D.Grybauskaitė reikalauja batkos iš Baltarusijos ataskaitos apie visas elektrinės statybos detales. Baltijos valstybės išvis privalo ko nors reikalauti, nes kitaip neaišku, kam reikalingos brangiai kainuojančios mūsų valstybių struktūros, kurios dar ir vagia.
Beje, D.Grybauskaitė pasamdė kariuomenės vadą su daugeliu vardų Žuką, prisipirkusį labai brangių šakučių, todėl D.Grybauskaitė privalo dabar atsistatydinti. Imkite pavyzdį iš Eligijaus Masiulio, kuris tai padarė sekančią dieną po skandalo ir nuėjo žuvauti. Ir Masiulis sotus, ir valstybei nereikia mokėti didžiulės algos jam už vagysčių organizavimą.
2016 m. rugpjūčio 31 d., trečiadienis
2016 m. rugpjūčio 30 d., antradienis
Kodėl Eligijaus Masiulio paimtas šimto tūkstančių eurų kyšis pribaigė rimtesnio jaunimo galimybes likti Lietuvoje?
Todėl, kad jaunimas turėjo paskutinę viltį, jog ateis nauja vadovų karta, pakeis sugedusius sovietinius žmones, ir Lietuva suklestės.
Ar tas rimtesnis jaunimas buvo teisus? Taip. Skurdžios šalys lieka skurdžiomis, nes skurdžiose šalyse nėra pasitikėjimo. Ilgalaikės investicijos ir daugelis svarbių sąveikų rinkoje yra įmanomos tik todėl, kad dauguma tiki, jog taisyklių reikia laikytis todėl, kad kiti ir, ypač, mūsų vadovai daugumoje atvejų laikosi taisyklių.
Visur kontroliuojančius biurokratus nepastatysi. Nėra pasitikėjimo, ir gyvenimas Lietuvoje sustingsta. Taip, kaip jis yra sustingęs dabar. Atkreipėte dėmesį, kokie tušti Lietuvos keliai, važiuojant į Vilnių? Tai vaizdelis to sąstingio, kuris mūsų laukia visoje Lietuvoje.
Todėl Eligijaus Masiulio kyšio skandalas taip pritrenkia rimtesnį jaunimą ir pagreitina jo emigraciją [1].
Pernai jaunimas sudarė net 43,2 proc. šalį palikusių žmonių.
1. "Geriausi išvažiuoja po mokyklos. „Absolventai ieško galimybių užsidirbti iš karto“, – sakė ji. Dalis vyksta į užsienį iškart dirbti, kiti ieško ten geresnių aukštųjų mokyklų. „Lietuvos universitetai vis dar nepatenka ir neturi ryškios strategijos, kaip patekti į geriausių universitetų sąrašą per, tarkime, artimiausią penkmetį. O per tiek laiko galime prarasti tikrai nemažai jaunų protų. Geriausi mokiniai išvažiuoja jau po mokyklos. Nemažai mokinių nesieja savo ateities su Lietuva. Ir tai yra baisiausia. Ne taip baisu yra, kad jie išvažiuoja mokytis, nes jie galėtų pasisemti patirties ir mokslo iš kitur, bet grįžti dirbti į Lietuvą. Bet jeigu jaunimas nesieja savo ateities su Lietuva, tai yra labai grėsmingas rodiklis“, – kalbėjo J.Rojaka. Tuo metu D.Arlauskas situaciją vadina tiesiog tragiška. „Didesnė dalis žmonių nesieja savęs su Lietuva. Teko susidurti su dvyliktokais – didelė dalis jų nemato savęs Lietuvoje. “, – sakė jis."
Ar tas rimtesnis jaunimas buvo teisus? Taip. Skurdžios šalys lieka skurdžiomis, nes skurdžiose šalyse nėra pasitikėjimo. Ilgalaikės investicijos ir daugelis svarbių sąveikų rinkoje yra įmanomos tik todėl, kad dauguma tiki, jog taisyklių reikia laikytis todėl, kad kiti ir, ypač, mūsų vadovai daugumoje atvejų laikosi taisyklių.
