Kas pasidarė su kainomis Lietuvoje?

Kainos Lietuvoje nėra realios. Tai rodo ir didžiuliai skaičiai  lietuviškų automobilių prie maisto parduotuvės Biedronkos Seinuose, Lenkijoje, kiekvieną darbo dieną  ir pilni vežimai maisto, kurį mes krauname į tuos automobilius ten. Kaimynystėje Lazdijuose, Lietuvoje,  pirkėjai išeina su vienu - dviem produktais rankose. Maistas Lietuvoje yra mums pernelyg brangus, lyginant su maistu Lenkijoje.

Kodėl taip pasidarė? Prekybiniai tinklai, duodami kyšius konservatoriams ir socdemams, įsigijo pernelyg daug galių. Dabar didžiausias tinklas, Maxima, diktuoja kainas, todėl praktiškai Lietuvoje turime prekybos monopoliją, nes kiti, mažesni, tinklai nusirašo kainas nuo Maximos. Prekybos tinklai net suleisti į miestų centrus, ko nedaro nė viena Vakarų valstybė.

Ką reikia daryti? Išauginti konkurentus Maximai ir kitiems rykliams. Tai galėtų būti prekybiniai tinklai iš užsienio ir smulkieji gamintojai bei pardavėjai. Kadangi konkuruoti su monopolija sunku, reikia kurti įvairius palengvinimus smulkiesiems ir atimti pelningiausią Lietuvoje prekybą degtine iš stambiųjų. Prieš tokius planus pilna straipsnių šiandienos laikraščiuose. Prekybiniai tinklai Lietuvoje turi pinigų net nupirkti ir mūsų nepriklausomu vadintą žurnalistų būrelį. Laikas baigti šį savivaliavimą.

Samdykime nugarų plekšnotojus

Kiekvieną kartą, kai V.Landsbergis, Juknevičienė, Karoblis, Grybauskaitė ar dar kas nors pradeda šaukti, kad rusai puola, todėl greitai metam į balą milijardus eurų, reikia kad specialiai pasamdyti nugarų plekšnotojai galėtų švelniai apraminti šiuos šaukiančius žmones. Aišku, mums tai kainuotų, bet būtų smulkmena, palyginus su tais metamais į balą milijardais eurų ir keliama panika Lietuvoje. Pagalvokite, kokie rimti užsienio investutotojai ar užsienio lietuviai važiuos į Lietuvą, kurią kasdien puola rusai?

Realybė

Vokietija toliau skiria mažai pinigų karo reikalams ir dosniai finansuoja mokslinius tyrimus bei plėtrą.   

"Iki šiol aukštųjų technologijų strategija prisidėjo prie Vokietijos, kaip vienos iš nedaugelio ES valstybių, kurios beveik pasiekė savo tikslą  išleisti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) srauto į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Iki 2025 m. ši Vokietijos BVP dalis turėtų būti 3,5 proc."

Lietuva elgiasi priešingai. Moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriame zuikio ašaras.  Tačiau Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, pasiekusių 2 proc BVP iššvaistymą karui Lietuvos miškuose, karui, kurio nėra ir nebus. Išvada Lietuvos jaunimui: jei norite konkuruoti darbo rinkoje realiame pasaulyje, tai važiuokite dirbti ir mokytis į Vokietiją ir negrįžkite. Jei norite gyventi tarp bepročių, tai klausykite V. Landsbergio, D. Grybauskaitės ir kitų Lietuvos vadovų beprotiškų kliedesių ir eikite kariauti su nežinia kuo (sako, kad su rusais, kurie nesustodami mus "puola" jau daug metų) į Lietuvos miškus.

Ką mums atvežė migrantai

"Migrantų atliekami išžaginimo išpuoliai tapo didele problema po masinės seksualinės prievartos, įvykusios 2015/16-ųjų Naujųjų Metų išvakarėse Vokietijos Kelne ir kitur. Nuo to laiko Vokietijoje pastebėta gausybė pranešimų apie migrantų lytinius išpuolius prie baseinų, muzikos festivaliuose ir atsitiktinius išprievartavimus, susijusius su moterų sportavimu ar pasilinksminimais nakties metu.

