Kaip išsaugoti vabzdžius, būtinus vaisių ir daržovių gamyboje?

Vokietijoje nyksta skraidantys vabzdžiai, kaip aš jau rašiau neseniai.

"Yra įrodyta, kad dabar galima imtis priemonių, kad būtų galima sustabdyti šį nuosmukį. Gali būti naudingos laukinių žydinčių augalų ir vietinių augalų buferinės zonos aplink vieną kultūrą auginančius laukus, taip pat gali būti taikomos žemės ūkio praktikos, kurios gerbia biologinę įvairovę ir apsieina be pesticidų ir herbicidų naudojimo.  Kai tik įmanoma, turi būti išsaugota ir atstatyta planetos greitai išnykantys miškai, pelkės ir pievos."

Lietuvos pačiai svarbiausiai profesijai - vairuotojams: Kinija ateina suvalgyti jūsų pietus

"Kinijos kompanija "Cainiao" sukūrė robotą "mažą G", ne aukštesnį negu suaugusiam vyrui iki liemens, kad galėtų nugabenti krovinį į galutinę pristatymo vietą. Kita Kinijos firma JD bando kažką panašaus universitetuose. Abi bendrovės tikisi išsiuntinėti autonominius sunkvežimius  ateinančių trejų metų bėgyje. Wan Linas, Cainiao prezidentas, abejoja dronų pristatymo ekonomika, bet JD yra pasiruošęs dronus tobulinti. Keturiose Kinijos provincijose autonominiai dronai skraido fiksuotais maršrutais iki iš anksto nustatytų tūpimo vietų. Tada darbuotojas perkelia siuntinius paskutiniam kelionės etapui. JD planuoja plėstis į daugiau provincijų ir pasiūlyti daugiau paslaugų. Vienas iš bandomųjų dronų gali pernešti iki tonos."

Vyrai, nepasprinkite tik jūsų sriuba. Visada galime emigruoti į Airiją. Kaip tik Lietuvos innovacijas smaugianti Lietuvos valdžia pareikalavo, kad Lietuvoje dronai nebūtų išleidžiami iš drono vairuotojo akiračio. Tokie dronai siuntinių atvežimui yra beverčiai. Todėl Lietuvoje vystyti tokią technologiją negalime. Kinija gi ją mums tuoj išvystys, tada Lietuvos valstybei tarnaujantys bebrai, papirkti Kinijos, pakeis įstatymus, ir mums liks tik emigruoti į Airiją.

Kam Lietuvos elitui reikalingas nuolatinis baidymas priešu Putinu ir jo Rusija?

"O gal kažkam to priešo reikia tik tam, kad jis pagrįstų ir pateisintų netobulą sistemą, kuri, kaip ir Lietuvoje, taip ir Rusijoje pridengtų žymiai gilesnes ir svarbesnes problemas, su kuriomis kiekvieną dieną susiduria tūkstančiai paprastų piliečių, kovojančių savo asmeninius socialinius išgyvenimo karus. Bet kai priešas tyko už sienos, negi dabar reikalausi valdžios ir elito spręsti neatidėliotinas paprastų žmonių problemas? Štai kodėl susidaro įspūdis, kad tas nuolatinis Putino Rusijos grėsmės prikaišiojimas ir eskalavimas Lietuvoje tėra gera priedanga ir toliau išlaikyti dėmesį toms politinėms figūroms, kurios iš tiesų nebeturi nei patrauklaus politinio turinio, nei idėjų ir tenori Lietuvoje išlaikyti neoliberalų ekonominės politikos kursą bei įtakingų interesų grupių status quo."

Paprasčiau pasakius, baidymas Putino Rusija reikalingas vagims Lietuvoje, kad dar truputėlį ilgiau iš mūsų vogti.