Visur kontroliuojančius biurokratus nepastatysi. Nėra pasitikėjimo, ir gyvenimas Lietuvoje sustingsta. Taip, kaip jis yra sustingęs dabar. Atkreipėte dėmesį, kokie tušti Lietuvos keliai, važiuojant į Vilnių? Tai vaizdelis to sąstingio, kuris mūsų laukia visoje Lietuvoje.
Todėl Eligijaus Masiulio kyšio skandalas taip pritrenkia rimtesnį jaunimą ir pagreitina jo emigraciją [1].
Pernai jaunimas sudarė net 43,2 proc. šalį palikusių žmonių.
1. "Geriausi išvažiuoja po mokyklos. „Absolventai ieško galimybių užsidirbti iš karto“, – sakė ji. Dalis vyksta į užsienį iškart dirbti, kiti ieško ten geresnių aukštųjų mokyklų. „Lietuvos universitetai vis dar nepatenka ir neturi ryškios strategijos, kaip patekti į geriausių universitetų sąrašą per, tarkime, artimiausią penkmetį. O per tiek laiko galime prarasti tikrai nemažai jaunų protų. Geriausi mokiniai išvažiuoja jau po mokyklos. Nemažai mokinių nesieja savo ateities su Lietuva. Ir tai yra baisiausia. Ne taip baisu yra, kad jie išvažiuoja mokytis, nes jie galėtų pasisemti patirties ir mokslo iš kitur, bet grįžti dirbti į Lietuvą. Bet jeigu jaunimas nesieja savo ateities su Lietuva, tai yra labai grėsmingas rodiklis“, – kalbėjo J.Rojaka. Tuo metu D.Arlauskas situaciją vadina tiesiog tragiška. „Didesnė dalis žmonių nesieja savęs su Lietuva. Teko susidurti su dvyliktokais – didelė dalis jų nemato savęs Lietuvoje. “, – sakė jis."
Mes pripirkom brangiausių pasaulyje šakučių kariuomenei ir taip apsaugojom žmonių pinigus?
Kas moka už šį beprotišką militarizmo siautėjimą ir neapykantos rusams kurstymą? Otkatais moka tie verslo rykliai, kurie lobsta iš Lietuvos kariuomenės stiprinimo. Tas stiprinimas nieko mums neduoda. Tai varlės pūtimasis prieš jautį. Lietuvos kaimynystėje tiek gerų, šiuolaikinių, rusų raketų, kad jokie sąjungininkų laivai ar lėktuvai konflikto atveju čia neatsiras.
Skandalingas aštuonis kartus brangesnių, negu normalūs, virtuvės rakandų Lietuvos kariuomenei pirkimas, parodo, kad ir mūsų valdantieji socdemai, ir opozicionieriai konservatoriai yra tų verslo ryklių nupirkti, todėl melagystėmis kelia neapykantą rusams ir prisidengdami tokiu karo kurstymu, vagia mūsų mokesčių pinigus. Statomi ir jau pastatyti ištisi miestai karo žaidimams. Tokių miestų niekur kitur nėra Baltijos šalyse.
Ir vėl Lietuvoje negalioja įstatymai. Jei neapykantą rusams kursto ir agresiją skatina koks nors žioplas ir skurdus interneto komentatorius, tai jis teisiamas. Turtingosios viršūnėlės daro tai, už ką joms otkatais sumokėta, be jokios teismų grėsmės.
