Kodėl autonominiai ginklai yra vystomi neišvengiamai

 "Pavyzdžiui, autonominių dronų spiečius gali pilnai išnaudoti savo pranašumą, kai šis dronų spiečius nusprendžia atakuoti per maksimaliai trumpą laiką (geriausia per sekundės dalis). Jei dronų spiečius atakuoja tik tuo atveju, kai tą spiečių kontroliuojantis  žmogus sutinka, tada dronų spiečius praranda savo svarbiausią pranašumą. Tai gali būti nelabai svarbu iki tol, kol tik viena kariuomenė naudoja autonominius ginklus. Tačiau, jei dvi autonominės ginklų sistemos konkuruoja viena su kita, tai žmogaus pašalinimas iš sprendimų priėmimo grandies yra pranašumas, kuris atveda į pergalę. Esant tokiai situacijai, bet kuri kariuomenė yra linkusi savanoriškai atsisakyti žmonių vadovavimo autonominiams ginklams" (plačiau apie tai - čia).

Taigi, autonomiškai ir greitai žmones žudančios ginklų sistemos yra neišvengiamos. Mūsų šauktiniai, naiviai siekdami karjeros Lietuvoje ir bėgiodami po laukus ir krūmus ištisus metus, tik veltui švaisto mūsų gynybai skirtus pinigus. Kai pasaulis energingai vysto naujas ginklų sistemas, mes perkame brangų metalo laužą, kad šauktinius po laukus vežioti.

Geras interneto pritaikymas širdies nepakankamumui gydyti

Pacientai, sergantys širdies nepakankamumu - kuriems svorio padidėjimas gali reikšti skysčių kaupimąsi ir būtinybę gulti į ligoninę- gauna belaidžias, prie interneto prijungtas svarstykles, kad naudotų namuose, o duomenys siunčiami ligoninės komandai. Jei komandos nariai mato staigų svorio didėjimą, nuotoliniu būdu jie gali pakoreguoti paciento vaistus arba, jei reikia, suplanuoti tos pačios dienos vizitą ligoninėje.

Pagal Higienos institutą, širdies nepakankamumu Lietuvoje serga daugiau kaip 124 tūkstančių gyventojų. Liga ši yra panašiai sunki, kaip sunkiausi vėžio atvejai, o šių sunkių ligonių priežiūra Lietuvoje primena tokių ligonių priežiūrą Viduramžiais.
 

Taivanas bando keliuose autonominį (be vairuotojo) autobusą

Autobusą vairuoja dirbtinis intelektas. Taivanas po šių bandymų  tikisi gaminti ir eksportuoti tokius autobusus, kuriems nereikia vairuotojų, po visą pasaulį. Vairuotojai yra viena iš pagrindinių profesijų tarp mūsų, likusių čia, Lietuvoje. Ką daro Lietuvos valdžia? Ką ji mums ruošia, žada, planuoja? Aš suprantu, susidorojome su Rusijos ir Baltarusijos karinėmis pratybomis Zapad. Greitai susidorosime su Astravu. Kaip? Ogi taip, kaip susidorojome su Zapad - visa energija nueina švilpukui ir garsiam riksmui*, o daugiau nėra nieko realaus. O vairuotojai? Ką vairuotojai, juk Lietuvoje - kiekvienas sau. Mes pabaidome bobas rusais. Bobos mus išrenka valdžion. Imam kyšius ir gerai gyvenam, juokiamės iš tų kvailų bobų ir tų kvailų vairuotojų.

*Maždaug tokiam riksmui (cituoju): "Dievuli mano, rusai nekenčia, bėkim, dangus griūva".

Kas yra universitetas?

Universiteto apibrėžimą pakartojo A.Maldeikienė, kritikuodama dabar vykstančią Lietuvos universiteto reformą ir jos vykdytojus. Cituoju:

"Universitetas atsirado kaip vieta, kur visuomenės apmąsto save, ir padeda rastis naujoms mokslo, meno, kultūros plačiausia prasme formoms. Tikri universitetai „negamina“ darbo jėgos, jie gamina mintis; jie ne darbo jėgą štampuoja, o padeda pasirengti gyvenimui, nes, priešingai, nei tai bando įpiršti verslo advokatai, gyvenimas nėra darbas: pastarasis – tik trečdalis nuo trečdalio mums duoto laiko... 

Jeigu nori turėti šalyje universitetų, tai ir steigi juos, kaip tokias vietas, kur žmonės mąsto ir moko mąstyti kitus. Pažiūri, ar, ir kiek, turi mąstančių profesorių, ir steigi. Ne pinigus ar namus skaičiuoji, o tas galvas, kurios geba mokyti mąstyti. Nieko originalaus ar netikėto: taip buvo daroma nuo Viduramžių laikų, Europoje jau per aštuonis šimtus metų" (daugiau apie tai - čia).

Jei norite daugiau programuotojų Lietuvoje, tai steikite programuotojų rengimo kursus. O Lietuvos universitetuose vyksta visai kiti darbai. Tuos universitetus, kur visai nėra mąstančių profesorių, reikia uždaryti. Iš kitų universitetų nesugebančius mąstyti profesorius reikia atleisti iš darbo. Va ir visa reforma.

Kol mes švaistome veltui pinigus šauktiniams...

Paruošti vieną specialiųjų pajėgų karį reikia apie pusantro milijono eurų. Be šių karių joks karas dabar neįmanomas.

Jei nekainuotų taip brangiai nuo skurdo emigruojančiai tautai, tai būtų juokinga

„Anot Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako, 2 proc. BVP gynybai užtektų, jeigu krašto apsauga šalyje būtų finansuota nuosekliai, o dabar „mums reikia ir pasivyti tam tikrą standartą, ir jį išlaikyti, kad mūsų visuomenė būtų saugi“.

Saugi nuo ko? Nuo Rusijos branduolinių ginklų? Gal malonėtų ponas Bakas nuvažiuoti į Ameriką ir paaiškinti, kaip su tokiais mažais, kaip Lietuvos, pinigais amerikiečiai galėtų užtikrinti Amerikos saugumą nors nuo mažytės Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų? Kodėl jūsų galvos, mielieji, darosi panašios į užpakalius? Nes jūs nenaudojate jūsų galvas pagal paskirtį.

Šiuolaikinis ekonomikos vadovėlis

Pasirodė ekonomikos vadovėlis, kurį giria daugelis, įskaitant "The Economist". Mums svarbu, kad šį vadovėlį galima gauti nemokamai. Jis randamas čia: http://www.core-econ.org/