Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2018 m. lapkričio 1 d., ketvirtadienis

Neapgausite

Tai kas kaltas dėl vaikų atiminėjimo ir kitokios suirutės mūsų gyvenime - Lietuva - Tėvynė ar Lietuvos valstybė? Klausimas atrodo įdomus, bet praktiškai nesvarbus, kaip demonstruoja mūsų, lietuvių, veiksmai (nebuvo jokio pasipriešinimo okupacijai, net simbolinio) ir neapykanta abiejoms Smetonos režimo pabaigoje. Žmonės šių dviejų neskiria. Jei jūs pjaunate žmones be peilio, nesitikėkite, kad žmonės visą laiką gins jūsų dvarus ir vadins tai Tėvyne.

Nepagautas karo kurstytojas

"Lietuvos gynybos ministras R. Karoblis ragina NATO atverti duris Gruzijai", po to užpulti Rusijos ginamą Osetiją ir branduolinis karas garantuotas. Branduolinė žiema, žmonijos išmirimas - visa tai vardan mažytės Gruzijos, o gal tik vardan didelio asmeninio auksinio šaukšto R. Karobliui?
Lietuvoje vis dar patyliukais svajojama užpulti Rusiją ir negauti atkirčio branduoliniais ginklais. Kvaila idėja. 

2018 m. spalio 31 d., trečiadienis

Vaikų atiminėjimas Lietuvoje - mūsų verslo rūšis

 Biurokratinė Lietuvos mašina, pasiremdama tariamu rūpesčiu vaikais, pasidarė dar vieną lovį iš to vaikų atiminėjimo. Vaikų daug, darbo daug, atsiranda galimybė uždirbti. Greitai saviškiai, giminės ir pažįstami, sugužėjo prie naujo lovio.
"Mažeikiuose Užimtumo tarnyboje (buvusi Darbo birža) apsilankiusi moteris liko nustebinta – pasakiusi, kad norėtų dirbti darbą tik pusę etato, jai pasiūlė tapti laikina globėja. 9 metus darželio auklėtoja pradirbusi moteris liko susirūpinusi: negi laikinu globėju gali tapti bet kas?"
Lietuvos vaikų pardavinėjimas persenusiems karjeristams iš Vakarų - sekantis logiškas žingsnis. Skaičiai įspūdingi - per šių tarnybų rankas pereina tūkstančiai Lietuvos mažylių per metus [1]. Nusimato stiprus verslas, kai tėvai pradės bijoti ir nustos garsiai aimanuoti.


1. Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis nuo liepos 1 d. antrasis grėsmės lygis buvo nustatytas 910 vaikų, laikinoji globa nustatyta – 632 vaikams. Vaikų, paimtų iš jiems nesaugios aplinkos ir perduotų vaiko atstovams pagal įstatymą, skaičius – 1124.


Tikras dėstytojas

"Tikras dėstytojas  - aš pabrėžiu, ne unikalus, ne geriausias, bet tiesiog tikras - niekada nepasikartoja, nes jo publika niekada nesikartoja. Jis ne tik atsako į labai skirtingus klausimus, kas kartais skatina jį atsisakyti nuo iš anksto parengto plano, bet jis skaito savo auditorijos veido išraiškas, pozus ir gestus. Kur žmonėms nuobodu, yra tinkamas pokštas, kur, priešingai, kovinga nuotaika - naudinga išspręsti sudėtingą užduotį ar aptarti prieštaringą nuomonę, kur auditorija yra sudėtinga, - atsargiai reikia subalansuoti, pasirinkti medžiagą, kad vieniems ji nebūtų visiškai nesuvokiama, o kitiems - ilgą laiką nuobodžiai žinoma. Ir kol nepamatysite jūsų studentų veidus, jūs negalėsite žinoti, ką turite pasakyti čia ir dabar.


Ir paskaita, netgi geriausia, yra pasirinktos profesijos meistro darbas. Seminaruose dažniausiai kalba studentai, todėl mokytojas yra daugiau moderatoriaus ir egzaminuotojo rolėje. Tačiau paskaita yra lektoriaus galimybė atskleisti save, parodyti studentams, koks gausus įspūdžių ir įdomus profesijos gyvenimas gali būti.

Žiūrint į gerą dėstytoją paaiškėja: jei žmogus yra toks aistringas savo darbe, tai tas darbas yra vertas dalykas. Aš taip pat noriu pabandyti.


