Mes esame savanaudžių karta ir išnešiojome kiekvienas sau Lietuvą, kaip skruzdės, po šiaudelį. Tai prasidėjo nuo sąjūdžio laikų. Štai tų įvykių dalyvio, atsakančio į klausimą, ar jis prisidėjo prie sąjūdžio darbų, liudijimas:
"
2016 m. sausio 3 d., sekmadienis
Tai ką daryti su dyzeliais?
Kodėl mes su jais važinėjam? Nes taip yra pigiau, kadangi anksčiau galvojome, kad švariau aplinkai. Kodėl taip galvojome? Nes deginant dyzeliną, susidaro mažiau karštį Žemėje sulaikančio anglies dvideginio dujų gautos energijos vienetui, negu deginant benziną. Tai mus ir apgavo. Vaikydamiesi švaresnio kuro, mes Europoje sumažinome mokesčius dyzeliui, todėl dabar dyzelis yra pigesnis variklis važinėjimui, negu benzininis. Taip pat svarbu, kad dyzeliai naudoja mažiau brangaus Europoje kuro vienam kilometrui nuvažiuoti. Didelė dalis (apie pusę ir daugiau) mašinų Europoje yra varomos dyzeliu (Lietuvoje du trečdaliai variklių yra dyzeliai).
Pasirodo, žiauriai suklydom. Dyzelis netinka važinėti miestuose, nes, lėtai važiuojant, skleidžia daug smulkių suodžių dalelių (kurias matome) ir azoto oksidų. Abu šie komponentai sukelia uždegimus, vėžį ir širdies ligas. Kai pravažiuoja dyzelinė mašina, tai kūdikis ant šaligatvio gauna dozę mirtinai pavojingų dūmų. Paskaičiuota, kad 2010-taisiais metais nuo dyzelio Londone anksčiau laiko numirė beveik dešimt tūkstančių žmonių. Dar blogiau, amerikiečiai paskaičiavo, kad dyzelio suodžiai sulaiko karštį Žemėje ilguoju laikotarpiu geriau, negu benzino papildomai išskiriamas anglies dvideginis. Benzinas yra švaresnis kuras, apsaugantis Žemę nuo karščio geriau, negu dyzelinas, kuris dar ir užmušinėja Europos miestų gyventojus.
Laikas pašalinti dyzelį iš Europos, tame tarpe ir Lietuvos, miestų. Jeigu praleidžiate daug laiko mieste, nerizikuokite, pirkdami dyzelį. Turėsite nuostolių, kai tą dyzelį uždraus naudoti mieste ir ypač jei pašalins mokesčių lengvatas ir privers sumokėti už miesto ligonių gydymą. Jau nekalbant apie tai, kad dyzelių remontas yra brangesnis.
Pasirodo, žiauriai suklydom. Dyzelis netinka važinėti miestuose, nes, lėtai važiuojant, skleidžia daug smulkių suodžių dalelių (kurias matome) ir azoto oksidų. Abu šie komponentai sukelia uždegimus, vėžį ir širdies ligas. Kai pravažiuoja dyzelinė mašina, tai kūdikis ant šaligatvio gauna dozę mirtinai pavojingų dūmų. Paskaičiuota, kad 2010-taisiais metais nuo dyzelio Londone anksčiau laiko numirė beveik dešimt tūkstančių žmonių. Dar blogiau, amerikiečiai paskaičiavo, kad dyzelio suodžiai sulaiko karštį Žemėje ilguoju laikotarpiu geriau, negu benzino papildomai išskiriamas anglies dvideginis. Benzinas yra švaresnis kuras, apsaugantis Žemę nuo karščio geriau, negu dyzelinas, kuris dar ir užmušinėja Europos miestų gyventojus.
Laikas pašalinti dyzelį iš Europos, tame tarpe ir Lietuvos, miestų. Jeigu praleidžiate daug laiko mieste, nerizikuokite, pirkdami dyzelį. Turėsite nuostolių, kai tą dyzelį uždraus naudoti mieste ir ypač jei pašalins mokesčių lengvatas ir privers sumokėti už miesto ligonių gydymą. Jau nekalbant apie tai, kad dyzelių remontas yra brangesnis.