Lietuvos valstybė yra laikinas darinys

 
Vėl atidaryta artimiausia prie Lietuvos populiari maisto parduotuvė Seinuose, Lenkijoje. Iš anksto išsikeitę eurus į zlotus ir paskaičiavę kainas, mes prisiperkame ten maisto net ir dukart pigiau, negu Lietuvoje. Atvažiuoja žmonės net iš Vilniaus. Mūsų atlyginimai maži, maistui išleidžiame liūto dalį. Pirkdami Lenkijoje, galime sveikiau ir sočiau pavalgyti, pataupydami ir sveikatą, ir pinigus.

Lietuvos verslininkai negali daugiau nebekelti atlyginimus, nes dirbančiųjų pradeda trūkti. Todėl kelia kainas. Aišku, jie nori išlaikyti aukštus pelnus. Taip išvaro iš Lietuvos į Lenkiją mūsų pinigus, o mus pačius - į emigraciją. Blogai Lietuvai. Matyt, nerūpi mūsų verslininkams Lietuva.  Verslininkai dalinasi pinigais su valstybės žmonėmis Eligijaus Masiulio stiliaus kartoninėse dėžutėse, todėl sanitarinės normos ir kitos valstybės nustatomos taisyklės naudojamos naikinti konkurentus. Siauras draugų ir giminių ratelis daro Lietuvoje, ką nori. Tai yra lietuviška nusikaltėlių mafija, užgrobusi valdžią ir turtus Lietuvoje.

Kai mūsų čia liks visai nedaug, teks vėl referendumu jungtis prie Lenkijos. Lietuviškai kalbėti bus sunkiau, bet nors vėl atsidursime tikroje valstybėje ir liksime gyvi.

Ar mes tampame Švedija?

Ne. Švedijoje galima paskambinti į mokesčių inspekciją ir sužinoti, kiek uždirba bet koks jums įdomus Švedijos pilietis, net jei jūs tą pilietį šiandien pirmąkart pamatėte. Tai puiku. Saulės šviesa geriausiai dezinfekuoja. Jei jūs matote, kad tas naujai sutiktas žmogus nieko gero nedaro, o labai daug gauna, pradedate galvoti, kodėl? Giminės įtakingose pareigose? Miega su Seimo Kultūros komiteto pirmininku, bet nėra jo žmona? O gal praneša mokesčių inspekcijai labai mažas pajamas, o važinėja su naujausiu BMW? Kaip dabar madinga Lietuvoje sakyti, kad vagia mokesčius? Beje, tokia tvarka trukdytų ir mokėti idiotiškai mažus atlyginimus, kaip tai daroma dabar Lietuvoje. Būtų tiesiog gėda. Jauni stengtųsi mokytis, kad gautų daugiau, kaip gauna tie, kurie turi geresnius įgūdžius.

Labai įdomu. Ar Lietuvoje tokia tvarka irgi jau įvesta? Ne, ką jūs. Ar ruošiasi greitai įvesti? Ne ką jūs. Pati didžiausia Seimo revoliucionierė Aušra Maldeikienė siūlo pranešinėti įmonių atlyginimų medianą (neklausk) ir iš jos ištraukti kvadratinę šaknį (neklausk), ir tai tik tokiu atveju, jei įmonėje dirba daugiau negu dvidešimt žmonių. Taigi, Dievuli tu mano, žmonės kitokiu atveju dasiprotėtų, kiek tu čia uždirbi. Tai būtų didžiausias privatumo pažeidimas pasaulyje. O mums čia net pinigų nereikia, mums reikia tik to privatumo, nors mes nežinom, su kuo jį valgyti.

Tai kodėl mes esame didesni kovotojai už privatumą, negu seniai demokratiški švedai? Ar jau viskas Lietuvoje tvarkoj ir gyvenam geriau, negu švedai? Ne. Mes tik esame didžiausi kvailiai pasaulyje ir niekam šio titulo niekada neužleisime. Nesakykit šito niekam, tai mūsų didžiausia paslaptis.