Praėjusiais metais Bavarijos vyriausybė atskleidė, kad migrantų lytinių  išpuolių skaičius padidėjo 91 proc., o Berlyne migrantai padaro pusę visų nusikalstamų veikų."

Išvažiavusius į užsienį ir negrįžtančius prievartinė karo tarnyba Lietuvoje niekaip nepaveikia

"Krašto apsaugos ministras R. Karoblis taip pat atkreipia dėmesį – visų užsienyje esančių, bet į šaukimą nesureagavusių asmenų ieškoti neketinama: „Grįžtant prie to klausimo, ar bus ieškomas kiekvienas užsienyje esantis šauktinis prievolininkas, tai tikrai ne. Taip, jie atvažiavę čia, į Lietuvą, susidurtų su tam tikrais nepatogumais, bet reikia žiūrėti ir kaštus tuos pačius.“ Ministro aiškinimu, būtų reikalingi dideli kaštai, norint informuoti visus užsienyje esančius asmenis, o po to – norint surasti į šaukimą neatsiliepusius. R. Karoblis pabrėžia – iki šiol vyrauja tendencija, kad beveik visos šauktinių vietos užimamos savanorių."

Šių dienų prekyba

"Jungtinėse Amerikos Valstijose "Target" prekybinio tinklo pirkėjai jų telefonu gali užsisakyti kremą nuo saulės arba "Tokidoki Unicorno" marškinėlius, atvažiuoti iki automobilių stovėjimo aikštelės prie parduotuvės, ir jiems atneša užsakytus  daiktus į jų automobilį. "Target" klientai gali užsisakyti internetu ir pasiimti pačioje parduotuvėje. Jie gali užsisakyti internetu ir gauti jų pirkinius pristatytus į  namus, kai kuriais atvejais net tą pačią dieną. Arba jie gali su didesniu malonumu, negu Lietuvoje, aplankyti parduotuvę; "Target" prekybinio tinklo darbuotojų pradiniai atlyginimai buvo padidinti, siekiant stiprinti darbuotojų išlaikymą ir moralę. Daugelis pirkėjų mėgsta grąžinti parduotuvėje "Target" pirkinius, kuriuos jie perka internetu, o nes nereikia tuos grąžinamus pirkinius išsiųsti paštu, kaip  internetinės prekybos su "Amazon" atveju.

"Nordstrom" prekybinis tinklas leidžia kai kurių parduotuvių klientams grąžinti prekes, nuleidžiant daiktus į dėžes ir - nereikia jokios žmogaus sąveikos.

 "Walmart" prekybiniame tinkle dirba 25 000 "asmeninių pirkėjų", galinčių surinkti ir supakuoti bakalėjos prekes ir atnešti prie privažiuojančio automobilio."

Lietuvoje, aišku, prekybos tinklų pardavėjų moralė yra žemiau plintuso, nes algos yra pernelyg mažos išgyvenimui. Kas galite, pirkite Lenkijoje. Ten jaunesni neblogai kalba angliškai, o pasieny dažnai kalba ir dzūkiškai.

Nėra žmogaus ilgaamžiškumo ribos

"Sapienza universiteto demografė Elisabetta Barbi ir romų universiteto Romos Tre universiteto statistikas Francesco Lagona  nustatė, kad mirties rizika, kuri didžiojoje gyvenimo dalyje didėja, kai žmonės sensta, nustoja didėti, pradedant vienu momentu, pasiekus 105 metų amžiaus. sukurdama "mirtingumo plokščiakalnį". Tuo momentu tikimybė, kad 105 metų amžiaus ar vyresnis žmogus mirs nuo vieno gimtadienio iki kito, yra maždaug 50:50.

"Jei yra mirtingumo plynaukštė, tai nėra žmogaus ilgaamžiškumo ribos", - sako Jean-Marie Robine, Prancūzijos sveikatos ir medicinos tyrimų instituto Monpeljėje demografas, kuris nedalyvavo tyrime [1]."

 1. Nature 559, 14-15 (2018)