Skandalingas aštuonis kartus brangesnių, negu normalūs, virtuvės rakandų Lietuvos kariuomenei pirkimas, parodo, kad ir mūsų valdantieji socdemai, ir opozicionieriai konservatoriai yra tų verslo ryklių nupirkti, todėl melagystėmis kelia neapykantą rusams ir prisidengdami tokiu karo kurstymu, vagia mūsų mokesčių pinigus. Statomi ir jau pastatyti ištisi miestai karo žaidimams. Tokių miestų niekur kitur nėra Baltijos šalyse.
Ir vėl Lietuvoje negalioja įstatymai. Jei neapykantą rusams kursto ir agresiją skatina koks nors žioplas ir skurdus interneto komentatorius, tai jis teisiamas. Turtingosios viršūnėlės daro tai, už ką joms otkatais sumokėta, be jokios teismų grėsmės.
2016 m. rugpjūčio 29 d., pirmadienis
Mes, baltai, ir vokiečių valdymo laikai
Mūsų Seimas, Vyriausybė ir Prezidentūra tėra kontoros, kurių svarbiausias darbas yra leisti reklamuotis politikams, kad jie ir vėl būtų išrinkti prie lovio. Šios kontoros nieko reikalingo Lietuvai nesukuria. Deja, nėra Strateginių tyrimų instituto, ar dar ko nors (išskyrus Stoškų), kuris rūpintųsi susigaudyti, kas mums šiandien svarbiausia. Įdomu, kaip prūsams tai sekėsi, kai tie prūsai išmirė, valdant tiems patiems vokiečiams, kaip ir dabar. Ar jie bent turėjo tokią Kasandrą, kaip dabar yra mūsų Stoškus?
O gal prūsai išsivaikščiojo po visą tada (kaip ir dabar) vokiečių valdomą teritoriją? Jei Lietuvos valstybė yra pasidavusi galingesnės valstybės Vokietijos valdymui ir pati Lietuvos valstybė jau nieko neveikia, nesugeba palaikyti net elementarios tvarkos, tai kiek ginklų gali padėti prieš Lietuvos žmonių išsivaikščiojimą?
O gal prūsai išsivaikščiojo po visą tada (kaip ir dabar) vokiečių valdomą teritoriją? Jei Lietuvos valstybė yra pasidavusi galingesnės valstybės Vokietijos valdymui ir pati Lietuvos valstybė jau nieko neveikia, nesugeba palaikyti net elementarios tvarkos, tai kiek ginklų gali padėti prieš Lietuvos žmonių išsivaikščiojimą?
Neoliberalinė era baigiasi
Kodėl socialdemokratinės jėgos (Butkevičiaus socdemai, Clinton demokratai JAV ir UK leiboristai) nevadovauja daugumos išsilaisvinimui iš neoliberalų valdžios? Nes visos šios trys politinės partijos veda tą pačią neoliberalų liniją. Prezidento Billo Clintono demokratų valdymo laikais JAV ir premjero Blairo leiboristų valdymo laikais UK vykdoma neoliberalinė politika atvedė prie fantastiško gerovės augimo. Bet ta vis dar auganti gerovė eina ne Lietuvos, JAV ar JK daugumai (aptariama čia).
Todėl dauguma pradeda balsuoti už tai, kas atitinka daugumos interesus: už muitų įvedimą, atstatantį gamybą mūsų žemėse, ir už musulmoniškų ekstremistų migracijos į mūsų žemes apribojimą. Iš čia turime JAV Trumpo judėjimą, JK turime Brexitą. Rašykit, kam galime suteikti valdžią Lietuvoje, kad padarytų ir pas mus tinkamas reformas.
Gal Butkevičiaus socdemai bandytų prieštarauti? Deja, iškrypėliškas naujasis Darbo kodeksas taip pat gerai parodo socdemų neoliberalinius nasrus, kaip ir Kubiliaus valdymo metu organizuotas mažiausių algų bei pensijų karpymas.
