Visos reguliarios išlaidos, įskaitant maistą ir internetą, turi sudaryti ne daugiau, negu pusę jūsų pajamų.
Jei sudaro daugiau, reikia ieškoti kambariokų, papildomo uždarbio, ar toliau mažinti išlaidas maistui.
Dvidešimt procentų pajamų reikia skirti skolų padengimui (jei turite) arba taupymui (jei skolų neturite). Sulūžęs automobilis ar netikėtos išlaidos sveikatos palaikymui neturi būti proga panaudoti kreditinės kortelės paslaugas.
Likusius trisdešimt procentų pajamų galime skirti drabužiams, kelionėms ir kitoms išlaidoms [1].
1. From: Finances: Going for broke. Elizabeth Devitt. Nature 534, 579–581 (23 June 2016)
Published online 22 June 2016
2017 m. balandžio 9 d., sekmadienis
Ką ruošiasi daryti Lietuvos valdžia tokiu atveju?
Reikalaukime mūsų verslininkų ir Lietuvos valdžios, įsidrąsinusių vežti į Lietuvą pavojingus migrantus, atsakyti į du paprastus klausimus:
Kas mokės už saugumo palaikymą? Būtina įvesti papildomus mokesčius tiems Lietuvos verslininkams, kurie atveža į Lietuvą migrantus, kad finansuoti saugumo darbą su tais migrantais.
Ar apsimoka mums rizikuoti mūsų saugumu ir santarve visuomenėje, atvežant migrantus, kai Lietuvos jaunimo bedarbystė yra katastrofiško lygio? Gal geriau apsimoka sutvarkyti valstybės išlaikomą mokymo sistemą ir įdarbinti mūsų, Lietuvos, jaunimą?
Atvejis Švedijoje yra pamokantis. Penktadienį Švedijos sostinėje išpuolį surengęs įtariamasis buvo migrantas, kurio prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas birželį, bet jis iki šiol nebuvo išsiųstas iš Švedijos, nes policija jo nerado adresu, kuris buvo nurodytas jo dokumentuose. Šis į žmonių minią ir prekybos centrą sunkvežimį nukreipęs 39 metų uzbekas taip pat palaikė ryšius su ekstremistinėmis grupuotėmis ir buvo ieškomas teisėsaugos, kad būtų deportuotas iš Švedijos. Jei jau tvarkingi ir kantrūs švedai nesusitvarko, tai kur ten mūsų prastai apmokamiems ir alkaniems policininkams.
Kas mokės už saugumo palaikymą? Būtina įvesti papildomus mokesčius tiems Lietuvos verslininkams, kurie atveža į Lietuvą migrantus, kad finansuoti saugumo darbą su tais migrantais.
Ar apsimoka mums rizikuoti mūsų saugumu ir santarve visuomenėje, atvežant migrantus, kai Lietuvos jaunimo bedarbystė yra katastrofiško lygio? Gal geriau apsimoka sutvarkyti valstybės išlaikomą mokymo sistemą ir įdarbinti mūsų, Lietuvos, jaunimą?
Atvejis Švedijoje yra pamokantis. Penktadienį Švedijos sostinėje išpuolį surengęs įtariamasis buvo migrantas, kurio prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas birželį, bet jis iki šiol nebuvo išsiųstas iš Švedijos, nes policija jo nerado adresu, kuris buvo nurodytas jo dokumentuose. Šis į žmonių minią ir prekybos centrą sunkvežimį nukreipęs 39 metų uzbekas taip pat palaikė ryšius su ekstremistinėmis grupuotėmis ir buvo ieškomas teisėsaugos, kad būtų deportuotas iš Švedijos. Jei jau tvarkingi ir kantrūs švedai nesusitvarko, tai kur ten mūsų prastai apmokamiems ir alkaniems policininkams.
2017 m. balandžio 8 d., šeštadienis
Kas atsitiko su Kansas?
What's the matter with Kansas? (angl.) Kokiame pasaulyje mes gyvename? Mūsų ūkio vairuotojai (Janet Yellen Amerikoje ir Mario Draghi euro zonoje) laiko ūkio akseleratorių nuspaudę beveik iki pat grindų, o infliacija yra vis dar žemesnė, negu norėtųsi, ūkio augimas yra vis dar vangus. Tai reiškia, kad, kai neišvengiamai ateis krizė, tai mūsų tie ūkio vairuotojai neturi jokių galimybių krizei sušvelninti. Todėl kiekviena krizė bus sunkesnė, negu būdavo istoriškai. Dabar pats laikas ruoštis sekančiai krizei.
Grybauskaitė ruošiasi vetuoti dvigubos pilietybės įstatymo pataisas
Pataisos leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę NATO ir Europos Sąjungos šalių piliečiams. Lietuvai toks Grybauskaitės sprendimas reiškia neišvengiamą ir skubų daugybės Lietuvos piliečių praradimą geriausioje Lietuvos sąjungininkėje Jungtinėje Karalystėje.
Ateina laikas mums atsisveikinti.
Mykolas Kleopas Oginskis: polonezas "Atsisveikinimas su Tėvyne"
Ateina laikas mums atsisveikinti.