2016 m. sausio 2 d., šeštadienis
Pabėgėlių moterys kenčia seksualinę prievartą ES
Tame tarpe ir nuo ES pareigūnų, kurie kontroliuoja pabėgėlių srautus. Todėl tuos Lietuvos vyrus, kurie vyksta prie pietinių ES sienų padėti tvarkytis su pabėgėliais ir vėliau grįžta namo, reikia tikrinti nuo lytinio kontakto metu perduodamų ligų, ypač tų, kurios sunkiai pagydomos antibiotikais.
Kas tikrai prie Smetonos buvo geriau
Deja, tenka sutikti su teiginiu, kad "nuo 1918 metų mes buvome truputį daugiau sukūrę." negu per pastaruosius dvidešimt penkis metus nuo Nepriklausomybės atgavimo Ne tik todėl, kad 1918 metais Lietuvoje daug ko nebuvo. Šiais laikais neturime tokios ryškios krypties, nesusivokiame, kur einame, ką kuriame taip aiškiai, kaip tai buvo daroma nuo 1918 metų. Todėl nesugebame įkvėpti žygiams geriausio, gabiausio, mūsų jaunimo, kuris masiškai emigruoja, nors yra mums taip reikalingas šiuolaikinėje žinių ekonomikoje.
2015 m. gruodžio 31 d., ketvirtadienis
Nejaugi mažos palūkanos tęsis dešimtmečius?
Greičiausiai. Bent taip galvoja ir The Economist ir su jais dažnai besiginčijantis šios ekonomikos srities specialistas Paulas Krugmanas. Susidaro vaizdas, kad pasaulyje pernelyg daug santaupų, nerandančių gerų verslų investicijoms. Greitu laiku ši situacija vargu ar keisis. Greitu laiku reiškia bent artimiausius dešimtmečius.
Tiesa, JAV centrinis bankas bando kelti palūkanas. Bet rinka stato už tai, kad šis ėjimas nepavyks. Jis nepavykdavo kitiems centriniams bankams, panašioje sitaucijoje bandžiusiems kelti palūkanas. Tiesiog ekonomika suletėja taip greitai ir tiek daug, kad nelieka nieko kito, kaip grįžti vėl žemyn.
Tiesa, JAV centrinis bankas bando kelti palūkanas. Bet rinka stato už tai, kad šis ėjimas nepavyks. Jis nepavykdavo kitiems centriniams bankams, panašioje sitaucijoje bandžiusiems kelti palūkanas. Tiesiog ekonomika suletėja taip greitai ir tiek daug, kad nelieka nieko kito, kaip grįžti vėl žemyn.
2015 m. gruodžio 30 d., trečiadienis
Pats žymiausias šių metų korupcijos skandalas Lietuvoje
Tai stambaus valstybinio (mūsų visų) turto perdavimas Austėjos Landsbergienės naudojimuisi [1]. Austėja Landsbergienė yra Vytauto Landsbergio anūko žmona. To paties anūko, kuris neturėdamas žalio supratimo apie politiką, yra prastumtas vadovauti kubilinių partijai. Nepotizmas ir korupcija čia susikaupia į vieną, ypač skausmingą visai Lietuvai, mazgą.
1." 2013 m. Austėja Landsbergienė be konkurso, už nerealiai menką nuomos mokestį, praktiškai neribotam laikui iš „Lietuvos energijos“ dukterinės įmonės „NT Valdos“ sugebėjo išsinuomoti beveik 2000 kv. m patalpas. Anksčiau šis Vilniaus senamiestyje esantis pastatas priklausė AB „Rytų skirstomieji tinklai“. 2012 metais pastatas buvo remontuojamas, jo rinkos vertė siekia 1 milijoną eurų Šis pastatų kompleksas dar ir plečiamas valstybės sąskaita už papildomus daugelį milijonų eurų." „Lietuvos energija“ juk yra valstybės kontroliuojama įmonė.
1." 2013 m. Austėja Landsbergienė be konkurso, už nerealiai menką nuomos mokestį, praktiškai neribotam laikui iš „Lietuvos energijos“ dukterinės įmonės „NT Valdos“ sugebėjo išsinuomoti beveik 2000 kv. m patalpas. Anksčiau šis Vilniaus senamiestyje esantis pastatas priklausė AB „Rytų skirstomieji tinklai“. 2012 metais pastatas buvo remontuojamas, jo rinkos vertė siekia 1 milijoną eurų Šis pastatų kompleksas dar ir plečiamas valstybės sąskaita už papildomus daugelį milijonų eurų." „Lietuvos energija“ juk yra valstybės kontroliuojama įmonė.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)