Kodėl vokiečiai neišmetami į gatvę reguliariai kiekvienos krizės metu?

Privalumai - išsaugomi ilgalaikiai įmonių įgūdžiai, todėl Vokietijos gamyba gali konkuruoti pagal kokybę visame pasaulyje. Žinoma, dažnai galinga Vokietijos valstybė padeda darbdaviams krizės metu. Tačiau yra dar svarbesnis veiksnys.

"Vokietija turi stipriausią bendrų darbuotojams ir darbdaviams sprendimų sistemą Europoje, o tai yra svarbiausias jos ekonomikos, didžiausios Europoje, bruožas. Vokietijos įstatymai nustato, kad stambių įmonių darbuotojai išrenka iki pusės įmonės stebėtojų tarybos narių, kurie priima aukšto lygio strateginius sprendimus, įskaitant tai, kaip investuoti pelną ir ką įdarbinti į vyresniųjų vadovų pareigas. Darbuotojai taip pat renka atstovus į darbo tarybas, organizacijas, kurios sprendžia kasdienius klausimus, pvz., apmokėjimą už viršvalandžius, didelius atleidimus iš darbo ir stebėjimą bei vertinimą."

Lietuvoje mes ne tik atleidžiame iš darbo per daug darbuotojų per kiekvieną krizę. Mes pašaliname tuos darbuotojus iš Lietuvos, net jei jie to nenori. Atėjo laikas pakeisti įstatymą, priimant gerą Vokietijos tvarką Lietuvoje.

Kodėl būtina vystyti verslo ilgalaikį atsparumą

"Vis dėlto, kaip teigsiu, pernelyg didelis dėmesys efektyvumui gali sukelti nepaprastai neigiamą poveikį, nes pernelyg efektyvios įmonės sukuria socialinio sutrikimo potencialą. Taip atsitinka todėl, kad dėl efektyvumo gaunamos naudos vis daugėja nelygybės, nes efektyvumas didėja, sukuria aukštą specializacijos lygį ir suteikia vis didėjančią įtaką efektyviausiems konkurentams. Susidariusi verslo aplinka yra itin rizikinga, nes didelė grąža gaunama vis mažiau įmonių ir žmonių, o rezultatas yra akivaizdžiai netvarus. Manau, kad ši užduotis yra skirta verslui, vyriausybei ir švietimui labiau sutelkti dėmesį į mažiau tiesioginį konkurencinio pranašumo šaltinį: atsparumą. Tai gali sumažinti trumpalaikę naudą iš efektyvumo, tačiau ilgainiui bus sukurta stabilesnė ir teisingesnė verslo aplinka."

"Įmonės paprastai žiūri į rinkos dalį, pelną ir pelną vienai akcijai. Tai yra svarbūs dalykai. Tačiau tai ne tik mūsų pelnas už akciją, palyginti su kitų panašių prekių gamintojų pajamomis. Tai, pavyzdžiui, yra mūsų ciklo laikas, palyginti su „Amazon“. „Amazon“ negamina, pvz. automobilių, bet gali juos parduoti, arba Amazon galėtų parduoti automobilių dalis. Tai atsitinka su įprasto verslo sutrikimais. Tikriausiai neprarasite pozicijos dėl standartinių konkurentų atakų; bet Amazon tipo mutacija, kuri yra svarbi. Todėl būtina vystyti verslo ilgalaikį atsparumą."

Kaip neperdegti darbe

"Nedirbkite taip sunkiai, kad prarandate miegą. Laikykitės trumpų susitikimų ir apsiribokite tik mažomis žmonių grupėmis. Atsijunkite nuo telefono tam tikrą laiką. Pailsėkite ir pasivaikščiokite pertraukų metu. Bendradarbiaukite socialiai su savo kolegomis ramioje atmosferoje, nes tuomet yra labiau tikėtina, kad bendradarbiausite sėkmingai. Suteikite kitiems žmonėms galimybę mąstyti ir būti kūrybingiems."

Kodėl Eligijus Masiulis vos ne aikštėse dienos metu santykiauja su moterimis?

Visai neseniai buvo panaši istorija... Kodėl jis netgi bandė tapti Klaipėdos meru, nors tuo pat metu teisiamas dėl kyšininkavimo? Kadangi Eligijus Masiulis jaučiasi remiamas didelės jėgos - galutinio kyšių Eligijui Masiuliui šaltinio, oligarcho Mockaus . Ir pats Mockus elgiasi Lietuvoje, kaip nuosavame miegamoje kambaryje: šio kyšio istorijoje jis padavė į teismą Seimo narius ir VSD, kurie ištyrė Mockų. Išvada - tapome oligarchų kontroliuojama bananų respublika.

Ką daryti? Teismas ir VSD čia nepadės. Vienintelis būdas sutramdyti oligarchinę politinę galią yra 85 proc. mokestis visoms Lietuvos oligarchų metinėms pajamoms. Ar tai nesumažintų Lietuvos ekonomikos vystymosi spartos? Istorija rodo, kad - ne. Tokie mokesčiai buvo įvesti turtingiausiems JAV po Antrojo pasaulinio karo.