Mykolas Kleopas Oginskis: polonezas "Atsisveikinimas su Tėvyne"
Milijonus eurų kiekvienam projektui skirianti Europos mokslinių tyrimų taryba pasitikrino jos darbo kokybę
Tie milijonai eurų skiriami geriausio smalsumu paremto mokslinių tyrimų projekto finansavimui. Net šiais laikais milijonai eurų vienam moksliniam tyrimui yra daug. Ką rodo pirmųjų tarybos finansuotų tyrimų 2007-2008 metais įvertinimas?
Taryba davė įvertinti 25-kioms trijų ekspertų grupėms po aštuonis projektus kiekvienai. 43 iš šių projektų yra mokslinis proveržis, 99 projektai padarė didelę pažangą moksle. Tik 7 projektai nieko gero mokslui nedavė. Tai reiškia, kad taryba teisingai pasirinko rizikos lygį, finansuodama bendrai rizikingus mokslinius tyrimus, kuriuose atsakymas į klausimus iš anksto nežinomas.
Įdomus ir tų mokslinių tyrimų poveikio visuomenės gyvenimui įvertinimas. Net dešimtadalis iš įvertintų projektų jau turi didelį poveikį ekonomikai, politikos formavimui ar kitoms visuomenės gyvenimo sritims, ir apie vienas ketvirtadalis, tikėtina, tai padarys ateityje. Geras šiuolaikinis smalsumu paremtas mokslas yra naudingas mums visiems [1].
Lietuvoje tokių pasitikrinimų, kur nueina mūsų pinigėliai, skirti mokslui, nėra. O gyvename kūmų krašte. Gal todėl Lietuva yra paskutinė iš Europos šalių, gavusi tokį Europos mokslinių tyrimų tarybos grantą (tik vieną...). Tai skandalas.
1. Nature 535, 477–478 (28 July 2016)
Taryba davė įvertinti 25-kioms trijų ekspertų grupėms po aštuonis projektus kiekvienai. 43 iš šių projektų yra mokslinis proveržis, 99 projektai padarė didelę pažangą moksle. Tik 7 projektai nieko gero mokslui nedavė. Tai reiškia, kad taryba teisingai pasirinko rizikos lygį, finansuodama bendrai rizikingus mokslinius tyrimus, kuriuose atsakymas į klausimus iš anksto nežinomas.
Įdomus ir tų mokslinių tyrimų poveikio visuomenės gyvenimui įvertinimas. Net dešimtadalis iš įvertintų projektų jau turi didelį poveikį ekonomikai, politikos formavimui ar kitoms visuomenės gyvenimo sritims, ir apie vienas ketvirtadalis, tikėtina, tai padarys ateityje. Geras šiuolaikinis smalsumu paremtas mokslas yra naudingas mums visiems [1].
Lietuvoje tokių pasitikrinimų, kur nueina mūsų pinigėliai, skirti mokslui, nėra. O gyvename kūmų krašte. Gal todėl Lietuva yra paskutinė iš Europos šalių, gavusi tokį Europos mokslinių tyrimų tarybos grantą (tik vieną...). Tai skandalas.
1. Nature 535, 477–478 (28 July 2016)
2017 m. balandžio 7 d., penktadienis
Kiek laiko dar didžiulė dalis Lietuvos jaunimo sėdės be darbo?
Kinija siūlo 100 dienų. Tiek laiko reikia paruošti pokyčius JAV ir Kinijos prekyboje, kad sumažinti gigantišką JAV prekybos deficitą su Kinija ir pagerinti JAV dirbančiųjų šansus gauti darbą pagal Trumpo reikalavimus Kinijos vadovui Xi susitikimo, kuris pasibaigė šiandien, metu. Tikėsimės, kad ES vadovybė greitai pasinaudos Trumpo pasiekimais. Bedarbiams iš Lietuvos jaunimo reikia darbo kuo anksčiau.
DNB banko darbuotoja I. Genytė-Pikčienė sako: Sodra: šersime hidrą tol, kol galiausiai praris mus pačius?
Jei aš parašysiu, kad DNB bankas greitai bankrutuos, tai bus nusikaltimas, nes aš skatinu paniką ir DNB banko sunaikinimą. Jei DNB banko darbuotoja parašo, kad Sodra sugrius (nes nori, kad mes DNB bankui atiduotume Sodros pinigus), tai čia nieko tokio, nes žmonės, kurie emigruoja, nepasitikėdami Lietuvos valstybe ir Sodra yra ne DNB banko reikalas. Jei nebus Lietuvos valstybės, DNB bankas ras kitą valstybę apkvailinimui. O ir mūsų valstybė nežiūri, kas gerai valstybei, žiūri tik, kas gerai tiems, kurie duoda didelius kyšius - bankams.
Ar būtinai žlugs Sodra, kai sumažės gyventojų? Ne. Liks gražūs žemės plotai, stambus mechanizuotas žemės ūkis, stambios automatizuotos gamyklos. Jie mokės gerus mokesčius, todėl Sodra mokės geras pensijas. Tik durniai, patikėję DNB banko melagiais, gaus sumažintas Ačiū Genyte-Pikčiene, labai ačiū.
Ar būtinai žlugs Sodra, kai sumažės gyventojų? Ne. Liks gražūs žemės plotai, stambus mechanizuotas žemės ūkis, stambios automatizuotos gamyklos. Jie mokės gerus mokesčius, todėl Sodra mokės geras pensijas. Tik durniai, patikėję DNB banko melagiais, gaus sumažintas Ačiū Genyte-Pikčiene, labai ačiū.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)