Todėl mums reikia nustoti kliedėti apie didelių kiekių gamtinių dujų deginimą. Toks naujų dykumų faktorius matomas Sirijoje, kur nuo 2006 iki 2011 tęsėsi sausra, sukėlusi pilietinį karą dėl gamtinių resursų kontrolės ir, to karo pasekoje, masinę migraciją į Turkiją, Libaną, Jordaną bei Europą ir Kanadą.
Viskas prasidėjo Sirijoje nuo to, kad milijonas ūkininkų prarado jų ūkius dėl sausros, todėl persikėlė į miestus, kur neturėjo ką veikti, todėl užsiėmė revoliucija.
Vokietija jau priėmė beveik milijoną migrantų šiais metais. Deja, tokie milžiniški migrantų skaičiai gali būti tik pirmasis lašas jūroje.
Net 135 milijonai dabar rizikuoja tapti migrantais dėl naujai atsirandačių dykumų, sumažėjus derliui, geriamo vandens kiekiams ir koralų produktyvumui. Problema yra stipriausi Afrikos juostoje nuo Sahelio iki Afrikos Rago.
Iki 2020 metų apie 60 milijonų žmonių gali palikti naujas dykumas Sub-Sacharos Afrikoje, migruodami į Šiaurės Afriką ir, kas svarbu mums, Europą. Iki 2050 metų 200 milijonų žmonių gali tapti pastoviais migrantais [1].
1. "A drought that lasted from 2006 to 2011 in much of Syria has been cited as a factor in the long-running civil war there, fueling a mass migration to Turkey, Lebanon and Jordan, but also to Europe, Canada and, in small measure, the United States.
Europe, in particular, is experiencing the largest influx of migrants since World War II — Germany alone has already taken in nearly a million this year.
The British Defense Ministry recently cited a 2009 report estimating that 135 million people are at risk of displacement because desertification, the drying out of once-fertile land, will reduce drinking-water supplies and lower coral yields. The problem is most pronounced across a band of Africa, from the Sahel in the west to the Horn of Africa in the east.
By 2020, some 60 million people could move from the desertified areas of sub-Saharan Africa toward North Africa and Europe, the report found; by 2050, about 200 million people may be permanently displaced."
