos Lietuvoj kainuoja dar brangiau, nes pristatymas yra labai nepatogus ir rizikingas.  Na, o prabangios statybos kainuoja tiek, kad daugumai Lietuvos gyventojų prabanga yra neįkandama. 100 litų parai yra ne prabanga. Man darbas dažnai apmoka prabangius apartamentus, aš žinau kokybę, kuri reikalinga, ir kiek tai kainuoja. 

Išeina, kad jei Lietuvoje padarysi prabangiai, tai niekas neis, nes bus per brangu pagal lietuviškas pajamas. Todėl daro apgaulingai prabangiai. Rezultatas - verslininkas su jo prostitute apsinuodija smalkėmis ir nuskęsta vonioje, nes tikra prabanga tam verslininkui yra per brangi.

Praktiška išvada - venk Lietuvoje prabangos, kaip nuodingos gyvatės. Mokėk 100 litų per parą ir džiaukis gražiu rudeniu.

Nobelio premija už tyrimus, kurie yra labai svarbūs Lietuvai

Mūsų rinka yra tokia maža, kad daugelis svarbių veikėjų mūsų rinkoje yra monopolistai ir oligopolistai. Štai kodėl šių metų ekonomikos Nobelio premijos laureato  Jean Tirole darbai yra tokie svarbūs mums. Šis ekonomistas kaip tik tyrinėjo, kaip reguliuoti monopolijas, parodydamas, nuo ko priklauso pageidaujami reguliavimo būdai. Čia yra geriausia jo rezultatų analizė, kurią aš šiandien mačiau.

Ar visada reikia versti atiduoti visas skolas?

Dauguma pasakytų, kad taip. Bet tuo atveju, jei tas skolų atidavimas pratęsia krizę, yra kenkiantis visiems, įskaitant ir tuos, kurie paskolino? Čia nuomonės išsiskiria.

Istorija rodo, kad krizės metu skolų atidavimo absoliutizavimas kenkia. Jungtinė Karalystė po Pirmojo pasaulinio karo prisilaikė šio reikalavimo, labai taupė, darė didžiules aukas, bet smunkanti ekonomika tik didino skolas, nieko neišėjo.

Dabar kyla klausimas, ar taupymo režimo ES sukelta recesija Vokietijoje privers Vokietiją suabejoti tokio perdėto taupymo verte, ar ne [1].

1. So the policy response to a crisis of excessive debt has, in effect, been a demand that debtors pay off their debts in full. What does history say about that strategy? That’s easy: It doesn’t work. Whatever progress debtors make through suffering and saving is more than offset through depression and deflation. That is, for example, what happened to Britain after World War I, when it tried to pay off its debt with huge budget surpluses while returning to the gold standard: Despite years of sacrifice, it made almost no progress in bringing down the ratio of debt to G.D.P.

And that’s what is happening now. A recent comprehensive report on debt is titled “Deleveraging, what deleveraging?”; despite private cutbacks and public austerity, debt levels are rising thanks to poor economic performance. And we are arguably no closer to escaping our debt trap than we were five years ago.

But it has been very hard to get either the policy elite or the public to understand that sometimes debt relief is in everyone’s interest. Instead, the response to poor economic performance has essentially been that the beatings will continue until morale improves.

Maybe, just maybe, bad news — say, a recession in Germany — will finally bring an end to this destructive reign of virtue. But don’t count on it.

Kaip apsisaugoti nuo Ebolos?

Kai sergančių skaičius išauga nekontroliuojamai, ligonius pradeda palikinėti namie. Paprastos taisyklės padeda apsisaugoti tokiu atveju (žr. čia).

Kiek patikimos yra mūsų vyriausybės, kurių ministrai viena ranka kerpa išlaidas mokslui ir sveikatos apsaugai, o kita ranka rašo rožinius pranešimus apie pasiruošimą priimti Ebola sergančius (premjere Butkevičiau, visi žiūri į jus)? Apie tą patikimumą galima sužinoti iš straipsnelio čia.

Skirtumas tarp verslininko ir pardavėjo: verslininkas rizikuoja paties verslininko pinigais [1]

Todėl verslininkas gyvena žymiai geriau, negu pardavėjas.


1.After I graduated, I worked in an industrial design shop in Los Angeles. But a year in, I realized this isn’t what I should be doing for the rest of my life. Part of it was that I was working with entrepreneurs on small projects, and I started to think, “Why are they doing that and not me?” I realized the difference is that they took the chance and I didn’t. I needed to take the risk, too.