Pasakojimai internete be jokios abejonės yra be šios charizmos. Tai geras, tikslus medžiagos pristatymas, dažnai su autoriaus pradine pozicija, retoriškai koreguojama ir kompetentinga kalba. Bet šioje kalboje asmeninės charizmos nėra, čia nėra salės, kuris sustingo ir stebi kiekvieną žodį ..."
Todėl taip svarbu pasirinkti gerą universitetą.  EECA reitinge reguliariai reitinguojami Rytų ir Vidurio Europos bei Centrinės Azijos šalių universitetai. Geriausias Lietuvoje Vilniaus universitetas dabar užima rekordiškai žemą 17-tą vietą geriausių šio atsiliekančio regiono aukštųjų mokyklų 20-tuke. Verta paieškoti geresnės vietos studijoms.


2018 m. spalio 30 d., antradienis

Kodėl Lietuvoje mažai kas nori mokytis

"Žinojimas yra mąstymo, o ne mokymo pasekmė. Žinojimas atsiranda, kai žmonės apmąsto ir pasirenka naują elgesį. Bet jei darbo aplinka nepalaiko tokio elgesio, gerai apmokytas darbuotojas nesikeis."

Lietuvoje geros darbo vietos skiriamos tik giminėms ir kitiems labiau patikimiems.  Gerai apmokytas darbuotojas nevertinamas, todėl mokytis nori nedaug kas. Todėl mokytojų ir dėstytojų bei profesorių autoritetas Lietuvoje žemas. Primityviai varyti rusų organizuotą gamybą, naudojant beveik neapmokamų vergų darbą, ir numušinėti kainas, pardavinėjant Vakaruose, yra svarbiausias dabartinis Lietuvos verslo modelis. Specialistais ir puikiai dirbančiomis įmonėmis čia net nekvepia.

Robotai tiek atpigina gamybą, kad globalizacija darosi nereikalinga

Ką darom? Grybauskaitę paliekam Kinijoje, ten komunistės-globalistės reikalingos. Pradedam organizuoti gamybą Lietuvoje.
"Pigi darbo jėga: tai argumentas, kuris pritraukia daugelį tarptautinių korporacijų į tokias šalis, kaip Indija, Pakistanas, Bangladešas, Brazilija ar Meksika. Čia batus, drabužius ir automobilius galima pagaminti kur kas pigiau, net jei jie vis dar turi būti išsiųsti į kitą Žemės rutulio pusę - bent jau iki šiol tai buvo bendra mantra.
Tyrėjai nagrinėjo automatizavimo poveikį užimtumui nuo 2005 iki 2014 m., ne tik pramoninėse šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir kylančios ekonomikos šalyse. Rezultatas stebinantis. Dėl robotų pramoninėse šalyse gamybos sąnaudos labai sumažėjo, dėl ko kai kuriais atvejais kai kurios bendrovės grąžino tam tikrų prekių gamybą namo, atgal į pramonines šalis."

2018 m. spalio 29 d., pirmadienis

Ką daryti su mūsų gailiai atrodančiu valstybės fasadu?

Pagal žmonių skaičių mūsų valstybė Lietuva yra tokio dydžio, kaip nedidelis miestas. O išlaikome padažytą Prezidentę (jau pasistatė namą už mūsų pinigus), didžiulį Seimą, premjerą, ministrus, jų pavaduotojų ir patarėjų būrį, ceremoninę (ginkluotą užpraeito karo ginklais ir aprengtą užpraeito karo uniformomis) armiją ir protokolo tarnybą, vadinamą diplomatiniu korpusu. Visai šitai pokazuchai pinigų neužtenka, todėl visi šie veikėjai atrodo gailiai ir verkia, prašo pinigų.

Štai Pavilionis rašo: "Esu įsitikinęs, kad mūsų diplomatija neturi ir negali būti finansuojama kaip nykštukinės valstybės protokolo tarnyba, skirta savo vadukų užsienio kelionių aptarnavimui."

Negali būti, bet yra. Apsileidimas. Kam mums tie kyšininkaujantys vadukai... Kam nusususi nykštukinės valstybės protokolo tarnyba... Užtektų vieno senesnio, važinėjančio su dviračiu. Laikas surimtėti.