Ar galima Lietuvoje sukurti ekosistemą aukštų technologijų verslui?

Ne. Nėra pakankamai išlavintų žmonių, kurių idėjos ir kiti darbai tą ekosistemą maitintų. Lietuvos profesoriai dirba pilną laiką, bet jiems mokama už dalį etato, daugeliu atvejų apie 500 eurų per mėnesį. Kodėl taip vargingai? Nepakanka pinigų. Kodėl? Skiriame mokslui mažiau pinigų, negu dauguma konkurentų:

"Mokslo finansavimas ES ir Rusijoje (proc. nuo BVP)

1. Švedija – 3,26 proc. (2015 m.)

2. Austrija – 3,07 proc. (2015 m.)

3. Danija – 3,03 proc. (2015 m.)

4. Suomija – 2,9 proc. (2015 m.)

5. Vokietija – 2,87 proc. (2015 m.)

...

16. Estija – 1,5 proc. (2015 m.)

...

23. Rusija – 1,13 proc. (2015 m.)

24. Lietuva – 1,04 proc. (2015 m.); 0,74 proc. (2016 m.)

...

30. Latvija – 0,63 proc. (2015 m.)

31. Rumunija – 0,49 proc. (2015 m.)

32. Kipras – 0,46 proc. (2015 m.)"

Ginklavimuisi skiriame du procentus BVP, bet  vistiek visos vištos juokiasi iš mūsų mažos armijos, primenančios Liuksemburgą. Išeina brangus vištų juokinimo būdas. O kad nekuriame gerai apmokamų darbo vietų - blogai, nes tai žemina pragyvenimo lygį, mažina gimstamumą ir veda prie mūsų tautos išnykimo. Raketų ir branduolinių ginklų laikais visi mes lengvai pasiekiami. Mes maitiname mūsų kariuomenę geriau, negu vokiečiai. Todėl studentus ir universitetus maitiname prastai. Todėl turime juokingą, beveik Liuksemburgo dydžio, kariuomenę ir pasitraukiantį iš Lietuvos jaunimą. Tai beviltiškas elgesys.

Politika, skirta sukurti sąlygas, kurios palaiko tvirtą, plačiai darbo jėgoje paskirstytą, darbo užmokesčio augimą

 "Vienos darbo užmokesčio augimo panacėjos nėra, tačiau tam galėtų padėti daugelis politikos krypčių, įskaitant:

 minimalaus darbo užmokesčio didinimą;"  (Lietuvoje tai darom, bet vangiai)

"didinti darbuotojų derybinę galią (taip pat mažinant nekonkuravimo sutartis arba įmonių tarpusavio susitarimus);" (Lietuvoje tokios sutartys neuždraustos, todėl Lietuvoje Silicio slėnio analogų mes nematysime, kaip savo ausų be veidrodžio) 


"užtikrinti pakankamą darbo jėgos paklausą pasitelkiant laisvesnę fiskalinę arba pinigų politiką;" (Lietuvoje surenkame pernelyg mažai mokesčių, todėl pinigų politikos svertų nėra)

"didinti dinamiškumą per darbuotojų mobilumo ir verslumo politiką; ir plačiai tobulinant švietimo ar produktyvumo politiką" (Lietuvoje šitos politikos sritys sudarkytos) (plačiau apie tai - čia).

Svarbiausia, reikia įvesti muitus, kad bent didesnė gamybos dalis sugrįžtų iš komunistinės Kinijos į demokratinius Vakarus. Kaip sako Prezidento Trumpo komandos Amerikoje nariai, "truputį sumažinti cukraus darbdaviams" (dabar su entuziazmu išnaudojantiems Kinijos gyventojus), kad dirbantieji Vakaruose turėtų daugiau gerai apmokamų darbo vietų, ypač jei nenorime, kad komunistinės Kinijos karo laivai stovėtų Klaipėdoje ir diktuotų Vilniui, ką reikia daryti (naujoji era).