"Bet gal JAV, kaip pasaulio hegemomas po Antrojo pasaulinio karo dešimtmečiais, galėjo sau leisti „blogą“ mokesčių politiką? Pažvelkime į Japoniją 1945 m., neturtingą ir karo nuniokotą šalį. Jungtinės Valstijos, kurios po karo okupavo Japoniją, nustatė demokratiją ir viršutinį ribinį mokesčio tarifą - 85 proc. (Beveik toks pat kaip ir JAV namuose - 86 proc. - 1947 metais). Akivaizdu, kad tikslas nebuvo sukurti daug pajamų valstybei. Tikslas buvo užkirsti kelią, kad nuo tos tabula rasa būtų sukurta nauja oligarchija. Ši politika buvo taikoma dešimtmečius: 1982 m. aukščiausia norma buvo 75 proc. Tačiau nuo 1950 m. Iki 1982 m. Japonija išaugo vienu iš sparčiausiai kada nors užregistruotų tempu (5,1 proc. per metus vienam suaugusiam vidutiniškai). Tai yra viena ryškiausių visų laikų ekonomikos sėkmės istorijų."

Kuriuose pasaulio miestuose geriausia steigti startuolį?

"Amerikietiški miestai dominavo prieš Kopenhagą ir Oslą. Vieną ir Ciurichą seka kiti Europos miestai po Bostono. Tarp dešimties didžiausių, išskyrus Pietų Korėjos sostinę Seulą (10-asis), buvo tik Europos ir Amerikos miestai. Vokietijos miestai to nepateko į geriausių dešimtuką. Geriausia vieta buvo Miunchenas su 20-oji vieta, Berlyne, apie kurio pasiekimus startuolių scenoje dažnai kalbama, baigėsi tik 32-oji vieta, 39-oji - bankininkystės metropolis Frankfurte.

Vertinimui miestai buvo rūšiuojami pagal jų savybes penkiose srityse: moksliniai tyrimai, tarptautiškumas, patrauklumas, plėtros galimybės ir aplinkinės sąlygos. Nugalėtojas Vašingtonas laimėjo puikią vietą keturiose kategorijose. Pagrindiniai veiksniai - dinamiškas gyventojų vystymasis, stabili ekonomika, puiki infrastruktūra ir aukštos kvalifikacijos darbo jėga bei išskirtinės švietimo įstaigos, pvz., Džordžtauno universitetas."

Iš kur mes atėjome ir kur mes einame?

"Kai kurie archeologai, bendradarbiavę 2015 m. dokumente apie indoeuropiečių invazijas, atsiėmė savo vardus iš autorių sąrašo, kad protestuotų išvadas, kurias jie matė kaip Kossinnos arijų dominavimo teorijos aidus - pažangių indoeuropiečių masinę migraciją į Centrinę Europą. (Vedantysis autorius Reichas kritikus grąžino į autorių kolektyvą, pridėdamas pastabą, 141 psl., papildomos medžiagos lape, kuriame teigiama, kad jų darbas iš tikrųjų prieštaravo Kossinnai, bet ne todėl, kad jis buvo klaidingas dėl masinės migracijos, bet dėl techninio pobūdžio: Europos protėvių Tėvynė iš tikrųjų buvo toli į rytus, netoli Kaukazo, o ne greta dabartinės Vokietijos.)"

Taigi pirmoji išvada yra ta, kad mūsų protėviai atvyko į Lietuvą iš Kaukazo. Antra išvada yra ta, kad žmonės, kurie naudojasi pažangiausiomis technologijomis (kaip mūsų protėviai įvaldė arklius), visiškai pakeičia tuos, kurie seka seną gyvenimo būdą, kaip medžiotojai, iki mūsų gyvenę mūsų teritorijoje. Yra kažkas rimto pagalvoti apie mus, kai mes dabar priešinamės robotų pritaikymui mūsų gyvenime ir išnaudojame pigią žmonių darbo jėgą pasenusiu metodu. Mes einame į nebūtį, kaip tie medžiotojai, čia, Lietuvoje, buvę prieš mus.

Mūsų skurdas ir mūsų robotai

"Lietuvoje robotus naudojančių įmonių dalis 2018 metais siekė 3 proc. ir buvo viena mažiausių ES, rodo naujausi Eurostato duomenys."

Blogai. Mes atsiliekame nuo svarbiausių šiandienos gyvenimo pokyčių. Mes esame kvaili, be išsilavinimo, be gyvenimo perspektyvos. Kodėl?

"Yra 300 tūkst. Lietuvos piliečių, gyvenančių materialiniame skurde. "

Žmogus Lietuvoje yra nieko vertas. Mūsų darbas yra daug pigesnis, nei kitur Europos Sąjungoje. Todėl robotų pirkimas neapsimoka, negali konkuruoti su pigiu žmonių darbu. Lietuvos politikų pastangos išlaikyti mus skurde ir pigiasi, įskaitant mokytojų ir gydytojų atlyginimų mažinimą ir didžiulį ukrainiečių migrantų skaičių, trukdo mūsų verslui prisitaikyti prie šiandienos verslo realybės. Kai ukrainiečiai palaipsniui supranta, kad lengviau gyventi Vokietijoje ir kitur Europoje ir uždirbti daug daugiau, nei Lietuvoje, Lietuvos verslui baigiasi katino dienos. Tiesiog neturime laiko prisitaikyti prie tos realybės.