Todėl dauguma pradeda balsuoti už tai, kas atitinka daugumos interesus: už muitų įvedimą, atstatantį gamybą mūsų žemėse, ir už musulmoniškų ekstremistų migracijos į mūsų žemes apribojimą. Iš čia turime JAV Trumpo judėjimą, JK turime Brexitą. Rašykit, kam galime suteikti valdžią Lietuvoje, kad padarytų ir pas mus tinkamas reformas.
Gal Butkevičiaus socdemai bandytų prieštarauti? Deja, iškrypėliškas naujasis Darbo kodeksas taip pat gerai parodo socdemų neoliberalinius nasrus, kaip ir Kubiliaus valdymo metu organizuotas mažiausių algų bei pensijų karpymas.
2016 m. rugpjūčio 26 d., penktadienis
Kaip galime mes, lietuviai, neišmirti, kaip senovės prūsai, jau dabar?
Kodėl dabar? Mūsų kainos tos pačios, kaip Vakaruose (išskyrus butų nuomą, nes tiek daug žmonių emigravo, kad daugelis butų stovi tušti, arba stovėtų tušti, jei nebūtų išnuomojami pigiau, negu kainuoja remontas ir išlaikymas). Todėl normaliai žmonės Lietuvoje gyventi negali, vis daugiau emigruoja. Pradeda stipriau trūkti darbo jėgos. Todėl algos kyla.
Iš kitos pusės, mūsų ekonomikos pagrindas - mūsų eksportas - konkuruoja tik mažomis dirbančiųjų algomis. Jokių lietuviškų išmaniųjų telefonų mes nesukūrėm. Todėl, kai algos kyla [1], mūsų eksportą nustoja pirkti. Lietuvos eksportas per metus sumažėjo 7,5 procentų. Todėl mūsų ekonomika stoja: ji šiandien auga lėčiau, negu Švedijos (priminsiu, kad švedų ekonomika yra jau išsivysčiusi, Vakarų Europos ir JAV lygio). Todėl mes nesivejam Vakarus, bet vis labiau atsiliekam. Žmonės, nematydami perspektyvos, pradeda dar daugiau emigruoti. Paskutinis užsispyręs nacionalistas lietuvis Lietuvoje turės visus mūsų miestus sau vienam. Bus pigu gyventi, nes apšildymui galės kūrenti lietuviškas knygas, gausiausiai išleistas sovietmečiu.
Musulmonai? Jie nedurni, išsilavinę, turi telefonus, susižino, pabėga pirmieji, kaip ta pirmoji šeima, kurią mums atsiuntė ES.
Retas atvejis, kai matome ištisos nacijos išmirimą realybėje. Čia ne prūsai, čia mes, lietuviai, išmirštame. Nacija savoje valstybėje miršta greitai, kaip vienas organizmas. Be būtiniausių valstybės funkcijų atlikimo (pvz., saugumo) mes čia gyventi negalime, todėl turime pasitraukti visi. Sekančios pasaulinės ekonominės krizės mes galime jau nebesulaukti.
Bet tame yra ir vilties kibirkštėlė. Istorija rodo, kad, kai nacijos išlikimas yra pavojuje (daugiausia karų atveju), tai turtingieji apkraunami didesniais mokesčiais (94 procentų pajamų mokestis čia tinka) ir nacijos ūkis ištraukiamas iš balos. Gal sugebėtume ir mes taip išsigelbėti. Mokesčių dėka galima įvesti visuotinį pajamų draudimą. Su tokiu draudimu, kai žmogus praranda gerai apmokamą darbą ir jam tenka imtis mažai apmokamo darbo, draudimas jam kompensuoja bent pusę, ar daugiau, patiriamų nuostolių. Galimi ir privataus draudimo variantai. Taip, net prarasdami gero eksporto galimybes, galėtume išlaikyti tautos ūkį, dirbantį, bet jau negalintį sukrauti saujelei tokius turtus, kaip buvo iki šiol (atleiskite Mockau ir Numavičiau, katino dienos baigiasi). Gal sugebėtume dar sumažinti persmelkusį valstybę žiaurų neteisingumą, paremtą "teise tik stipriesiems" (pagal K.Stoškų, aprašoma čia).
Bet pirmiausia prisipažinkime, kad jau išmirštame ir ieškokime išeities visi kartu ir šiandien.
1. "Spartesniam gamybos ir eksporto augimui gali imti kišti koją konkurencingumo problemos, apie kurias signalizuoja pastaraisiais metais ypač sparčiai augę vienetiniai darbo kaštai ‒ nuo 2013 metų apdirbamojoje gamyboje jie padidėjo beveik penktadaliu."
Iš kitos pusės, mūsų ekonomikos pagrindas - mūsų eksportas - konkuruoja tik mažomis dirbančiųjų algomis. Jokių lietuviškų išmaniųjų telefonų mes nesukūrėm. Todėl, kai algos kyla [1], mūsų eksportą nustoja pirkti. Lietuvos eksportas per metus sumažėjo 7,5 procentų. Todėl mūsų ekonomika stoja: ji šiandien auga lėčiau, negu Švedijos (priminsiu, kad švedų ekonomika yra jau išsivysčiusi, Vakarų Europos ir JAV lygio). Todėl mes nesivejam Vakarus, bet vis labiau atsiliekam. Žmonės, nematydami perspektyvos, pradeda dar daugiau emigruoti. Paskutinis užsispyręs nacionalistas lietuvis Lietuvoje turės visus mūsų miestus sau vienam. Bus pigu gyventi, nes apšildymui galės kūrenti lietuviškas knygas, gausiausiai išleistas sovietmečiu.
Musulmonai? Jie nedurni, išsilavinę, turi telefonus, susižino, pabėga pirmieji, kaip ta pirmoji šeima, kurią mums atsiuntė ES.
Retas atvejis, kai matome ištisos nacijos išmirimą realybėje. Čia ne prūsai, čia mes, lietuviai, išmirštame. Nacija savoje valstybėje miršta greitai, kaip vienas organizmas. Be būtiniausių valstybės funkcijų atlikimo (pvz., saugumo) mes čia gyventi negalime, todėl turime pasitraukti visi. Sekančios pasaulinės ekonominės krizės mes galime jau nebesulaukti.
Bet tame yra ir vilties kibirkštėlė. Istorija rodo, kad, kai nacijos išlikimas yra pavojuje (daugiausia karų atveju), tai turtingieji apkraunami didesniais mokesčiais (94 procentų pajamų mokestis čia tinka) ir nacijos ūkis ištraukiamas iš balos. Gal sugebėtume ir mes taip išsigelbėti. Mokesčių dėka galima įvesti visuotinį pajamų draudimą. Su tokiu draudimu, kai žmogus praranda gerai apmokamą darbą ir jam tenka imtis mažai apmokamo darbo, draudimas jam kompensuoja bent pusę, ar daugiau, patiriamų nuostolių. Galimi ir privataus draudimo variantai. Taip, net prarasdami gero eksporto galimybes, galėtume išlaikyti tautos ūkį, dirbantį, bet jau negalintį sukrauti saujelei tokius turtus, kaip buvo iki šiol (atleiskite Mockau ir Numavičiau, katino dienos baigiasi). Gal sugebėtume dar sumažinti persmelkusį valstybę žiaurų neteisingumą, paremtą "teise tik stipriesiems" (pagal K.Stoškų, aprašoma čia).
Bet pirmiausia prisipažinkime, kad jau išmirštame ir ieškokime išeities visi kartu ir šiandien.
1. "Spartesniam gamybos ir eksporto augimui gali imti kišti koją konkurencingumo problemos, apie kurias signalizuoja pastaraisiais metais ypač sparčiai augę vienetiniai darbo kaštai ‒ nuo 2013 metų apdirbamojoje gamyboje jie padidėjo beveik penktadaliu."
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)